Istorijos

2020.10.30 13:04

Po sunkių išbandymų Norvegijos lietuvė verčia naują lapą: pati pasipiršo mylimajam ir jau ruošiasi vestuvėms

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.10.30 13:04

Jolanta Hervik Lietuvos Čikaga kažkadais vadintą Panevėžį iškeitė į mažą Norvegijos miestelį Tilerį. Vietos gyventojai dažnai ją pastebi su sužadėtiniu – norvegu Egilu. Pradėjusi bendrauti su esamu vyru, lietuvė daug ką turėjo jam papasakoti – dvi viena už kitą keistesnes meilės su norvegais istorijas. „Buvau psichopato žmona. Ką jis darė – normaliu žmogumi tikrai nepavadinsi“, – vieną iš jų LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pristato J. Hervik.

Su norvegu Egilu Jolanta tiesiog spinduliuoja meilę – jau greitai lietuvė vertėja ir norvegas vairuotojas taps vyru ir žmona. „Dabar esu tikra, kad jis – tas vienintelis“, – apie naujus romantiškus santykius drąsiai kalba emigrantė. Po dviejų nelaimingų meilių ji net dešimtmetį buvo vieniša, kol pagaliau, su Egilu susipažinusi internetu, po truputį, labai atsargiai išdrįso pradėti naujus santykius.

Laiškus išversdavo vertimų biure

Viskas prasidėjo nuo atsitiktinės pažinties su po Lietuvą keliavusiais norvegais. Įsimylėjusi Jolanta tikėjosi ramaus ir turtingo gyvenimo užsienyje, tačiau gavo smurtą ir patyčias be jokios vilties pabėgti.

Ištvėrusi patyčias, smurtą ir net pasikėsinimą nužudyti, Jolanta galiausiai išsiskyrė. Antras jos vyras, kaip netrukus paaiškėjo, buvo persekiotojas. Moteris negalėjo viena išeiti iš namų ir užtrukti bent minutės ilgiau, nei planavo. Galiausiai vyras ėmė kontroliuoti viską: Jolantos telefoną, jos kompiuterį, ji turėjo atsiskaityti už absoliučiai kiekvieną žingsnį.

Kai pagalvoju, kaip jis su manimi elgėsi ir kiek aš jam atleidau, tai tikrai iš meilės. Kitaip negaliu paaiškinti.

Moteris pasakoja, kad iš namų išeidavo su baime, o atgal grįždavo dar labiau bijodama. Jei tik ją užkalbindavo koks vyriškis, vyrui prasidėdavo baisūs pavydo priepuoliai. Jolanta skyrėsi ir dar kartą. Šiandien ji – laimingai susižadėjusi ir tiki, kad šį kartą jų meilė truks amžinai.

„1993 m. susipažinau su norvegu. Jis su draugais motociklais keliavo į Italiją. Parodžiau, kur nakvoti, dar paklausė mano adreso ir pradėjo jis man laiškus rašyti. Taip viskas ir prasidėjo“, – savo istoriją pradeda Jolanta.

Anglų kalbos nemokančiai panevėžietei palaikyti ryšį su norvegu kliūties nebuvo. „Aš užaugus sovietuose, tad anglų kalbos nemoku. Rašydavau laiškus lietuviškai, nešdavau į vertimų biurą – ten išversdavo į anglų kalbą, – pasakoja moteris. – Paskui gaudavau iš jo laišką. Taip ir susirašinėjom mes metus. Jis buvo pas mane du kartus atvažiavęs. Tada mane pasikvietė čia, į Norvegiją. 1994 m. birželio mėnesį nuvykau pas jį. Paskui liepą buvo nupirkęs bilietus man ir vaikams atvažiuoti. Jau tada norėjom mėnesį pabūti.“

Iš mylinčio vyro virto despotu

Jolanta Lietuvoje buvo socialinė darbuotoja – prižiūrėdavo senelius. Norvegija tada jai atrodė tolimas užsienis, kur tiesiog negali nepasisekti. Vieną kartą jau išsiskyrusi moteris manė, kad ištekės už norvego, persikraustys, mokysis kalbos, atsiveš savo vaikus – ir viskas, laimė bus sukurta. „Aš tiesiog važiavau, nes jį mylėjau, be galo mylėjau. Kai pagalvoju, kaip jis su manimi elgėsi ir kiek aš jam atleidau, tai tikrai iš meilės. Kitaip negaliu paaiškinti“, – tikina pašnekovė.

Santykius su smurtautoju ir persekiotoju ištvėrusi Jolanta šiandien tikra – rado tą vienintelį

Emigracija įvyko pagal planą, bet laimė tęsėsi neilgai. „Jau po 3 mėnesių pamačiau tikrąjį jo veidą“, – prisimena Jolanta. – Iš pradžių galvojau, kad jis toks piktas, toks nepatenkintas dėl to, kad mes nesuprantame vienas kito. Turėjau tokią kaip ir užduotį – išmokti kalbą kuo greičiau, kad galėčiau jam pasakyti arba suprasti, ką jis nori man pasakyti. Aišku, nebuvo iš karto ta kalba labai gera, bet vis vien kažkiek galėjom susišnekėti. Tačiau vis aš jam kliūdavau, tai mano vaikai kliūdavo. Jam viskas buvo blogai.“

Jis tiesiog jo nekentė ir man sakė: „čia lietuvis, jis bus banditas, aš viską padarysiu, kad jis būtų banditas“.

