Istorijos

2020.12.08 10:55

50 dienų trukęs smuikininkės karantinas kruize: iš pradžių atrodė kaip puota, vėliau tapo kone kalėjimu

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.12.08 10:55

Sužinoję apie šalį, kurioje ištisus metus šilta, kur palmės ir paplūdimiai, o dar galima susikalbėti angliškai, lietuviai vis dažniau pradėjo rinktis Maltą kaip emigracijos kryptį. Šalis suviliojo ir smuikininkę Ingą Marcel – išvykusi atostogauti, ji liko gyventi ir dirbti kruize, kuris pandemijos metu tapo ilgalaikiais priverstiniais namais.

Malta – buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. Vietos žmonės gerai moka anglų kalbą ir daug kas čia truputį primena Angliją, pavyzdžiui, automobilių eismas vyksta kaire kelio puse. Maltos šiluma prieš septynerius metus patraukė ir I. Marcel. Iš pradžių ji išvyko atostogauti, o paskui nusprendė pasilikti ir dirbti laisvai samdoma smuikininke. Būtent Maltoje ji pamatė didžiulius kruizinius laivus ir nusprendė: kad ir kas nutiktų, vis tiek ten pateks, plauks į tolimus kraštus ir griežimu linksmins keleivius.

„Apie tai tada negalvojau, man tiesiog buvo svarbu išlipti iš tos Maltos. Ieškojau galimybių, nes į Maltą atplaukdavo kruiziniai laivai ir man tai buvo paslaptinga, galvodavau, kaip ten patekti. Ieškojau galimybių ir paskui mane pakvietė. Tiesiog pakvietė į komandą ir aš nedvejodama sutikau“, – išlauktą sėkmę prisiminė Inga.

Svajonių kruizas lietuvei virto kalėjimu: kajutėje pratupėjome apie du mėnesius

Muzikavimas kruiziniame laive tapo vieninteliu Ingos pajamų šaltiniu. Po vienos kelionės, trunkančios kelis mėnesius ar pusę metų, ilgai galima nedirbti, mat laive pinigų neišleidi – gyveni kajutėje, gauni maitinimą ir taupai, o grįžęs turi marias laisvo laiko ir nereikia sukti galvos dėl pinigų. To kaina – ištisi mėnesiai be artimųjų ir griežtos kruizinių laivų taisyklės.

„Gyvenimas yra limituotas, galimybių tik tiek, kiek ten yra. Turbūt sunkiausia – kareiviška tvarka, nes viskas atrodo labai romantiškai, bet iš tiesų mes sakome, kad tas laivas yra geriausiai pasaulyje organizuotas miestas. Ir tvarka kaip armijoje. Yra labai daug rašytų taisyklių, labai daug nerašytų, jas sužinai ilgainiui. Jeigu ko nors ir nežinai, tai neatleidžia nuo atsakomybės. Jie nežaidžia, ten kaip armijoje: yra tvarka, duoda įspėjimą, trys įspėjimai – išsiunčia namo be galimybės kada nors sugrįžti. Manau, yra netgi kažkoks įspaudas, kad jokioje kitoje kruizinėje kompanijoje negali dirbti“, – pasakojo I. Marcel.

Jai laivuose daug kas pavydi, nes ji dirba vos vieną ar dvi valandas per dieną, kai kiti – padavėjai, barmenai, valytojai ir techninis personalas – kasdien pluša keliolika valandų.

„Galima labai švaistyti gyvenimą. Yra žmonių, kurie dirba ir dažnai dirba labai daug, yra daug ir tokių, kurie dirba gal 10 valandų su pertraukomis. Dauguma labai sunkiai dirba. Aišku, ten jiems nekyla klausimo, ką veikti, jiems kyla klausimas, kada išsimiegoti. O mums yra klausimas, ką veikti, kaip tą dieną nugyventi, kad ji būtų įdomi, kaip neužnuobodžiauti“, – laidai „(Ne)emigrantai“ sakė smuikininkė.

Ingos tikinimu, kai pripranti, laive tiesiog ramiai gyveni. Bet tik ne praėjusį kovą. Pasauliui uždarius sienas, keleivius iš laivo išleido, o įgulos – ne. Laive Inga praleido 50 dienų.

