Istorijos

2020.09.22 18:54

Pas močiutę Plungėje apsigyvenusi Ina: geriau gyvensiu toli nuo mamos, bet į Ispaniją negrįšiu

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.09.22 18:54

Aštuoniolikmetė Ina su mama, patėviu ir dviem jaunesnėmis sesutėmis šiuo metu turėtų gyventi mažame Ispanijos miestelyje, tačiau mergina pati nusprendė, kad to nenori, ir grįžo į Lietuvą pas močiutę. Ina LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ pasakoja, kad geriau gyvens toli nuo mamos, bet į Ispaniją – negrįš.

Išplėšė močiutei iš rankų

„Aš Ispanijoje esu pagaminta, bet Lietuvoje gimusi“, – šypsodamasi sako Ina. Tačiau šypsena dingsta, kuomet prabylama apie tėtį. „Tėtis paliko mane ką tik gimusią ir iki šios dienos neįsivaizduoju, kur jis. Ieškojom, išsitrynė viską, tiesiog vaiduoklis“, – pasakoja pašnekovė.

Iš senelių Ina girdėjo, kad, jai gimus, vienišai jos mamai buvo nelengva. Moteris visą laiką daug dirbo, stengėsi uždirbti kuo daugiau pinigų sau ir dukrytei, todėl mergaitę ketverius metus buvo palikusi Lietuvoje. Kai susirado geriau apmokamą darbą ir vyrą, grįžo pasiimti Inos.

Pas močiutę Plungėje apsigyvenusi Ina: geriau gyvensiu toli nuo mamos, bet į Ispaniją negrįšiu

„Mane pirmą kartą ten nusivežė 4 metukų. Prisimenu tai, kad atsirado jau mano patėvis ir mama išplėšė mane močiutei iš rankų, nes tuo metu pasilikdavau su močiute ir seneliu“, – nemaloniais atsiminimais dalijasi mergina.

Inos senelis mirė tais pačiais metais, kai jai buvo vos 4 metukai. „Kai jau išvažiavom į Ispaniją, aš visiškai ispaniškai nemokėjau. Buvo labai keista, nes nei žmonių pažįsti aplinkui, nieko“, – prisimena pašnekovė. Mergina pasakoja, kad ispaniškai laisvai kalbėti išmoko vos per tris mėnesius.

Ketverius metus pragyvenau Lietuvoje. Labai gerai mokiausi, pirmūnė buvau visus ketverius metus. Labai gerai sekėsi, bet mama pasakė: „Tu turi būti su šeima, tavo vieta su šeima.“

Nors buvo visai mažytė, Ina visuomet mamai kartojo, kad Ispanijoje jai nepatinka, nes labai trūksta močiutės ir kitų giminaičių. „Nenorėdavau ledų ir saldainių, norėjau tik močiutės“, – sako ji.

Gimus Inos sesutei, į Ispaniją jos prižiūrėti atvyko močiutė. Ina nuolat močiutės prašė, kad pasiimtų ją kartu į Lietuvą. Matydama, kad dukra nelaiminga, Inos mama buvo leidusi jai grįžti pagyventi į Plungę, tačiau po kurio laiko persigalvojo ir vėl ją pasiėmė.

„Ketverius metus pragyvenau Lietuvoje. Labai gerai mokiausi, pirmūnė buvau visus ketverius metus. Labai gerai sekėsi, bet mama pasakė: „Tu turi būti su šeima, tavo vieta su šeima.“ Na ir gerai. Man buvo dešimt metų tuo metu“, – pasakoja reemigrantė.

Ispanijoje kentė žiaurias patyčias

Ina pasakoja, kad būtent paauglystėje prasidėjo tikrasis košmaras. Ispanijoje ji jautėsi nepritampanti prie bendraamžių ir engiama. O baisiausia, kad mokykloje mergina nuolat girdėdavo užgauliojimus dėl savo kilmės.

„Manęs paklausdavo vardo. Ina – gal ir ispaniškas vardas visai, bet kuomet pasakydavau pavardę, žmonės jos neištardavo. Avetisian. Sakydavo: „Iš kur tu esi?“ – „Iš Lietuvos.“ – „Kur Lietuva?“ – „Prie Latvijos, Lenkijos. Gal žinot?“ – „Ne, nežinom. O kur dar kokia šalis yra netoli?“ – „Rusija.“ Iškart žmonės susidarydavo tokį mąstymą, kad aš esu iš Rusijos“, – prisiminimais iš paauglystės Ispanijoje dalijasi pašnekovė.

Kartą ėjau per mokyklos koridorių, viena mergaitė man pakišo koją ir sako: „Grįžk tu į savo šalį, dink iš čia.“ Niekados nenorėdavau eiti į mokyklą, nes žinojau – ateisi, iškart iš tavęs tyčiosis.

Mergina Ispanijoje sako patyrusi baisias patyčias. „Mokykloje klausdavo, ar mano tėvai yra alkoholikai. Kartą ėjau per mokyklos koridorių, viena mergaitė man pakišo koją ir sako: „Grįžk tu į savo šalį, dink iš čia“, – nuoskaudos neslepia pašnekovė. – Niekados nenorėdavau eiti į mokyklą, nes žinojau – ateisi, iškart iš tavęs tyčiosis. Ką nors ne taip padarysi, pasakysi – gali net primušti. Nesvarbu, kad esu mergaitė.“

Lietuvės nuomone, mažuose Ispanijos miesteliuose žmonės neturi daug ambicijų ir nesistengia daug mokytis. Svajojančių baigti universitetus ir pasiekti karjeros aukštumas ten – mažuma. „Mokslų ten nesitikima. Net rasti darbą į aukštas pareigas labai sunku“, – tikina Ina.

