Istorijos

2020.11.24 12:09

Arkties vandenyno saloje gyvenusi Agnė: keliauti ten galima tik sniego motociklu arba laivu, nes kelių nėra

Ieva Žigaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.11.24 12:09

Kai kalbame apie pasiilgtas keliones, daugybė žmonių vardija šiltų kraštų pavadinimus. Tik ne keramikė Agnė Granickienė. Ją įkvepia Šiaurės šalys, ir ji pati yra gyvenusi saloje Arkties vandenyne. LRT TELEVIZIJAI menininkė sutiko papasakoti apie neįprastus pasirinkimus ir grįžimą į Lietuvą.

Jei gatvėje žmonės pirmiau dėmesį atkreipia į šunis, o ne į ją pačią, Agnė neįsižeidžia. Įspūdingos išvaizdos samojedų veislės kalytės visur kartu su ja. Vyresniąją, tuomet penkių mėnesių, vardu Aliaska, įsigijo Islandijoje, iš gydytojos išgirdusi patarimą daugiau vaikščioti.

Sudėtingų sąlygų Arkties vandenyno saloje Agnė pamilo šunis, kurie kartais grįždavo su policija

Paradoksas – Agnė save laikė kačių žmogumi, šunų bijojo, tad rinkosi draugiško charakterio veislę, o kad apsispręstų, užteko pamatyti Aliaskos nuotrauką. Elnė – Aliaskos dukra, charakteriai jų skirtingi. Vyresniąjai už viską svarbiau – laisvė, jaunėlei – būti šalia žmogaus.

Samojedai – šiauriniai šunys, jie dievina sniegą, tad ten, kur Agnė gyveno anksčiau – jautėsi kuo puikiausiai. O gyveno ji Arkties vandenyne esančiame Svalbardo salyne.

„Šiaip yra iš sibiro šunys. Visiškai šiauriniai, turi instinktą ganyti elnius. Dėl to mums buvo šiek tiek problemų šiaurėje, nes ten elniai vaikšto taip, kaip Indijoj karvės – pilna visur. Ir Aliaska visada norėdavo gaudyti juos, bet negalima jų paleisti ir turi visada su pavadėliu būti. Vieną kartą buvo pasprukusi, grįžo su policijos mašina“, – juokiasi pašnekovė.

Atšiauriame Svalbarde Agnė praleido metus, Jos vyras Tadas pasiliko dar ilgiau. Su susižavėjimu Agnė pamena Šiaurės gamtą, platybes, vėją, dangų, pašvaistes. Kaip pati apibūdina: magiška ir nerealu. Nors prisipažįsta – tikrai būdavo momentų, kai kildavo mintys, ką ji čia veikia. Pasbosdavo ir šaltis, ir tamsa.

„Tikrai tamsu, tamsu beveik tris mėnesius. Visą lapkritį, gruodį ir tik sausio gale pradeda tokia melsva šviesa lįsti. Paskui per balandį viskas apsiverčia ir tada jau poliarinė diena prasideda. Bet ta naktis būna 24 val per parą ir tiesiog tamsa, visokie vėjai, meškos. Gan realus pavojus, nes meškos ateina į miestą. Šiais metais buvo atėjusi“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Agnė.

Pasak jos, gyvenimas ten kelia iššūkių. Pavyzdžiui, išvykstant iš 2000 gyventojų turinčio miestelio svarbu visada kartu vežtis šautuvą. Be to, keliauti galima tik sniego motociklu arba laivu, nes kelių nėra.

„Kai yra sniego, tai smagu su tais sniego motociklais, bet vis tiek per toli nenuvažiuosi, jeigu tu nežinai gerai vietovių. Netgi su gidu yra šiek tiek rizikos. Esi uždarytas toj erdvėje. Antra vertus, viską atperka vaizdai, nes tie kalnai, ypač žiemą, kai ta šviesa ateina, tai magiška, kaip iš kito pasaulio“, – mintimis dalijasi keramikė.

Šiaurės šalys Agnę traukia seniai – Norvegija, Suomija, samių kultūra. Dar vaikystėje sužavėjo su tėvais aplankytos Danija ir Švedija. Vėliau Islandijoje buvo keturiskart, iš ten ir nukeliavo ir į Svalbardą. Dirbo paprastus darbus, kaip pasakoja, teko ir prie baro stovėti, ir virtuvėje padėti, ir lovas kloti – tam kad užsidirbtų. Teigia, per tai susipažino su šalimi, su jos žmonėmis, labai daug išmoko ir ypač, pagarbos bet kuriam darbui. Tačiau pritrūko vieno dalyko – kūrybos.

„Kažkaip aš pastebėjau, kad gyvenime vis grįžtu prie keramikos. Aš ją vadinu savo saugiu uostu, kur aš vis parplaukiu. Ir šį kartą, nors buvo visokių idėjų, galvojau gal išvažiuot į Švediją studijuoti grafikos dizainą, bet nusprendžiau, kad visa tai, ką aš noriu daryti, galiu daryti iš tikrųjų čia ir su šita šaka meno“, – įsitikinusi pašnekovė.

Agnė mokėsi kultūros istorijos ir antropoligijos, taip pat profesinėje mokykloje – keramikos. Dar ir fotografuoja. Sako, galiausiai galinti apjungti visas patirtis ir judėti link svajonės – turėti namelį prie miško, kur ir lipdytų keramiką. Kol kas Agnė su kūryba įsikūrusi dirbtuvėse Vilniuje, kuriose atsirado jau ir didesnio formato darbai nei vien anksčiau lipdyti papuošalai.

Anot keramikės, Lietuvoje viskas būtų puiku, tik štai vasaros karštokos. iki pilnos laimės, kaip pati sako, trūksta tik žiemos.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Sudėtingų sąlygų Arkties vandenyno saloje Agnė pamilo šunis, kurie kartais grįždavo su policija