Istorijos

2020.09.15 19:59

COVID-19 Londone sunkiai sirgęs Martynas – apie pasiruošimą blogiausiam scenarijui ir po ligos užklupusius sunkumus

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.09.15 19:59

Koronavirusas kardinaliai pakeitė emigranto Martyno gyvenimą. Jaunas vyras sunkiai persirgo klastinga liga, prarado artimus žmones ir net namus. Tačiau šiaulietis nepalūžo, pasveiko, atsistojo ant kojų, džiaugiasi naujais namais Londone, į ateitį žiūri optimistiškai ir tikisi greitai įgyvendinti savo seną svajonę – pakeisti profesiją.

LRT TELEVIZIJAI jaunas vyras sako, kad koronavirusas yra siaubinga liga, kurios grėsmės daugelis, deja, vis dar nesupranta.

Kaip siaubo filme

Tai, kad Londone gyvenantis šiaulietis Martynas Isavejus dar kovo mėnesį užsikrėtė koronaviruso infekcija, LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“ rodė prieš pusmetį.

Du lietuviai – dvi skirtingos koronaviruso patirtys Anglijoje: vienas gydomas slaptoje ligoninėje, kito su žmona į ligoninę nepriėmė

Tada Martynas gulėjo sugriežtinto režimo karinėje ligoninėje ir jo sveikata gerėjo. Tačiau netrukus po interviu pasirodymo televizijos eteryje vaikino būklė stipriai pablogėjo ir jis atsidūrė reanimacijoje. „Jaučiuosi kaip kokiam siaubo filme. Noriu, kad visi žmonės žinotų, jog ta liga tikrai yra ir ji rimta. Reikia rimtai į ją žiūrėti. O čia, Anglijoj, toks jausmas, lyg į ją pernelyg rimtai nežiūrima. Man atrodo, tas jausmas yra imituojamas, kad nesukeltų panikos“, – svarsto vaikinas.

Emigrantas prisimena siaubingas akimirkas, kuomet negalėjo kvėpuoti. „Visiškai nebegalėjau savo plaučiais naudotis. Nežinau, nesidomėjau toliau, kas ten vyksta su tuo organizmu, bet tiesiog nebegalėjau kvėpuoti, – sunkius išgyvenimus prisimena jis. – Kvėpuoti galėjau tik per aparatą, kuris yra uždedamas ant nosies.“

Manęs tas „viskas bus gerai“ visai nedžiugino. Buvau toks sutrikęs.

Apie tai, ką tuo metu išgyveno, kas vyko Londone per patį koronaviruso pandemijos piką ir kaip pasikeitė jauno vyro gyvenimas po šios sunkios ligos, Martynas pasakoja šalia naujų savo namų menininkų pamėgtame Kamdeno rajone. Čia jis persikėlė vos išleistas iš ligoninės – taip pradėjo naują gyvenimo etapą.

Londone COVID-19 sirgęs Martynas prarado merginą, draugus ir net namus: galvojau, kad neišsikapstysiu

„Mane tą dieną buvo paleidę, tiesiog paleido ir sako: „Karantinuokis.“ Nebebuvo vietų, kur laikyti žmonių. Aš gerai jaučiausi. Medikai sakė, kad važiuočiau namo. Aš grįžau namo ir čia pat praradau sąmonę. Man pasidarė bloga, pritrūkau oro.

Panašiai kaip kažkoks astmos priepuolis, bet aš astma niekada nesirgęs. Atsibudau ligoninėje, paguldytas ant krūtinės, man jau buvo prijungtas ventiliatorius prie plaučių. Buvau visas prijungtas prie vamzdelių“, – tarsi košmarą prisimena Martynas.

Toje pačioje ligoninėje – ir premjeras

Pašnekovas tikina tada nesupratęs, kas vyksta, nes anksčiau jis nebuvo matęs plaučių ventiliacijos aparato. „Kuomet pirmą kartą jį pamačiau, jis jau buvo prie manęs prijungtas, – sako koronaviruso ligą įveikęs vaikinas. – Paklausiau gydytojos, kur aš esu, o ji patikino, kad esu paguldytas į ligoninę.“

Sunkiausios būklės pacientai tuo metu buvo vežami į vieną geriausių ligoninių, Londono centre esančią Šv. Tomo ligoninę, tuo pat metu, kaip ir Martynas, nuo COVID-19 ten buvo gydomas ir Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.

Gulėjau apimtas transo, man buvo prileista visokių vaistų, pradedant ibuprofeno tabletėmis ir baigiant raminamaisiais, leidžiamais vaistais. Buvau toks įsitempęs, kad man net kažkokius vaistus leido, kad atpalaiduotų raumenis.

„Jis irgi intensyviosios terapijos skyriuje gulėjo, bet vienu aukštu aukščiau už mane. Aš trečiame aukšte gulėjau, o jis – ketvirtame, ten, kur yra VIP palatos. Telefono neturėjau, tik davė paskambinti tėvams, daugiau tiesiog kartojo, kad viskas bus gerai, viskas bus gerai, viskas bus gerai....

Bet manęs tas „viskas bus gerai“ visai nedžiugino. Buvau toks sutrikęs, kad jau nebesusigaudžiau, kas čia bus gerai, kas čia bus blogai. Tiesiog laukiau, kas bus“, – sunkiais išgyvenimais dalijasi Londono lietuvis.

Ruošėsi liūdniausiam scenarijui

Nors daug jaunų žmonių koronaviruso infekcija perserga panašiai kaip peršalimo ligomis ar net iš viso nepajunta jokių simptomų, tačiau Martynas buvo vienas iš tų, kurių būklę medikai vertino itin atsargiai ir net nedrįso spėlioti, ar jis išsikapstys.

