Istorijos

2020.11.02 20:10

Floristo iš Kulautuvos sėkmės istorija Londone: puokštes kūrė net Kembridžo kunigaikštienei

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.11.02 20:10

Iš pakaunės kilęs Kernius Vaitulevičius yra profesionalus floristas. Jo darbo vieta – jaukus gėlių salonas Jungtinės Karalystės sostinės Angels rajone. Mažai kas žino, kad būtent šis lietuvis buvo pastebėtas karališkųjų rūmų ir jau ne kartą kūrė puokštes Kembridžo kunigaikščio, princo Williamo žmonai Kate Middleton.

„Keliems draugams, šeimai pasakiau, kad Kate Middleton gaus mano puokštę“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakoja K. Vaitulevičius.

Dirbti asmeniškai Didžiosios Britanijos karališkiesiems rūmams svajoja ne vienas savo srities specialistas. Sukonstruoti automobilį karalienei, sukalti lovą princui, nudažyti sienas mažųjų princų ir princesių kambariuose arba paruošti stulbinamo grožio puokštę pačiai Kembridžo kunigaikštienei, princo Williamo žmonai Kate Middleton.

Lietuva pasidarė per ankšta

Iš bene garsiausio tarpukario kurorto Kulautuvos kilęs K. Vaitulevičius prieš penkerius metus tyliai susikrovė daiktus ir išsiruošė į didžiąją gyvenimo kelionę. Jis nežinojo, kur tiksliai keliaus, ką tiksliai veiks, tačiau tikėjo, kad pakeitus aplinką ir išplaukus į didesnius vandenis bus geriau. Lietuva tapo per maža, man trūko erdvės, trūko patyrimo, trūko žmonių, sako jis.

Visada maniau, kad jeigu darysi tai, kas tau patogu, o ne tai, kas naudinga, tai gali užstrigti tame rate.

„Visuomenė, kuri mane supo, tiesiog nebuvo tas reiškinys, kuriame aš noriu būti, kuriame noriu gyventi. Niekur manęs niekas nelaukė ir aš nežinojau, kur važiuoju. Pirmiausia nusėdo galvoje mintis, kad išvažiuoju, tada pradėjau ieškoti bilietų. Nežinau, kodėl sugalvojau, kad reikia važiuoti į Londoną. Niekada nebuvau čia buvęs, niekada nebuvau girdėjęs daugiau, negu ką kiti emigrantai kalba apie Londoną, gyvenimo kokybę jame ir visa kita“, – prisimena Kernius.

Londonas daug kam jau tapo kaip keiksmažodis, vis daugiau lietuvių keiksnoja šį miestą ir sako, kad ten prasimušti į aukštumas darosi nebeįmanoma, skundžiasi diskriminacija, o kalbėdami apie aukštas miesto kainas daug kas net ašarą išspaudžia. Tačiau Kernius pesimistų gąsdinimais tikėti nenorėjo.

„Nebijojau, kad gali nepasisekti, – sako emigrantas. – Žinojau, kad fabrike nedirbsiu, kad padavėju irgi nedirbsiu – nedarysiu to, ko nemėgstu, nenoriu, to, kas man nepatinka. Buvo žmonių, kurie sakė: „Darysi tai, ką reikia, nes tau reikės pinigų, reikės gyventi.“ Nežinau, aš visada maniau, kad jeigu darysi tai, kas tau patogu, o ne kas naudinga, tai gali užstrigti tame rate.“

Parama – saldainio popierėlyje

„Jeigu būčiau atvažiavęs į Londoną ir, užuot atsispausdinęs savo portfolio, vaikščiojęs visur ir sakęs: „Laba diena, man tiesiog reikia darbo, pristatinėsiu maistą ar bet ką...“ Aišku, darbas yra darbas. Jeigu taip būtų nutikę, gal ir būčiau tą daręs, bet kažkaip to neatsirado mano galvoje. Žinojau, kad važiuosiu ten ir dirbsiu floristu. Jeigu nepatiks, gal grįšiu atgal.

Nebuvo jokio specialaus pasiruošimo, jokių pažinčių ieškojimo – nieko. „Tiesiog nusipirkau lėktuvo bilietus ir prasidėjo naujas etapas“, – pradžią didžiausiame Didžiosios Britanijos mieste prisimena Kernius.

Šimtas, man atrodo, buvo mano, o kitą šimtą įgrūdo mama. Bet ji (pinigus – LRT.lt) įgrūdo suvyniojusi į saldainio popieriuką.

Į Londoną pašnekovas atvažiavo vos su 200 eurų kišenėje. „Šimtas, man atrodo, buvo mano, o kitą šimtą įgrūdo mama. Bet ji (pinigus – LRT.lt) įgrūdo suvyniojusi į saldainio popieriuką, nes tai buvo vienintelis būdas man ką nors duoti, – per saldainius. Tai vienintelis dalykas, kurį visada paimsiu, – atvirauja Kernius. – Kad ir labai reikėjo paramos, man nebuvo priimtina imti pinigų ar materialinių dalykų iš kitų žmonių.“

Tatuiruočių paslėpti nepanoro

Nors tuo metu pradedančiajam floristui tebuvo 19 metų, sako, kad dėl nežinomybės nė kiek nesijaudino, mat jautė, kad vienur ar kitur tikrai bus priimtas. Todėl minties, kad gyvenimas gali sugriūti, neprisileido. Pati svarbiausia taisyklė tiems, kas atvyksta užkariauti naujų miestų, – visiškai pasitikėti savo jėgomis. Kernius sako, kad reikia visą laiką būti iškėlus galvą ir nė akimirkos nepanikuoti.

