Istorijos

2020.10.10 17:50

Lituanistė gerovę susikūrė emigravusi: dažnas nesupranta, kokia trokštama pasaulyje yra lietuvių kalba

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.10.10 17:50

Kas sakė, kad neverta mokytis lietuvių kalbos, nes ja kalba tiek mažai žmonių? Su tuo griežtai nesutinka lituanistė Agnė Strolytė, jau trejus metus gimtosios kalbos mokanti Estijoje, o vasaromis vykstanti ir į JAV. Pasak LRT.lt istorijos herojės, ši kalba tampa vis populiaresnė, o ją mokėti užsienyje – prestižo reikalas. 

Antraisiais namais tapo Estija

Agnė paprastai gyvena Taline ir čia veikiančioje Europos mokykloje moko lietuvių kalbos. Ir nors jau dvi vasaras dėstė Indianos valstijoje, visada su džiaugsmu grįžta į Estiją.

„Estija man tapo antraisiais namais ir čia aš pailsiu, čia – ramu. Dirbu mokykloje, kuri priklauso Europos mokyklų tinklui.

Į šią mokyklą atvyksta mokytis vaikai iš įvairių Europos Sąjungos šalių, jiems suteikiama galimybė mokytis gimtąja kalba. Taigi, jei atvyksta lietuvis, gali pasirinkti mokytis lietuvių kalbą. Prioritetu laikoma išlaikyti savo tapatumą ir kalbą“, – pasakojo mokytoja.

Pagal bendrąją ugdymo programą dėstomos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos čia beveik nesiskiria nuo tų, kurių klausosi mūsų šalyje besimokantys moksleiviai. Tik pamokų skaičius yra mažesnis.

A. Strolytės nuomone, sudėtinga gyvenant svetur mokytis gimtosios kalbos, juolab kai tik nedidelis ratas žmonių ją vartoja. Tad užduotis išlaikyti ir tobulinti kalbos įgūdžius tampa sudėtingesnė.

Mokosi ne tik išeiviai

„Amerikoje, kur vyksta vasaros kalbų kursai, auditorija yra visiškai kitokia. Dažnai į kalbų kursus žmones atveja įvairios priežastys, pavyzdžiui, mano mokyti studentai dažniausiai buvo emigravusių dėl karo lietuvių palikuonys.

Amerikiečiai labai domisi savo šaknimis, giminaičiais, šeimos istorija, stengiasi išmokti kalbėti prosenelių kalba. Yra ir kita tokius kursus pasirinkusių žmonių grupė – tai amerikiečiai, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių ryžtasi mokytis. Pavyzdžiui, dėl žmonos ar vyro, domėjimosi kalbotyros mokslu, kalbomis. Kalbotyrai lietuvių kalba yra ypač svarbi, todėl nenuostabu, kad daug kas ja domisi“, – sakė lituanistė.

Tai, kad lietuvių kalba yra tokia įdomi ir populiari užsienyje, Agnė sakosi supratusi tik emigracijoje. Gyvenant Lietuvoje dažnas neįvertina, kiek pastangų išmokti lietuvių kalbą įdeda užsieniečiai ir kiek daug žmonių dėl gyvenimo, darbo ar mokslinio intereso stengiasi tai daryti.

„Dažnai neįvertiname, o gal tiesiog nežinome, kaip daug užsieniečių pasiryžę investuoti laiko ir pastangų, kad išmoktų užsienyje egzotiškomis laikomų retųjų kalbų, tokių kaip lietuvių, latvių ar estų kalbos“, – prasitarė LRT.lt pašnekovė.

Susidūrė su nepasitikėjimu

Vis dėlto ji pastebi, kad dažnai lietuvių kalbos užsienyje mokantys ar lituanistines mokyklėles kuriantys lietuviai nėra kalbininkai ir tai neretai daro iš gerų paskatų.

Paklausta, kaip ryžosi išvykti iš Lietuvos, moteris prisimena pirma emigracijos stotele tapusį Briuselį. Europos Parlamente ji mokė lietuvių kalbos.

„Žinoma, buvo baimių išvykstant. Neturėjau kur gyventi, buvo baisu ir galvojau, kad nepasiseks. Tačiau kartu pamaniau, kad ta nesėkmė negali būti tokia didelė, jei nepasiseks, visada galiu grįžti namo ir tęsti tai, ką pradėjau.

Tačiau užsienyje pamačiau daugiau perspektyvų ir tapau labiau vertinama. Mokėdamas retą kalbą gausi gerą darbą, nes nebus tokios didelės konkurencijos. Na, o Lietuvoje visi kalba lietuviškai. Lietuvių kalbos mokytojų yra daug, reikalavimai yra dideli ir kartais nepagrįsti.

Lietuvoje susidūriau su nepagrįsta kritika, nepasitikėjimu mokymo būdais, noru specialistą pamokyti, kaip mokyti. Mūsų šalyje trūksta požiūrio be išankstinio nusistatymo, be to, žinios prastai vertinamos piniginiu požiūriu“, – kalbėjo moteris.

Pasak pašnekovės, dėstyti lietuvių kalbą užsienyje – tai tarsi mokytis jos iš naujo, gimtąją kalbą pažinti iš visiškai kitos pusės. Pavyzdžiui, užsieniečiai kartais užduoda tokių klausimų, kokių lietuviams net nekyla, nes daugelis dalykų mums atrodo savaime suprantami.

Planuoja sugrįžti

Nors Estijoje lietuvė jaučiasi geriausiai ir, kaip pati sako, gali atsipalaiduoti nuo įtampos, ateityje norėtų grįžti į Lietuvą ir imtis naujų iššūkių.

„Estai yra ramūs žmonės, todėl čia gyventi paprasta. Jei iškyla kokia nors problema, jie stengiasi viską išspręsti taip, kad abiem šalims būtų gerai.

Į Lietuvą visada sugrįžtu susitikti su giminėmis, draugais. Dabar atvykusi matau, kaip ji keičiasi. Jau kuris laikas stebiu ir svarstau sugrįžti. Kol kas mano svarstyklės nusviro ties Estija“, – sakė Taline gyvenanti lietuvė.

Lituanistė įsitikinusi, kad gerą darbą galima rasti ir tėvynėje, o sugrįžusi planuoja mokytis kitų kalbų ir toliau tobulėti.