Istorijos

2020.11.05 12:33

Atviras vagystėmis besivertusio emigranto pasakojimas – gyvenimą pakeitė meilė ir skaudus eismo įvykis

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.11.05 12:33

Neįtikėtinai įžūli į nusikaltimus linkusių emigrantų schema: vienose parduotuvėse vagia – kitose parduoda. „Perėjau per porą lietuvių, latvių smulkių parduotuvių ir tiesiog pasakiau, kad ten galiu parūpinti produktų pigiau. Jie man pasakė, ko jiems reikia – taip ir dirbom“, – atvirai LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakoja Karolis Stasiūnas.

Karolis Lietuvoje buvo gatvių chuliganas. Vaikinas pabėgo į Angliją ir tikėjosi tapti pavyzdingu jaunuoliu. Tačiau tai padaryti buvo daug sunkiau, nei jis tikėjosi iš pradžių. Negavęs darbo, iš Lentvario kilęs vaikinas, kad prasimaitintų, ėmė vogti. Atvirame interviu Karolis apnuogina kai kurių emigrantų slepiamus pragyvenimo būdus – taip verčiasi daug jaunų emigrantų, o tam, anot jo, net sudarytos specialios sąlygos.

Nusikaltimų lagaminą krovėsi dar Lietuvoje

Jaunas vyras tikina visada norėjęs keliauti, tad susidomėjo lietuvių pamėgta Anglija. „Galvoju, kad pradžiai Anglijoje man bus gerai – vis tiek yra daugiau lietuvių, – pasakoja Karolis. – Man tada vos 17 metų buvo.“

Nuo praeities šmėklų – į Angliją: buvusio vagies gyvenimą pakeitė avarija

Į nedidelį Bostono miestą rytų Anglijoje lietuvis atvyko turėdamas konkretų tikslą – čia jis norėjo atversti švarų gyvenimo lapą – pabėgti nuo viso to, kas slėgė gimtajame Lentvaryje. „Žmonės, tuometis jaunimas – visą laiką buvo įtampa tarp visų, – savo paauglystės aplinką prisimena pašnekovas. – Draugas draugą galėjo apgauti, išduoti, intrigą sukurti, dramą. Pirmą kartą „į skudurus“ gavau nuo 12 žmonių, būdamas vos 6 metų.

Vaikinui tada atrodė, kad viskas gali staiga pasikeisti, jeigu jis emigruos ir atsidurs ten, kur reikia sunkiai dirbti ir kovoti už kiekvieną centą.

Už ką? – Už orą, turbūt už tai, kad ėjau namo. Tiesiog nepatikau. Gal per daug linksmas vaikas būdavau, per daug šaukdavau, emocionalus visada buvau. Nuo tada realiai ir prasidėjo. Išeini į kiemą, tai su lūpa praskelta grįžti, tai su galva praskelta, tai su dantimi išmuštu, tai su „fingalu“ kokiu.“

Karolis neslepia, kad gyvendamas Lietuvoje, nors ir buvo labai jaunas, jau turėjo prastą reputaciją. Nuolatines muštynės, chuliganizmai, vagystės – krovėsi vis daugiau problemų. „Už vagystes iš parduotuvių mane buvo du kartus suėmę jauną, už muštynes, už kelis smulkius incidentus.

Buvau tokioje situacijoje, kai buvau apsuptas, vadinkime, žvėrių. Negalėjau būti stirna tarp plėšrūnų – teko prisitaikyti prie to „safario“, teko prisitaikyti prie tos aplinkos – turėjau būti tuo, kuo turėjau būti“, – savo nusikaltimus teisina K. Stasiūnas.

Nuo praeities šmėklų – į Angliją

„Jeigu būčiau nieko nedaręs ir pasilikęs ten (Lietuvoje – LRT.lt), greičiausiai jau sėdėčiau uždarytas“, – neabejoja emigrantas.

Vaikinui tada atrodė, kad viskas gali staiga pasikeisti, jeigu jis emigruos ir atsidurs ten, kur reikia sunkiai dirbti ir kovoti už kiekvieną centą.

Vagia ir labai jauni, ir vyresni, o daug kas net buriasi į nedideles organizuotas grupeles.

Į chuliganizmą linkęs jaunas vyras teigia, kad sprendimą priėmė pats ir tėvams tik pranešė, kad nuo šiol jis gyvens ne tik atskirai, bet ir labai toli nuo namų. Išvykti į Didžiąją Britaniją nepilnamečiui padėjo viena lietuviška įdarbinimo agentūra, kurios atstovai jam prižadėjo viskuo pasirūpinti. Tačiau atvykus į salą paaiškėjo, kad nepilnamečiui gauti darbą nebus jau taip lengva – agentūra vis vilkino darbo paieškas.

Legalaus darbo negavęs, apsisukti ir grįžti namo Karolis nenorėjo. Tuo metu jam tai atrodė kaip garbės reikalas, tarsi turėtų kažkam įrodyti, kad sugeba pats savimi pasirūpinti.

Iš vienų vogė – kitiems pristatinėjo

Emigrantas atvirai sako, kad padoraus darbo nesusiradę atvykėliai labai dažnai imasi „juodų darbelių“. Anot jo, Anglijoje tai niekam ne paslaptis. Vagia ir labai jauni, ir vyresni, tikina jis, o daug kas net buriasi į nedideles organizuotas grupeles.

Eidavau iš didelių parduotuvių, vaistinių pilnais vežimais pro savitarnos kasas. Tiesiog pravažiuoji ir išsiveži tuos produktus.

„Supratau, kad man turbūt reikia eiti vogti iš parduotuvių, jog padengčiau sąskaitas bent už nuomą ir turėčiau pavalgyti – pinigų visai neturėjau, – prisipažįsta Karolis. – Bandžiau skambinti per agentūras, per fabrikus – visi atsakė „ne“.

Priėmiau tokį sprendimą, kad bus geriau daryti tai, ką dariau anksčiau tokioje situacijoje. Eidavau iš didelių parduotuvių, vaistinių pilnais vežimais pro savitarnos kasas. Tiesiog pravažiuoji ir išsiveži tuos produktus.“

Dar aš ir sau maistą dėdavausi, visas būtinas prekes. Taip pat palepindavau save, kažkokių dalykų pasiimdavau.

Emigrantas neslepia, kad dauguma Bostono mieste siautėjančių vagių veikia iš anksto žinodami, kur savo laimikį galės iškišti. Pasirodo, tokiomis iš didelio prekybos centro pavogtomis prekėmis mielai prekiauja mažesnės vietinės parduotuvės.

„Perėjau per porą lietuvių, latvių smulkių parduotuvių ir tiesiog pasakiau, kad ten galiu parūpinti produktų pigiau. Jie man pasakė, ko jiems reikia – taip ir dirbom, – be skrupulų pasakoja K. Stasiūnas. – Savotiškas prekių tiekėjas buvau.“

Vogdamas laimingu nesijautė

Pridavęs vogtus daiktus, šis emigrantas gaudavo sutartą pinigų sumą, kurią išleisdavo būsto nuomai ir maistui. Tik tuo metu apie tai, kaip užsidirba, niekam nepasakodavo.

Nors vogdavau dažnai, tikrai nebuvau dėl to laimingas – norėjau kuo greičiau gauti normalų darbą.

Nusikalstama veikla vertęsis vyras sako, kad priklausomai nuo pristatyto krepšio turinio ir vertės, iš supirkėjų už pavogtas prekes gaudavo nuo 100 iki 150 svarų. „Dar aš ir sau maistą dėdavausi, visas būtinas prekes, – neslepia pašnekovas. – Taip pat palepindavau save, kažkokių dalykų pasiimdavau.“

„Nors vogdavau dažnai, tikrai nebuvau dėl to laimingas – norėjau kuo greičiau gauti normalų darbą“, – sako savo pradžią Anglijoje prisiminęs Karolis.

Karolis tada dar nė neįtarė, kad į jo gyvenimą netrukus pasibels meilė, o skaudus eismo įvykis privers į gyvenimą pažiūrėti kitomis akimis ir prioritetą skirti visai kitokiems dalykams.

Plačiau apie tai, kaip parduotuves „švarindavęs“ jaunuolis pradėjo krimsti Londono emigranto duoną bei apie gyvenimo prasmę mąstyti privertusią avariją – vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Nuo praeities šmėklų – į Angliją: buvusio vagies gyvenimą pakeitė avarija