Nelabai įsivaizdavau, kaip taip galima, kas galėtų to kieno nors klausti, prašyti, juk tai Londonas, o ne Sibiro vidurys.

„Tiesiog atsispausdinau savo portfolio ir ėjau per įvairias gėlių, floristikos studijas, kurias galėjau rasti „Google“, pasiieškojęs gėlių parduotuvių Londone. Sakiau: „Laba diena, aš esu floristas iš Lietuvos, man reikia darbo, aš ieškau darbo.“ Ėjau į šešias ar septynias skirtingas įmones ir tik dvi iš jų manęs nepriėmė. Viena nepriėmė todėl, kad neturėjau vairavimo įgūdžių ir teisių, o kita nepriėmė dėl darbo pokalbio – labai lietuviško stiliaus darbo pokalbio.

Pirmiausia pamačiau vieną iš jų darbuotojų, tada nuėjau pas įmonės savininkę ir sakiau: „Laba diena, mačiau, kaip jūsų darbuotoja dirba „Liberty“ parduotuvės gėlių skyriuje, manau, kad galiu geriau.“ Aišku, aš to darbo negavau. Bet tada galėjau rinktis, kur noriu eiti dirbti“, – pasakoja Londono lietuvis.

„Ne jie mane rinkosi, o aš rinkausi“, – dabar prisiminęs savo pradžią šypsosi Kernius. Jis sako iškart pajutęs, kad situaciją reikia imti į savo rankas ir neleisti darbdaviams visko reguliuoti.

Vis dar neturėjau banko sąskaitos, vis dar neturėjau sveikatos draudimo numerio, o štai ir vėl nebeturiu darbo – vėl Londone vaikščiojau sau ir mėgavausi gyvenimu.

„Ten buvo labai prabangi vieta, prabangus viešbutis, svečių namai. Tiesiog sakė: „Norėtume, kad užsidengtum tatuiruotes, kai kitą kartą ten važiuosi.“ Aš atsakiau: „Ačiū, ne, tiesiog išeinu iš darbo.“ Nelabai įsivaizdavau, kaip taip galima, kas galėtų to kieno nors klausti, prašyti, juk tai Londonas, o ne Sibiro vidurys.

Aš tiesiog išėjau. Turbūt buvo trečia savaitė Londone ir aš vėl likau be darbo. Vis dar neturėjau banko sąskaitos, vis dar neturėjau sveikatos draudimo numerio, o štai ir vėl nebeturiu darbo – vėl Londone vaikščiojau sau ir mėgavausi gyvenimu“, – prisimena K. Vaitulevičius.

Pateko į žvaigždžių pamėgtą saloną

Lemtingas lietuvio pokalbis dėl darbo buvo nedideliame gėlių salone. Pro šalį ėjęs Kernius tada dar neįtarė, kokia tai ypatinga vieta ir kaip sunku gauti joje darbą. Vos pradėjęs dirbti vaikinas pamatė, kad nedidelėje gėlių parduotuvėje kasdien apsiperka garsiausios Didžiosios Britanijos pramogų pasaulio žvaigždės: dainininkai, aktoriai, laidų vedėjai, prodiuseriai. Pro šias duris jie žengia kas valandą.

„Kartą dariau kompoziciją Simonui Cowellui, esu daręs puokščių Georgiai Jagger, kartais ji įbėga į parduotuvę, sako: „Labas, man reikia gėlių, nes Boldas atvažiuoja, darysim fotosesiją.“ Mūsų klientų sąraše yra labai daug garsių pavardžių. Kartais, darydamas didelius projektus ar važiuodamas į privačius namus, turiu pasirašyti sutartį, kad niekam nerodysiu nuotraukų. Kartais tikrina mano paskyrą instagrame, feisbuke. Tikrina, ar nėra nuotraukų iš jų asmeninės erdvės“, – tikina floristas.

Mūsų klientų sąraše yra labai daug garsių pavardžių. Kartais, darydamas didelius projektus ar važiuodamas į privačius namus, turiu pasirašyti sutartį, kad niekam nerodysiu nuotraukų. Kartais tikrina mano paskyrą instagrame, feisbuke. Tikrina, ar nėra nuotraukų iš jų asmeninės erdvės.

Dirbdamas tokioje vietoje visada turi būti pasiruošęs netikėtumams, sako Kernius. Eilinę darbo dieną jį aplankė svarbiausia klientė gyvenime – karališkųjų rūmų atstovė su asmeniškai Kerniui skirtu užsakymu.

Koks tai užsakymas, ar jį lietuviui pavyko atlikti ir plačiau apie floristo Kerniaus sėkmės istoriją – vaizdo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt