Istorijos

2020.12.05 18:28

Juostas audžiančio Brazilijos lietuvio darbus graibsto visoje šalyje: vietinius ypač žavi rankų darbas

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.12.05 18:28

Nors visą pasaulį sukausčiusi pandemija ir pristabdė prekybą, savo lietuviškos virtuvės bistro turintis Brazilijos lietuvis Claudio Kupstas neketina apleisti tautinių juostų audimo. Kaip LRT.lt pasakojo verslininkas, užsakymų visada yra, o savo namus jo kūriniais mielai puošia ir brazilai.

C. Kupstas pasakojo, kad šias juostas austi jis išmoko dar 1993 metais iš Veronikos Adamavičiūtės-Skurkevičienės. Iš Kučiūnų kaimo Dzūkijoje kilusi moteris lietuvį noriai mokė audimo technikų ir paslapčių. Dabar šiuos kūrinius vyras audžia ir savo namų balkone.

„Ponia Veronika į Braziliją atkeliavo dar 1927-aisiais ir čia gyveno iki pat mirties. Ji labai nuoširdžiai mane priėmė ir mokė. Jau esu daug nuaudęs: nuo juostų tautiniams drabužiams iki takelių, raktų pakabukų ir kito. 2007-aisiais dalyvavau ir Kauno meno bienalėje.

Užsakymų juostoms taip pat visada turiu. Dabar, kai pasaulyje pandemija, jų truputį sumažėjo, bet tikrai netrūksta. Tiesą sakant, brazilams šios juostos ypač įdomios ir dar dėl to, kad jos yra rankų darbo. Dažniausiai žmonės įsigyja pakabukų raktams, knygų skirtukų ar takelių“, – su šypsena apie savo pomėgį pasakojo lietuvis.

Viena didelė rankų darbo proginė juosta, kuri tinka ir tautiniams drabužiams puošti, kainuoja 200 realų (31,73 Eur), o knygų skirtukas ar raktų pakabukas – 20 realų (3,17 Eur). Dažniausiai vietos gyventojai tokias juostas užsako norėdami nustebinti šeimos narius ar bičiulius ir mielai jas dovanoja.

Vyras noriai pasakoja apie savo kūrinius ir rodo nuotraukose tuos, kurie jau turi naujus šeimininkus. Margos ir įvairiais raštai išmargintos juostos žavi vietos gyventojus, o tai jį skatina kurti ir daugiau.

Tautinėmis juostomis C. Kupstas susidomėjo dar vaikystėje. Lietuvių šeimoje augęs vyras sakė, kad tautiškumas ir Lietuvos atributai jo vaikystės namuose visuomet turėjo ypatingą vietą. Brazilijos lietuvis pasakoja, jog jo proseneliai į Braziliją atvyko 1926–1927 metais su didele emigrantų banga į kavos fazendas.

San Paule gimęs lietuvių palikuonis pasakojo, kad iš Dzūkijos, Užukalnių kaimo, kilusi jo tėvo šeima turėjo nedidelį ūkį. Išsikraustę į Braziliją lietuviai apsigyveno lietuvių pamėgtoje apylinkėje naujai įsteigtame San Paulo priemiestyje – Vila Zelinoje. Čia jie pradėjo auginti vaikus, ūkininkauti ir pardavinėti daržoves.

„Jie buvo tikri vergai kavos fazendose, nes reikėjo iš atlyginimų sumokėti už kelionę ir apsipirkti. Kadangi nelikdavo pinigų, kuriuos būtų galima sutaupyti, jie nusprendė bėgti iš ten ir 1930-aisiais apsigyveno Vila Zelinoje, kur dabar gyvenu ir aš“, – pasakojo Brazilijos lietuvis.

Būtent iš savo šeimos C. Kupstas išmoko gaminti lietuviškus patiekalus ir pažino Lietuvos meno išraiškas, sužinojo apie protėvių šalį ir papročius joje.

Paskutinį kartą savo senelių tėvynėje jis lankėsi prieš ketverius metus ir nors planavo apsilankyti čia ir šiemet, to padaryti jam neleido prasidėjusi pandemija.