Susižavėjo lietuvių svetingumu

Sulaukusi 16 m. Ina nusprendė, kad gali būti savarankiška ir pasakė mamai, kad iš Ispanijos nori išvykti visiems laikams. Nors šeimoje tada kilo didžiulė audra, o merginos mama net pasakė, kad neišlaikys jos, jeigu ji išvyks, Ina vis tiek tai padarė. Susikrovė lagaminus ir išvyko atgal pas močiutę į Plungę.

„Mano močiutė irgi sutiko, aukso gabalas mano gyvenime, tai grįžau ir buvo nuostabu. Atrodė, esu savo aplinkoj, visi taip šiltai priėmė, kad net netikėjau pati. Sako, ispanai šilti žmonės, bet lietuviai... Visi kviečia: „Prašom, ateik į namus arbatos išgerti.“ Ispanijoj aš net nebuvau mačius tokių dalykų. Ir šiaip, apsikabina.

Atrodė, esu savo aplinkoj, visi taip šiltai priėmė, kad net netikėjau pati. Sako, ispanai šilti žmonės, bet lietuviai...

Sako, Ispanijoj žmonės kabinasi, bučiuojasi. Paviršutiniškai. O ką jaučia viduj, tai jau yra toks dviveidiškumas truputį. O čia žmonės, jeigu kas nors nepatinka, tiesiai šviesiai pasako. Gal man tas čia labiau patinka“, – mintimis dalijasi Ina.

Nustebino aukštas švietimo lygis

Grįžusi labiausiai Ina išgyveno, kad per tiek metų gyvenimo užsienyje šiek tiek pasimiršo lietuvių kalba, todėl tam skyrė daugiausia dėmesio ir pastangų.

Visą vasarą, tris mėnesius, kai vaikai žaidė lauke, žiūrėdavau pro langą ir mokydavausi, rašydavau diktantus.

„Kalbu, nes pradėjau skaityti lietuviškai gal ketverių metų. Močiutė buvo mokytoja, nebuvo, kur dingti. Tačiau grįžau į Lietuvą po Ispanijos ir nemokėjau nei rašyti lietuviškai, nei kalbėti. Ir dabar nelabai gerai šneku, bet stengiuosi, – prisipažįsta mergina. – Visą vasarą, tris mėnesius, kai vaikai žaidė lauke, žiūrėdavau pro langą ir mokydavausi, rašydavau diktantus.“

Ina sako jau per pirmus mėnesius supratusi, kad Lietuvos mokyklų lygis labai aukštas. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl ji nori pasilikti čia.

„Pamačiau, kad švietimas čia... Daug kas skundžiasi, bet, palyginus su Ispanija, tai šimtąkart geresnis. Man iškart buvo suteikta pagalba. Pavyzdžiui, iš užsienio grįžtantiems vaikams visokių papildomų pamokų prirašoma, šiaip mokytojai labai paslaugūs. Gali pasilikti po pamokų, visada klausdavo, jeigu tau reikia pagalbos. Labai šiltai priėmė net ir patys mokiniai“, – džiaugiasi mergina.

Užsidirbo sau ir močiutei

Šią vasarą Plungėje gyvenanti mergina praleido Palangoje, ten J. Basanavičiaus gatvėje ji dirbo ledų pardavėja. Nors nuo grįžimo jau praėjo nemažai laiko, mama jos vis dar finansiškai neremia. 18-metė turi pati išsilaikyti.

Dirbau, kad galėčiau gyventi visus metus, kad galėčiau papildomų matematikos pamokų gauti, kad galėčiau įstoti į pedagogikos studijas ir būti kaip močiutė – mokytoja.

„Dar vienas dalykas, kodėl dirbu čia. Mano močiutė gauna invalidumo išmoką. Visi žinom, kokia ji yra. Pensijos ji dar negauna, nes liko metai. Šitie metai mums turbūt bus pats didžiausias išbandymas. Dar praeitais metais mano prosenelė buvo gyva, tai su mokytojos pensija dar būdavo įmanoma trims, dabar tai labai sunku, – sako į Lietuvą grįžusi Ina. – Dabar visus pinigus, kuriuos uždirbsiu čia, ne sau, bet visus močiutei atiduosiu. Visiškai visus.“

Ina sako visą vasarą prekiavusi ledais, kad jodvi su močiute geriau gyventų. „Dirbau, kad galėčiau gyventi visus metus, kad galėčiau papildomų matematikos pamokų gauti, kad galėčiau įstoti į pedagogikos studijas ir būti kaip močiutė – mokytoja“, – savo ateities viziją piešia I. Avetisian.

Visa Inos grįžimo į Lietuvą istorija – vaizdo įraše.

Pas močiutę Plungėje apsigyvenusi Ina: geriau gyvensiu toli nuo mamos, bet į Ispaniją negrįšiu

Parengė – Vismantas Žuklevičius.