Jolanta sako, kad laimingos dienos baigėsi tą pačią akimirką, kai ji į Norvegiją atsivežė savo sūnų ir dukterį. Jos vyras, pagal profesiją – santechnikas, iš mylinčio vyro virto despotu. Fiziškai norvegas nesmurtavo, tačiau kasdien Jolanta ir jos vaikai patirdavo psichologinį smurtą – žeminimą ir nuolatinius priekaištus.

„Man buvo labai keista, kad jis su sūnumi labai keistai elgėsi. Jis tiesiog jo nekentė ir man sakė: „čia lietuvis, jis bus banditas, aš viską padarysiu, kad jis būtų banditas“. Su dukra kitaip elgėsi, kažkaip su dukra bendravo švelniau. Tačiau apskritai jis buvo piktas – tiesiog kabindavosi prie kiekvieno dalyko. Atsibundi iš ryto ir nežinai, koks vakaras bus“, – slogiais išgyvenimais dalinasi emigrantė.

Draudė bendrauti lietuviškai

„Jis mane žemino ir kaip motiną, ir kaip lietuvę“, – savo gyvenimo Norvegijoje pradžią prisimena pašnekovė. O ji pati darė viską, kad tik vyrui įtiktų, kad tik jis liktų patenkintas.

„Jis iškart pasakė: „lietuviškai nekalbėsit, čia ne Lietuvos kolonija, čia Norvegija, mokykitės norvegiškai, jeigu nemokat norvegų, iš viso nekalbėkit tarpusavyje“, – sunkiai protų suvokiamus išgyvenimus apnuogina Jolanta. – Iš pradžių jis gamino valgyti, tačiau aš parodžiau, kad tą taip pat moku ir mėgstu daryti.

Lietuviškai nekalbėsit, čia ne Lietuvos kolonija, čia Norvegija, mokykitės norvegiškai, jeigu nemokat norvegų, iš viso nekalbėkit tarpusavyje.

Lietuviškų patiekalų jis, aišku, neleido gaminti. Jeigu norėjau gaminti – tai tik norvegiškus patiekalus. Aš knygas ten pirkausi, mokiausi, man įdomu buvo – per metus išmokau visus norvegiškus patiekalus pagaminti.“

Apjuodino prieš tėvus

Per keletą metų Norvegijoje Jolanta įsitvirtino: išmoko norvegų kalbą, o baigusi masažo kursus atsidarė nuosavą masažo saloną. Vėliau, kuomet kalbą perkando dar geriau, pradėjo dirbti vertėja. Pradėjus daugiau bendrauti, kaip sakoma, išėjus į žmones, Jolantai atsivėrė akys.

„Pamačiau, kad už mano durų visai kitoks gyvenimas, visai kitokios spalvos, moterys ten laisvos ir jos nieko nebijo, gali pasakyti savo nuomonę ir su jomis skaitosi. Iš pradžių niekam nepasakojau, nes man tai buvo, nemoku net paaiškinti, man nebuvo baisu, bet aš nenorėjau pasakoti, kas mano namuose darosi“, – atvirauja emigrantė.

Mamai buvo toks smūgis, kad ją net išvežė į ligoninę su infarktu.

Galų gale, paskatinta naujų draugių, Jolanta kreipėsi į socialinius darbuotojus. „Man tada pasakė: „susirask butą, mes tau apmokėsim viską, padengsim, nebijok, tu turi du vaikus“, – pasakoja moteris. – Tada ieškojau buto. Tyliai pasislėpusi, nieko nesakiusi. Paskui, kai jau susiradau butą, aš jam pasakiau, kad išeinu.“

Tačiau despotas vyras pėsčias neliko „Tada jis išvažiavo į Lietuvą ir papasakojo melagingą istoriją mano mamai. Jis išmoko lietuvių kalbą per tuos keturis metus su manimi, tad galėjo susišnekėti su mano tėvais. Nuvykęs pas mano tėvus jis juodino mane, sakė, kad esu pasileidusi, guliu su visais Tronheimo vyrais, o jam teko rūpintis mano vaikais. Mamai buvo toks smūgis, kad ją net išvežė į ligoninę su infarktu“, – skaudžius išgyvenimus kloja Norvegijos lietuvė.

Emigrantė mano, kad į Lietuvą jos dabar jau buvęs vyras važiavo tam, kad apjuodintų ją prieš giminaičius, kad nutrauktų visus jos ryšius ir moteris liktų vieniša.

