Istorijos

2021.01.03 11:35

Po JAV, Kenijos ir Londono Žygis su Evelina šaknis įleido Vilniuje: kad ir kur būtum, ten esi tik svečias

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2021.01.03 11:35

Iš pradžių Žygis Pudžemys gyveno JAV, paskui nusprendė kardinaliai pakeisti gyvenimą ir apsistojo Kenijoje, tada grįžo į Lietuvą, čia įsimylėjo Eveliną ir ją įkalbėjo kartu emigruoti į Didžiąją Britaniją. Tačiau po daug metų blaškymosi tam atėjo pabaiga ir dabar pora išgyvena patį maloniausią laikotarpį – įleidžia šaknis Vilniuje.

Dar mokydamasis mokykloje Žygis norėjo pakeliauti po pasaulį, tačiau tam trukdė kalbos barjeras – nors anglų mokėsi, bendraudamas šia kalba tvirtai nesijautė, todėl perlipti per save nusprendė įstojęs į studijas anglų kalba.

„Galvojau, kad pasidariau bėdą lygioj vietoj. Buvo sunku ir tada supratau, kad anglų kalba padeda, reikia keliaut – greičiau išmoksi. Iškart nusprendžiau į Ameriką nuskrist su studentų mainų programa, padirbėt vasarą, išmokt kalbą. Grynai važiavau ne dėl piniginės pusės, bet labiau dėl pasaulio pažinimo ir kalbos, kad mokytis būtų lengviau. Nuvažiavęs 5 ar 6 mėnesius tebuvau Amerikoj. Tas kultūrinis šokas, aišku, darbas sunkus, atrodo, kaip ir viską žinai, bet nežinai“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakojo Ž. Pudžemys.

Po ilgų klajonių, nuvedusių iki pat Kenijos, Žygis ir Evelina kuria gyvenimą Lietuvoje: aukso kasyklos niekur nelaukia

Ameriką Žygis vadina pereinamuoju laikotarpiu ir emigranto gyvenimo pradžia. Daugiausia klajūniško gyvenimo sukrėtimų jis patyrė įsikūręs laukinėje Kenijoje, kur lietuvių beveik nesutiksi.

„Žiauriausia būdavo, kai vaikai ratuku sustodavo ir neleisdavo niekur eit, kol jiems gumos neduodi ar dar kažko. Iš pradžių duodavai monetų, bet paskui tiesiog pradėdavo erzinti. Aš gyvenau Kenijoj 5 mėnesiu, paskui įpranti. Žino, kas tu, kad prie tavęs eina. Tai tiesiog pastumdavai į šoną. Atsirasdavo nesaugumo jausmas“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Vis dėlto išbandymų Kenijoje nepakako, norėjosi dar daugiau naujų patirčių. Todėl vaikinas sugalvojo, kad mokytis magistrą nori Londone. Nesustabdė net tuo metu prasidėję nauji santykiai su Evelina – tiesiog pakvietė ją vykti kartu.

„Buvo labai baisu, nes iš tikrųjų į nežinią, visiškai į nežinią. Bet kodėl gi ne? Visą laiką tokia mintis kirbėjo: kodėl nepabandžius? Plius – aš niekad nebuvau keliavus, galvoju, vis tiek kažkada tas pirmas kartas turėjo būt. Tai va, pirma kelionė lėktuvu, pirma šalis aplankyta. Norėjau paragaut emigranto duonos, nes galvojau: jeigu ne dabar, tai galbūt niekada to nebebus. Lietuvos aš net negalvojau palikti“, – savo patirtimi dalijosi Evelina.

Per metus Žygis Londone užbaigė magistro studijas ir kartu su Evelina jiedu rinkosi, o ką daryti toliau, kur nori gyventi ir ką veikti. Po ilgų diskusijų nugalėjo planas grįžti namo.

„Mes plano dažniausiai neturim, kai ką nors darom. Pradedant nuo kelionių – tiesiog, būna, nusiperkam pigiausius bilietus ir tada galvojam, ką darom. Dažniausiai skrendam ten, kur nebuvom ir kur pigiausia. Tas pats su planu grįžt namo. Nusipirkom bilietus ir kažką dabar veiksim. Susiradau darbą dar realiai būdamas Londone, grįžau į Vilnių į darbo pokalbį ir priėmė. Pradėjau dirbti po 3–4 dienų gal“, – sakė Ž. Pudžemys.

Po apytikriai savaitės, praleistos Vilniuje, dirbti pradėjo ir Evelina. Nors pasirinko grįžti, pora mano, kad pabandyti emigrantiško gyvenimo turėtų visi jauni žmonės, kad išmoktų savarankiškumo ir įgautų tarptautinės patirties, kuri ateityje duos daug naudos.

„Manau, verta išbandyt. Tai gali būt per mokslo prizmę – bakalauras, magistras, dar kas nors, galima, aišku, ir pabandyt užsidirbt, tik labai reikėtų teisingai pasirinkt šalį. Turbūt Jungtinė Karalystė nebėra ta vieta, kur reikia važiuot, kad uždirbtum pinigų. Yra gal dar kitų likusių, nes tiesiog Lietuvos ekonominė padėtis pagerėjus prieš kitas šalis. Bet iš esmės važiuot tikrai verta, bent metams, dvejiems“, – įsitikinęs Žygis.

Jis sako, kad po gyvenimo trijose skirtingose pasaulio pusėse suprato vieną bendrą dalyką, kurį, anot jo, jaučia visi emigrantai: kad ir kur būtum, esi tik svečias su svečio teisėmis.

„Labai svarbu suprast, kad nieks nelaukia. Konkurencija yra keliolika kartų didesnė negu čia. Važiuot į Angliją – faktas, galima rast darbą, bet nebus turbūt labai kvalifikuotas, o jeigu bus kvalifikuotas, tai konkurencija bus žiauri. Reikia pasvert, ar apsimoka, ar geriau Lietuvoj, kur mažiau konkurencijos, realiai lengviau. Jeigu atsukčiau viską atgal, vis tiek turbūt viską daryčiau taip pat. Labai gerai užaugi iš karto, labai gerai per galvą duoda“, – sako pašnekovas.

Evelina įsitikinusi, kad pagyvenę svetur žmonės tik dar labiau pradės vertinti tai, ką turi gimtojoje šalyje, atkreips dėmesį į patogaus gyvenimo detales, kurių trūksta kitose šalyse. Viskas arti, žmonių nedaug, kainos mažesnės – tai pagrindiniai Lietuvos pliusai, į kuriuos dėmesį atkreipia Žygis ir Evelina. Jiedu džiaugiasi, kad iš abiejų lietuviškų atlyginimų pavyko įsigyti nors ir nedidelį, bet nuosavą butuką.

„Įsigijom butą, nes tiesiog pigiau negu mokėt kažkam, kas turi tą butą. Nebuvo labai lengva, nes reikėjo įsikurt, pinigų tikrai nebuvo daug. Atsimenu, gaudavai algą, išleisdavai ją parketui. Gauni kitą – išleidi dažams. Mes taip gerą pusmetį rengėmės tą butą. Nebuvo nei pramogų, nieko. Sunkus laikotarpis buvo“, – sako Žygis, kurį papildo ir Evelina: „Parduota vasara“.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“.