„Tiesiog vieną vakarą mano draugas sako: žinok, rytoj mes jau nebeplauksim, rytoj plauksim be svečių, niekas daugiau į laivą nebegalės įžengti.“ Aš nepatikėjau, mane toks juokas paėmė. Galvojau – kaip laivas be svečių? Ir iš tikrųjų mums gal tik kitą dieną pranešė, kad keleivių įsodinimas šiandien nevyks ir mėnesį plaukiosime be svečių. Visiems buvo labai smagu, mes apsidžiaugėme.

Buvo tiesiog nesibaigianti puota. Visi – ir kapitonas su šortais – bare, baseine, laivą užvaldė įgula, ko niekada gyvenime nėra buvę. Kiti, kas dirba 20 metų laive, sakė niekada nėra to matę. Pirmas dvi savaites buvo puota, mes rengėme koncertus įgulai, visi labai puotavo, buvo labai daug resursų, nes žmonės neįsėdo, o supirktas visas maistas, ko niekada įgula negauna, sakykim, jūrų gėrybių. Valgydavome svečių restoranuose, maistas buvo absoliučiai nerealus ir visi labai džiaugėmės. Po to įgula pradėjo sirgti, bet mes nieko nežinojome, kad nekeltų panikos, mums nieko nesakė“, – prisiminė I. Marcel.

Puota baigėsi tuo, kad visa įgula nebegalėjo išeiti iš kajučių. Dėl laive plintančio viruso bet koks judėjimas buvo uždraustas.

„Kiekvieną dieną, jeigu paskelbdavo susirinkimą, žinodavom, kad vėl kažkiek laisvės neteksim. Galiausiai vieną dieną per susirinkimą paskelbė: „Nuo šiol eikite į savo kambarius ir iš ten daugiau nebeišeikite.“ Mes pratupėjome ten gal du mėnesius. Sakė, kai maistas bus atneštas, jums paskambins, tą maistą kokiu nors būdu pristatys. Matyt, rado labai daug sergančiųjų ir labai daug kam pablogėjo.

Kaip suprantu, laivas priplaukdavo prie kranto, kažką išveždavo į ligoninę. Tiesiog toje kajutėje – įgulos kajutės yra nedidelės – visą dieną kažkur „grybauji“. Įprastai į kajutę ateini išsimiegoti ar pailsėti, o toje kelių metrų kameroje praleidus keletą mėnesių tikrai pasijuto – ir internetas prastai veikė, jau reikėjo kūrybingumo, ką daryti, kaip išgyventi“, – kalbėjo I. Marcel.

Galiausiai po 50 dienų pagaliau išėjusi iš laivo Inga Meksikoje įsėdo į lėktuvą, skrendantį į Europą.

„Labai, labai keistas, – jausmą palikus laivą nupasakoti stengėsi pašnekovė. – Kaip iš kalėjimo. Labai keistas jausmas įkvėpti gryno oro ir pamatyti, kad nebėra sienų aplinkui.“

Pandemijos metu kruiziniai laivai neplaukioja, tad Inga šiuo metu gyvena Lietuvoje. Smuikininkė džiaugiasi, kad čia gali koncertuoti bent nedideliuose renginiuose. Dabar ji – smuikininkių dueto „Kashmir String Duo“ narė, taip pat – didžėjė: pati miksuoja muziką ir kartu groja smuiku. Ir nors kruizai daug kam skamba kaip svajonė, šiandien Vilniuje Inga laimingesnė nei prabangiausiame laive.

„Jeigu dar važiuočiau, tai pagal kokį vieną kitą kontraktą su labai įdomiu maršrutu, nes dar yra keletas vietų, kur nesu buvusi, gal ir norėčiau. Bet ir žemėje gyventi dabar nuostabu. Kai patyriau, ką reiškia negyventi realaus gyvenimo, gyventi tokį, kokį padiktuoja, kai galiu nuspręsti, į kokį renginį šiandien eisiu arba su kuo grosiu, arba kokį projektą darysiu, arba kur važiuosiu, tai yra didžiulis dalykas, tai yra nuostabu“, – tvirtai teigė Inga.

Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „(Ne)emigrantai“ įraše.