Istorijos

2021.01.02 07:00

Mažai kam žinoma Elle`ės Grigaitis šeimos istorija Australijoje: baimę kėlė net mintis grįžti į Lietuvą

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2021.01.02 07:00

Vilniaus pramogų pasaulyje besisukusi Australijos lietuvė ir verslininkė Elle`ė Grigaitis sako, kad šeimos istorija ir palikimas Lietuvoje niekada nepalieka jos minčių. Sudėtinga jos senelių kelionė iš Lietuvos į svajonių kraštu tapusį žemyną iš tiesų primena filmą.

Išvyko artėjant frontui

Prisimindama savo šeimos emigracijos istoriją E. Grigaitis nusikelia į Antrojo pasaulinio karo metus, kai 1945-aisiais Kaune esančiame Aleksote gyvenę jos seneliai Juozas ir Aleksandra Ragauskai su dviem dukromis nusprendė palikti šalį ir išvykti į tuomet mažai jiems težinomą Australiją. Keletą parų trukusi kelionė tapo didžiuliu iššūkiu šeimai ir dėl varginančių valandų kelyje, ir dėl karo Europoje sukelto sunkmečio. Tačiau savo tikslu buvusį Melburną jie pasiekė sėkmingai.

„Mano senelis Kaune dirbo policininku, o močiutė buvo namų šeimininkė. Jie norėjo rasti ramią vietą ir būti toliau nuo viso to, kas tuo metu vyko Europoje.

Niekada nekalbėjome apie pačios sudėtingos kelionės detales. Matydama, kad patys nesipasakoja apie tai, nekamantinėjau. Tik žinau, kad jie keliavo laivu ir tai užtruko ne vieną parą“, – vaikystėje dar pasakotas jai istorijas prisiminė E. Grigaitis.

J. ir A. Ragauskai turėjo dvi dukteris – Apoloniją, kuri yra Elle`ės mama, ir jos tetą Onutę. Abi jos tebuvo 13 ir 15 metų paauglės, kai šeima su visais jai priklausiusiais daiktais tuomet išvyko. Neilgai trukus jaunos lietuvės baigė slaugytojų mokyklą ir rado darbą Melburne. O štai J. Ragauskas įsidarbino staliumi.

Emigravusi Ragauskų šeima įsitraukė į vietos lietuvių bendruomenės veiklą, buvo aktyvūs ir visada norėjo išlaikyti savo tapatybę. Šypsodamasi LRT.lt pašnekovė sako, jog net ir vyrus mama bei jos teta Onutė susirado lietuvių bendruomenėje.

„Tėtis Kazimieras Mieldažys ir dėdė Bronius Zumeris buvo aktyvūs lietuviai, todėl greitai susidraugavo su visa mamos šeima. Tiesą pasakius, net nesu girdėjusi savo senelių kalbant angliškai. Tik tėvai stengėsi pagerinti savo anglų kalbos žinias, kurių prireikdavo ir darbuose, nes mano mama dirbo slaugytoja, o tėtis buvo architektu garsioje Australijos įmonėje „Roy Grounds Architects“, – pasakojo moteris.

LRT.lt pašnekovė svarsto, jog nuo mažens jų šeimoje pasakotos istorijos apie Lietuvą ir išlaikytos tradicijos persidavė ir jai su seserimi bei pusbroliu, pusbrolis sugrįžo į Lietuvą ir dabar Kaune dirba teisininku.

Savo tėvo, žinomo Australijos lietuvių veikėjo, žurnalisto ir rašytojo savo vardu pavadintas Bronius po tėvo mirties aplankęs Lietuvą galiausiai nusprendė čia ir likti. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki šiol saugoma dalis B. Zumerio kūrinių, o Bobių kaime, kur rašytojas gimė ir augo, prie sodybos pastatytas vardinis akmuo.

Lietuva mūsų mintyse kūrėsi kaip filmas, vaizdas iš praeities. Atrodo, kad patys ten vaikštinėjome, gyvenome, matėme visus pastatus, gatves, žmones ir tą gyvenimą, kurį turėjo palikti seneliai. Tik jie patys nekalbėjo apie norą sugrįžti. Australijoje kūrė mažąją Lietuvą ir atrodė laimingi.

„Tikrai manau, kad mums buvo lemta mylėti Lietuvą. Augant mus prižiūrėdavo seneliai ir, jiems pasakojant istorijas apie Lietuvą, tarsi patys išgyvendavome tai, žinojome daug apie karo sunkumus, tai, kokia šalis buvo tuo metu, kai joje gyveno šeima.

Lietuva mūsų mintyse kūrėsi kaip filmas, vaizdas iš praeities. Atrodo, kad patys ten vaikštinėjome, gyvenome, matėme visus pastatus, gatves, žmones ir tą gyvenimą, kurį turėjo palikti seneliai. Tik jie patys nekalbėjo apie norą sugrįžti. Australijoje kūrė mažąją Lietuvą ir atrodė laimingi“, – sakė Australijos lietuvė.

Svečioje šalyje užaugusi Elle`ė prisimena, jog vienas jos dėdė, kuris liko Lietuvoje, gyvenimą baigė koncentracijos stovykloje. Jos tėvai stengėsi palaikyti ryšį su giminaičiais tėvynėje, padėti jiems finansiškai, tačiau, kiek iš tėvų pasakojimų prisimena pati moteris, ne visų likimai klostėsi sėkmingai.

Pasirinko senelių gimtinę

Ji iki šiol palaiko šiltus santykius su Kaune gyvenančiu savo pusbroliu Broniumi bei sako, kad prie šeimos stalo per šventes itin trūksta jo tėčio, o dėl šiemet pasaulį sukausčiusio viruso ir pusbrolis taip pat negalės tradiciškai atvykti aplankyti visos šeimos.

Su ponia Elle kalbėjomės prieš pat didžiąsias metų šventes. Užsiminusi apie jų laukimą E. Grigaitis nejučia prisimena savo tetą ir senelius, kurių, kaip pati sako, taip pat ilgisi iki šiol. Australijoje įsikūrę Ragauskai čia gyveno tarsi viena didelė lietuvių šeima, matėsi kasdien net ir anūkams užaugus, o jų namuose buvo bendraujama tik lietuviškai, laikomasi tradicijų, valgomi tradiciniai lietuviški patiekalai.

Paklausta apie tradicijas, kurias vėliau įdiegė ir savo šeimoje, E. Grigaitis nusijuokia: „Vaikystėje su seserimi ir pusbroliu buvome verčiami būti skautais, dainuoti, šokti tautinius šokius ir lankyti sekmadieninę lituanistinę mokyklą. Kai buvome vaikai, tai buvo tarsi natūrali gyvenimo dalis, kurios pamiršti mums neleisdavo tėvai. Tik tuo metu patys viso to prasmės dar nematėme.

Žinoma, kalbant apie Lietuvą, čia daug reiškia ir su maistu susijusios tradicijos. Šeimoje buvo gaminami visi tradiciniai patiekalai: nuo cepelinų iki šaltibarščių, o seneliai visuomet eidavo žvejoti ungurių, juos vėliau rūkydavo galiniame kieme. Gyvenimas tikrai buvo nuostabus. Jaučiuosi palaiminta, dabar turėdama taip daug gražių prisiminimų, jie visi mane veda į Lietuvą“, – atsidūsta lietuvė.

Ir nors Lietuva Australijoje augusiai E. Grigaitis atrodė tarsi pasakiškas kraštas, žinodama, kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis karo metu jos seneliai, mama ir teta turėjo palikti šalį, ji jautė baimę vien galvodama apie vizitą čia.

E. Grigaitis svarsto, jog Australijoje gyvenimas pernelyg greitai juda į priekį ir dažniausiai viskas sukasi aplink materialius dalykus. Iš savo vaikystės prisiminimų apie Lietuvą čia ji norėtų perkelti tokius paprastus dalykus kaip žvejybos tradicijas, žuvies rūkymą ir valgymą bei laiką su šeima sode. Ją žavi tai, kad ir svetur lietuviai geba išlaikyti tai, kas brangiausia, ir su pagarba prisiminti savo šalį.

„Baimę kėlė net mintis grįžti“

Ir nors Lietuva Australijoje augusiai E. Grigaitis atrodė tarsi pasakiškas kraštas, žinodama, kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis karo metu jos seneliai, mama ir teta turėjo palikti šalį, ji jautė baimę vien galvodama apie vizitą čia. Karo ir neramumų prisiminimai bei nuojauta neapleido šeimos ilgą laiką. Tik po daugybės metų Elle`ė šią šalį galėjo aplankyti pati.

„Mano seneliai buvo patys nuostabiausi žmonės. Atmintyje iki šiol išliko kaip autoritetas. Jie visada turėjo laiko mums, savo anūkams, kad ir kaip daug darbų patys turėtų. Močiutė visuomet gamindavo virtuvėje ir stengdavosi mus nustebinti šviežiomis spurgomis, o senelis mėgo laiką leisti sode besirūpindamas vištomis ar rūkydamas žuvį. Jie buvo darbštūs ir geri žmonės, o šalį turėjo palikti itin sudėtingomis aplinkybėmis, bet niekada neprarado pozityvumo, savo gerumo.

Ilgos kelionės valandos ir karo siaubas mums taip pat atrodė toks tikras, nors Lietuvą visada norėjome pamatyti. Ilgai kurdavome savo galvose istorijas apie šią šalį. Karas atrodė ir toks tolimas, ir artimas vienu metu“, – sako verslininkė.

Kita vertus, dabar ji įsitikinusi, kad iki galo savo šaknų nevertino tiek ji, tiek iš Latvijos kilęs jos velionis vyras Ollie Martinas, kuris buvo žinomas Australijos prodiuseris bei vienas iš serialo „Be namų negerai“ kūrėjų.

Modeliu dirbusi Elle`ė ir televizijoje besisukęs Ollie net neįtarė, kaip daug jų gyvenimuose lems kažkada tėvų dar paliktos Baltijos šalys ir kokios svarbios jos taps.

Modeliu dirbusi Elle`ė ir televizijoje besisukęs Ollie net neįtarė, kaip daug jų gyvenimuose lems kažkada tėvų dar paliktos Baltijos šalys ir kokios svarbios jos taps. Prieš 23-ejus metus netekusi vyro Latviją ir Lietuvą jau su jųdviejų sūnumi Boydu aplankiusi moteris sakosi supratusi, kad čia yra tikrieji jos namai.

Neilgai trukus Vilniuje ji įsigijo nekilnojamojo turto, čia – ir istorinės jos šeimos nuotraukos bei lietuvių menininkų kūriniai. Iki pandemijos E. Grigaitis Lietuvoje turėjo ne vieną verslą ir kūrė naujus planus. Ir nors dabar neribotam laikui viską teko atidėti, moteriai labiausiai gaila ne verslo, o jau įprastų jai kelionių į savo tėvų gimtinę.

„Norėjau įsigyti ir mano tėčio šeimai priklausiusį namą Kaune. Jis turėjo net trylika brolių ir seserų, visada padėjo šeimai Kaune finansiškai. Pati prisimenu, kaip nuolat siųsdavo pinigus, padėjo įsigyti 12 hektarų žemės aplink namą. Pats norėjo grįžti.

1985-aisiais paveldėjome namą ir žemes, bet tėtis tai aptarė su visa šeima ir nusprendėme, kad perleisime ten likusiam giminaičiui – jo brolio sūnui. Neketinome vykti gyventi. Tik norėjome išlaikyti turtą šeimoje. Tėtis niekada negalėjo susitaikyti su savo mamos mirtimi ir tuo, kad taip niekada ir nebesusitiko.

Galiausiai mano pusbrolis tą turtą pasidalijo su savo vaikais, išpardavė ir išvyko iš šalies. Buvo skaudu, kad senojo namo nebeliko šeimoje. Jam liko priklausyti tik nedidelis žemės lopinėlis. Norėjau perpirkti, bet pasiūlė nerealią kainą. Vis dėlto norėčiau vieną dieną ten pastatyti namą, todėl šios svajonės nepaleidžiu“, – atviravo pašnekovė.

Antra santuoka – likimo ženklas

Retas žino, kad iki susituokdami ilgus metus buvome tiesiog draugai, bendravome. Turime didelę istoriją.

Prieš daugybę metų sunkiai susirgus vyrui Ollie moteris tapo didžiausia jo pagalbininke ir slaugė jį ištisą dešimtmetį. Po netekties E. Grigaitis ilgai negalėjo atsitiesti ir iki šiol prisimena pirmąjį vyrą tik šiltais žodžiais ir sako, kad šis gyvenimo etapas jai davė daug supratimo ir atjautos.

Dabar ji yra ištekėjusi už antro savo vyro, šis žmogus yra puikiai pažįstamas tiems, kas seka Lietuvos šou pasaulį. Verslo konsultantas Žilvinas Grigaitis ir Elle`ė susituokė 2012 metais Australijoje. „Ir vėl Lietuvos ženklai mano gyvenime (šypsosi). Tėtis džiaugtųsi žinodamas, kad esu ištekėjusi už lietuvio. Nors dabar koronavirusas neleidžia laisvai keliauti, jaučiu ryšį tiek su Lietuva, tiek su Žilvinu.

Retas žino, kad iki susituokdami ilgus metus buvome tiesiog draugai, bendravome. Turime didelę istoriją“, – šypsodamasi sako ji.

Ji net keliskart pakartoja, jog labai pasiilgo Lietuvoje likusio vyro ir pačios šalies, kurią turėjo palikti dėl pablogėjusios mamos sveikatos. Melburne situacijai itin blogėjant visas miestas buvo uždarytas į griežtą karantiną, šeimai teko atidėti ir sūnaus Boydo sužadėtuvių vakarėlį bei pačias vestuves, todėl šiuo metu E. Grigaitis susikoncentravo į darbą ir savo mamos sveikatos būklę.

„Noriu kuo greičiau aplankyti Lietuvą, kur taip pat yra mano namai. Jaučiuosi tikra lietuvė. Žinote, Žilvinas vis sako, kad esu australė ir niekada nebūsiu tikra lietuvė, tačiau netikiu tuo. Širdyje esu tikrų tikriausia lietuvė, o mano gyslomis teka tik lietuviškas kraujas“, – šypsodamasi pokalbį baigia ji.