Istorijos

2021.04.15 19:41

Trejus metus Airijoje gyvenusi pora likti nesusigundė – Vilniuje lengvai rado darbą ir džiaugiasi grįžę

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.04.15 19:41

„Pabandžiau ir užtenka, supratau, kad toks gyvenimas – ne man“, – sako neseniai iš emigracijos grįžusi vilnietė Brigita Balžekė. Jauna moteris atvira: išvykti iš Lietuvos ir mesti gerai apmokamą darbą banke nusprendė tik dėl vyro, kuris susiviliojo pasiūlymu dirbti Airijoje. Talentingų automobilių mechanikų ten labai trūksta, todėl servisų savininkai juos visais įmanomais būdais bando prisikviesti.

Dabar 25-erių Brigita sako niekuomet nesvarsčiusi apie išvykimą, ją tenkino ir turimas darbas, ir gyvenimas Vilniuje. Nusprendusi, kad jokio nekvalifikuoto darbo nenori, ieškojo kažko panašaus į tai, ką darė Lietuvoje, kur dirbo tarptautinio banko padalinyje. Bendrauti angliškai jai nebuvo sudėtinga, todėl mergina buvo tikra, kad savo vietą tikrai ras.

„Įsidarbinau, radau darbą per darbo skelbimus. Kaip mes turim CV bankus, tai lygiai taip pat ir ten. Kūrėsi nauja komanda. Įsidarbinau skambučių centre, bet ne su skambučiais dirbau, o dariau administracinį darbą. Mūsų klientai buvo kompanija iš Azijos.

Darbas buvo įdomus, tikrinom dokumentus, ar žmonės turi teisę dirbti Anglijoje. Radom labai daug padirbtų dokumentų, daug turėjom mokymų. Buvo tikrai įdomus tas darbas. Džiaugiausi tokį susiradusi“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakojo Brigita.

Airijoje gaudžiusi dokumentų padirbinėtojus, Brigita grįžo į Lietuvą: karjerą gali pasidaryti, bet ar tai laimė?

Padirbtų dokumentų inspektorė – taip savo pareigas Airijoje juokais vadina ji. Ir sako, kad tai didelio kruopštumo ir dėmesio reikalaujantis darbas. Ji nuolatos atsekdavo savo popierius bandančius klastoti žmones. Brigita prisimena, kad tarp dokumentų padirbinėtojų būdavo ir lietuvių, bandančių nelegaliai įsidarbinti Airijoje.

„Labai įdomu, nes tikrai matėm labai daug padirbtų dokumentų, bet labai juokingai padirba. Ypač buvo daug Portugalijos ID kortelių. Pas juos yra tokie saugumo ženklai – kaip iškilę burbuliukai priekyje. O jie tiesiog iš galo skyles pramušdavo. (...)

Būdavo, kad žmonės atsiunčia ne dokumento nuotrauką, o tiesiog savo asmenukę arba kažkokio apvirtusio arklio nuotrauką. Labai juokingų buvo... Ir pusnuogis vyras. Tiesiog keista, kaip žmonės taip. Prašai dokumento – atsiunčia tau asmenukę“, – sakė pašnekovė.

Svetimoje šalyje ji visgi nesijautė laiminga. Netrukus pamatė, kad Airijoje žymiai aukštesnės kainos nei Lietuvoje, todėl net ir gerai uždirbantys žmonės sau negali leisti turėti tiek daug komforto, kiek jo turi Lietuvoje.

„Vyras dar gal būtų pasilikęs, bet aš jau pasiilgau namų. Tas darbas manęs nebetenkino, nieko negalėjau susirasti. Eidavau į darbo pokalbius, bet tiesiog nebuvo nieko naujo. Per tuos ne visus 2 metus pakeitėm 3 gyvenamąsias vietas ir viskas tiesiog nusibodo. Sakau: noriu grįžti namo“, – pribrendusį sprendimą prisiminė ji.

Didžiausias Airijos minusas vilnietei pasirodė tai, kad ten dauguma emigrantų neišgali turėti privačių namų be jokių kambariokų. Dauguma užsieniečių gyvena bendrame name ar bute, kad tik galėtų susimokėti nuomą.

„Turi gyventi su kažkokiais kitais žmonėmis ir tas gyvenamąsias vietas, viską keisti. Viskas reikalauja ir daug pinigų. Buvo labai sunku. Mes tik atvažiavom, įsigijom automobilį ir norėjom apsidrausti, bet niekas nenorėjo apdrausti, o vienintelė kompanija, kurią suradom, pasakė, kad metams draudimas kainuos 5 tūkst. eurų“, – dalijosi Brigita.

Ilgai svarstyti, grįžti ar ne, Brigitai su vyru nereikėjo. Jiedu sako žinoję, kad Vilniuje dabar lengva susirasti darbų ir tai net galima padaryti per nuotolį. Nors praėję metai pasižymėjo išskirtiniais iššūkiais, nei Brigitos, nei jos vyro Aliaus tai neišgąsdino. Grįžimą namo jie vadina pačiu geriausiu sprendimu.

„Sunkumų mums nebuvo, nes tėvai gyvena Vilniuje. Turėjome vietą, kur grįžti, nereikėjo galvot apie gyvenamąją vietą. Aš grįžau jau turėdama darbą, nes iš karto pradėjau ieškotis prieš grįždama.

Nusprendėm, kad grįšim dar lapkritį ar gruodį, o grįžom sausio gale. Tai tikrai buvo laiko ir darbą susirasti, ir suderinti viską labai lengva“, – sakė Brigita.

Dabar pora į praeitį nebesižvalgo, o emigraciją laiko naudinga patirtimi, padėjusia susidėlioti prioritetus gyvenime. „Karjerą Airijoje tikrai galima padaryti, jeigu to labai nori. Bet ar tai laimė?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt