Istorijos

2020.11.30 19:55

Vokietijos lietuvis – apie darbą su COVID–19 vakcina ir tai, kodėl vokiška kokybė tėra mitas

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.11.30 19:55

Vokietijoje gyvenantis vilnietis IT specialistas Ilja Karaninas prisideda prie COVID-19 krizės suvaldymo bei užtikrintai sako, jog atliekami darbai jau greitai duos taip laukiamus rezultatus. Kartu su viena Vokietijos įmone jis šiuo metu kuria prietaisą, leisiantį tyrimo rezultatus gauti greičiau nei po valandos.

Nebetiki stereotipu

Prieš 20 metų vos tik baigusiam studijas vilniečiui vien kraustymasis į Kauną atrodė tarsi iššūkis, tačiau tuomet pasiryžęs vykti į dar neaplankytą Vokietiją I. Karaninas čia su žmona Anna gyvena iki šiol.

Būdamas 24-erių, baigdamas magistrantūros studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, I. Karaninas sužinojo, kad jauniems informacinių technologijų specialistams Vokietijoje siūloma dalyvauti specialioje programoje. Tai jį paskatino išbandyti ir savo jėgas, pamatyti, kaip dirba kolegos svetur.

„Į Vokietiją išvykau, nes atsirado programa ir turintieji IT išsilavinimą galėjo lengvai įsidarbinti bei gauti leidimą gyventi šioje šalyje. Mano motyvacija tikrai nebuvo išvykti iš Lietuvos. Tai buvo daugiau noras išbandyti save.

Tiesa, pats darbas man nebuvo nesuprantamas ar naujas. Tereikėjo kurti informacines sistemas. Berlyne vienintelis iššūkis buvo bendrauti ir perprasti vietos žmonių mentalitetą. Taip pat reikėjo perprasti sveikatos apsaugos sistemą. Čia ji yra visiškai kitokia nei Lietuvoje. Lietuvoje yra poliklinika, kur reikia eiti, o čia – pas privatų gydytoją ir reikia išmanyti, kokį draudimą – valstybinį ar privatų tu turi“, – apie gyvenimo pradžią Berlyne pasakojo LRT.lt pašnekovas.

Vos tik nuvykęs į svečią šalį I. Karaninas susidūrė ir su čia gajais mitais. Vyras juokiasi, jog viską teko greitai pamiršti. Vokiečiai jam nepasirodė pernelyg punktualūs, griežti, taip pat ne viskas, kas sukuriama Vokietijoje, kaip priimta manyti, yra geros kokybės.

„Dažniausiai juk visi galvoje turime stereotipą apie Vokietiją, kad viskas ten neva vyksta punktualiai, vokiška kokybė yra puiki, ar kad tavęs niekas neapgaus. Galima sakyti, kad tai yra mitas. Dažniausiai čia punktualiausi yra užsieniečiai, o kalbant apie teisingumą taip pat daug netiesos. Viską, ką negyvenęs čia įsivaizdavau kaip tiesą, teko pamiršti“, – su šypsena sakė jis.

Lūžio taškas

Kaip ir daugeliui Vokietijos lietuvių, šios istorijos herojui paprastus gyvenimiškus klausimus tapo paprasčiau spręsti po to, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir 2004-aisiais nebereikėjo specialių leidimų dirbti ar vizos gyventi.

Nors pačiam I. Karaninui dėl darbo niekuomet neteko patirti nesklandumų, slaugytoja iki šiol dirbanti jo žmona Anna negalėjo gauti leidimo dirbti. Atėjus šiam laikotarpiui ji iš karto rado darbą be jokių nesklandumų.

Vokietijos lietuvis pasakoja, kad kuriozinių situacijų netrūko ir mokantis kalbą. Ilja visiškai nemokėjo vokiečių kalbos, o jo žmona jos mokėsi tik mokykloje, tačiau jos turėtų žinių ramiai gyventi ir kasdieniškoms situacijoms spręsti tiesiog nepakako.

„Visiškai gerai šioje šalyje pradėjome jaustis po 3–4 metų. Tada prisitaikėme prie mentaliteto, perpratome patį gyvenimo ritmą. Pramokęs kalbą ir pats jautiesi laisviau. Nors iš pradžių man tikrai pakako ir anglų kalbos žinių, tačiau kai su tais pačiais kolegomis bendravimas išeina už darbo ribų, pradeda vykti buitinis bendravimas ir kalbėti jie linkę vokiškai. Tai tampa stresu, bet ir lūžio tašku, nes pradedi daug geriau suprasti mentalitetą.

Mokantis kalbos, aišku, pasitaikė ir tokių kuriozų, kad eini pirkti, pavyzdžiui, sviesto, o nusiperki sūrio. Kartais apskritai nežinai, kaip paaiškinti, ko tau reikia“, – teigė lietuvis.

Sunkiausia – rasti būstą

Ne veltui sakoma, kad ir šiais laikais Vokietijoje sudėtingiau nei darbą yra rasti būstą. I. Karaninas pasakoja, kad su šia problema susidūrė ir jiedu su žmona. Registracija šalyje, gyvenamosios vietos deklaracija ir naujo buto paieškos gali gerokai prailgti, jei prieš vykstant į konkretų regioną nepasidomima ten galiojančia tvarka, gyvenimo ypatumais.

„Reikėjo laiko sistemai, terminams, kiek kas kainuoja, kaip veikia, perprasti. Tačiau Berlyne viskas nebuvo taip sudėtinga, kaip tapo persikėlus į Bavariją. Tikrai sudėtingiau buvo rasti tinkamą butą.

Daug kas čia atvyksta ieškoti darbo, o nuomodamasis butą jau turi atnešti patvirtinimą apie gaunamas pajamas. Tiesą sakant, daug kas pasikeitė iš Berlyno persikėlus į Miuncheną ir pradėjus dirbti „Carl Zeiss Microscopy GmbH“. Buitiškai iš pradžių buvo sunkiau, kad čia prasidėjo ir tikroji mano IT karjera. Būtent Bavarija yra tarsi Vokietijos Silicio slėnis“, – kalbėjo I. Karaninas.

Tačiau lietuvis Miuncheną, kuriame gyvena šiuo metu, giria ne tik dėl gražios gamtos ar karjeros galimybių. Čia apsigyvenęs jis atrado ir slidinėjimą. Netoliese esančiose Austrijoje ir Šveicarijoje gausu slidininkų kurortų, kuriuose jis gali leisti laisvalaikį.

Būtent Bavarijoje yra išlaikyta ir kasmetinė senas tradicijas turinti didžiausia pasaulyje alaus šventė „Oktoberfest“. 1810 metais pradėta švęsti šventė yra tai, kas paprastai į šį regioną pritraukia daugybę turistų.

Pandemija tapo galimybių laiku

Prakalbus apie darbą I. Karaninas sako, jog nors daugeliui tai tapo išbandymu, nemažai žmonių prarado savo darbus, jam šis laikas atvėrė dar daugiau galimybių ir yra tikras darbymetis. IT sektorius vis dar dirba kaip ir anksčiau, o kai kurie specialistai įgijo ir dar vieną specializaciją ir dabar stengiasi prisiėti įveikiant pandemiją.

Bendradarbiaudami su „GNA Biosolutions GmbH“, I. Karaninas su kolegomis šiuo metu kuria prietaisą, kuris leis atlikti molekulinį PGR COVID–19 tyrimą. Tokio tyrimo rezultatas būtų matomas greičiau nei po valandos.

„Atvykęs į Bavariją buvau atsakingas už medicininius prietaisus. Ir gavau jau atskirą specializaciją – kaip IT specialistas tapau atsakingas už medicininių prietaisų kūrimą ir programavimą. Jau kuriame ir greituosius COVID-19 testus, tad taip prisidedu prie kovos su virusu.

Mano įsivaizdavimu, kova su COVID-19 sparčiai juda į priekį ir vakcina jau greitai turėtų būti sukurta. Technologiškai pats jos sukūrimas nėra sudėtingas procesas. Kur kas sudėtingiau yra viską ištestuoti ir sertifikuoti, kad nebūtų šalutinių poveikių. Ją sumodeliuoti – nėra toks jau sudėtingas procesas. Esu nusiteikęs optimistiškai ir galiu pasakyti, kad ilgai laukti nereikės“, – pasakojo jis.

Karaninų šeima į Lietuvą anksčiau sugrįždavo kasmet, tačiau dabar dėl kilusios pandemijos kelionę teko atidėti. Mokslininkas sako, kad kol kas didžiąją dalį savo laiko jis skiria hobiu tapusiam darbui, kuriame išmanyti vien tik informacines technologijas nepakanka. Pradėjus dirbti medicinos srityje jam teko perprasti ir optiką, elektroniką, ir fiziką.