Baisiausias gyvenime rytas

O tada, kuomet vyras iš Lietuvos grįžo į namus, atsitiko tai, ko Jolanta ilgai negali pamiršti. Tas rytas, tikina ji, buvo baisiausias jos gyvenime. „Aš jau paskutinę naktį ten nakvojau. Nežinau, ar jis man sumelavo, bet girdžiu, kad jis įvažiuoja į kiemą, tai buvo apie 6 val. ryto. Atsikėliau, nuėjau iš antro aukšto į apačią ir jis atėjo.

Jis atsinešė acetono, pasidarė kavos, prisipylė į kavą acetono ir pradėjo gerti. Aš tą kavą atėmiau. Paskui kažkokių raminančių tablečių saują pasiėmė. Cirkas kažkoks! Neva jis dėl manęs žudėsi. Aš bandžiau su juo aiškintis, bet jis nuėjo į garažą ir iš ten atsinešė tokią plačią lipnią juostą – stiprią tokią.

Abu pargriuvome ant grindų. Jis užsigulė ant manęs ir pradėjo mane smaugti. Smaugė tol, kol man vaizdas dingo iš akių...

Tada supratau, kas nieko gero čia nebus. Jis puolė mane su ta juosta, griebė man už kaklo abiem rankomis ir pradėjo smaugti. Abu pargriuvome ant grindų. Jis užsigulė ant manęs ir pradėjo mane smaugti. Smaugė tol, kol man vaizdas dingo iš akių...“, – pasakoja moteris, tarsi skaitytų siaubo filmo scenarijų.

Jolanta sako, kad ją išgelbėjo tik tai, jog pirmasis jos vyras, policininkas, buvo išmokęs kelių savigynos triukų. Apsigynusi ji sugebėjo ištrūkti iš namų, nubėgti pas kaimynus ir ten iškviesti policiją.

Bėgo nuo despoto, pakliuvo persekiotojui į rankas

Pasibaigus nelaimėms Jolanta būtų norėjusi grįžti į Lietuvą, bet čia, Norvegijoje, ji jau turėjo gerą darbą, spėjo susirasti draugų, vaikai jau irgi buvo spėję pritapti prie norvegiškos kasdienybės. Pagaliau atradusi ramybę, Jolanta manė, kad kitų santykių teks laukti ilgai. Tačiau į jos širdį nejučia pasibeldė kitas norvegas.

Įspūdį lietuvei padarė tai, kaip gražiai naujasis draugas elgėsi su jos sūnumi – kartu žaidė, vežė į futbolo treniruotes. Emigrantė nuoširdžiai tikėjo, kad pagaliau bus laiminga, kad turės šeimą, apie kokią visada svajojo. Tačiau ir vėl – nesėkmė. Antrasis jos vyras pasirodė esąs paranojiškas persekiotojas.

Žingsnis po žingsnio ir galiausiai vyras ėmė kontroliuoti viską – Jolantos telefoną, jos kompiuterį. Moteris turėjo atsiskaityti už absoliučiai kiekvieną žingsnį. Iš namų išeidavo su baime, o atgal grįždavo dar labiau bijodama. Jei tik ją užkalbindavo koks vyriškis, vyrui prasidėdavo baisūs pavydo priepuoliai.

Galiausiai Jolanta neištvėrė ir išsiskyrė su antru norvegu. Išsiskyrusi Jolanta viena pragyveno ištisus 10 metų. Per tą laiką ištvėrė daug likimo siųstų negandų: artimųjų mirtis ir net onkologinę ligą.

Dabartiniam vyrui pasipiršo pati

Jolanta su savo dabartiniu vyru Egilu susipažino virtualiai – internetinėje pažinčių svetainėje. Iš pradžių susirašinėjo. Paskui pradėjo kalbėtis telefonu. Pokalbiai darėsi vis ilgesni, kol galiausiai jie įsidrąsino susitikti. Jolanta pakvietė Egilą į savo namus. „Kai atėjo, jau ir nebeišėjo“, – savo dabartinės meilės istoriją pasakoja moteris.

Ant Jolantos piršto – sužadėtuvių žiedas. Vestuves pora planuoja kelti Lietuvoje. Lietuvoje gal dar neįprasta, kad moteris pirštųsi, bet Jolanta yra kitos nuomonės. „Jeigu nori, tai ir daryk, o ne lauk, kol tokia pat mintis šaus tavo partneriui į galvą“, – moterims pataria emigrantė.

Lietuvė norvegui pasipiršo šių metų vasarį. „Manęs klausia, kodėl pasipiršau būtent 2020 metų vasario 20 dieną. O gi sudėjus visus skaičius išeina 8. Jei apversi 8, išeina begalybė arba amžinybė. Jam čia buvo staigmena, jis taip nutilo, sako: „palauk, man šokas“. Tada sutiko ir sako: „tuomet 2023 metų gegužės 23 dieną turime susituokti Vilniuje“. Tikiuosi, taip ir bus“, – savo išties nelengvą gyvenimo istoriją optimistiškai baigia naujai įsimylėjusi Jolanta Hervik.

Plačiau apie Jolantos patirtus išgyvenimus emigracijoje – vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Santykius su smurtautoju ir persekiotoju ištvėrusi Jolanta šiandien tikra – rado tą vienintelį