„Buvo komplikacijų, kurias patiria 50 proc. žmonių. Man pasireiškė tos komplikacijos ir aš nežinojau, kas bus toliau, – prisimena Martynas. – Gulėjau apimtas transo, man buvo prileista visokių vaistų, pradedant ibuprofeno tabletėmis ir baigiant raminamaisiais, leidžiamais vaistais. Buvau toks įsitempęs, kad man net kažkokius vaistus leido, kad atpalaiduotų raumenis.“

Tikėjausi blogiausio ir tikrai nesitikėjau, kad išsikapstysiu. Mačiau, kad žmones atveža ir išveža.

Emigrantas neslepia, kad matydamas, kas vyksta aplink, mintyse jau ruošėsi pačiam liūdniausiam scenarijui. Bet tuo metu labiausiai išgyveno ne dėl to, kad gali mirti, o dėl artimųjų, kuriems per karantiną būtų buvę daug vargo jį pargabenti iš Londono.

„Tikėjausi blogiausio ir tikrai nesitikėjau, kad išsikapstysiu. Mačiau, kad žmones atveža ir išveža. Tikrai nemanau, kad juos paleido taip greitai. Manau, kad daug žmonių, kurie gulėjo su manim palatoje, tiesiog nebėra tarp gyvųjų.

Naktį netgi buvo toks atvejis, ne vieną kartą, kad užtraukia užuolaidas, kažką išveža, o jau ryte žiūri – naujai paklota lova ir vėl viskas sutvarkyta, gražu, vėl užuolaidos atitrauktos. Aš jau buvau susirašęs visą informaciją, bankų kodus, viską, ir tėvams nusiunčiau SMS žinute telefono kodą, kad galėtų atsirakinti telefoną ir ten visa informacija būtų.

Niekas ligonių negalėjo lankyti. Tik telefonu arba kažkaip, nežinau, per langą susišaukti.

Aš tiesiog galvojau, blogiausia, jeigu reikėtų artimiesiems parsigabenti mano kūną. Jaudinausi, kad jiems nereikėtų leisti savo pinigų, kad galėtų paimti mano pinigus. O dar ir automobilis buvo, įvairių daiktų“, – apie susitaikymą su išėjimu iš gyvenimo pasakoja Martynas.

Paguodos ieškojo virtualiame pasaulyje

Nei tėvai, gyvenantys Lietuvoje, nei kiti artimieji tuo sunkiuoju laikotarpiu, kai Martynas gulėjo prijungtas prie aparatų, aplankyti jo negalėjo. Ligoniai paguodos galėjo ieškoti tik virtualiame pasaulyje arba guosti vienas kitą.

Ji man sakydavo, tai sakė ne vieną kartą, kad aš pasikeičiau į blogąją pusę, kad aš tiesiog kitas žmogus pasidariau ir kad būtent aš sugrioviau tuos santykius.

„Niekas ligonių negalėjo lankyti. Tik telefonu arba kažkaip, nežinau, per langą susišaukti. Ir dabar dar neįleidžia į ligonines, jeigu nesi susitaręs, – tikina pašnekovas. – Apsauga stovi, visur policijos daug – nieko neleidžia.“

Didžiojoje Britanijoje gyventi pasirinkęs vaikinas guodžiasi, kad pasveikti nuo sunkios ligos nepakako. Kai išėjo iš ligoninės, jį ir daug kitų pacientų užgriuvo kitos bėdos. Sustojusi ekonomika nieko gero nežadėjo darbo rinkoje, o dauguma draugų jo ėmė vengti, tarsi bijotų užsikrėsti, nors Martynas jau seniai yra pasveikęs.

Martynas išsiskyrė ir su mylimąja. Mergina pajuto, kad vaikinas į namus grįžo stipriai pasikeitęs. „Ji man sakydavo, tai sakė ne vieną kartą, kad aš pasikeičiau į blogąją pusę, kad aš tiesiog kitas žmogus pasidariau ir kad būtent aš sugrioviau tuos santykius. Aš pradėjau paniškai bijoti, kad prarasiu žmones ir galiausiai aš tiesiog tuos žmones praradau, – atvirauja Martynas. – Visus žmones, kuriuos bijojau prarasti, visus ir praradau.

Nei tėvai, gyvenantys Lietuvoje, nei kiti artimieji tuo sunkiuoju laikotarpiu, kai Martynas gulėjo prijungtas prie aparatų, aplankyti jo negalėjo.

Kai pradedi paniškai bijoti prarasti žmones, pradedi juos paniškai saugoti. Mano charakteris pasikeitė, pasidariau toks labai impulsyvus. Anksčiau buvau toks žmogus, kuris kažkur kažką darydavo, dalyvaudavo, o dabar pasidariau toks sėdintis, toks laukiantis kažko, tačiau nežinantis, ko.“

Išaugo benamių gretos

Po ligos užklupo ir finansinės bėdos. Kol Martynas gulėjo ligos patale, kaupėsi jo skolos už Londone nuomojamą būstą, internetą, telefoną, kitus dalykus.

„Valstybė sakė: „Mes padėsim, mes padarysim viską, kad jums būtų geriau.“ Tačiau kuomet reikėjo tos pagalbos, tave siuntinėdavo iš vienos įstaigos į kitą. Ir taip po Londoną lakstai, lakstai, lakstai. Daug žmonių prarado namus. Pastebėjau, kad benamių yra 5–6 kartus daugiau, nei buvo prieš pandemiją. Ir tokių visai neblogų žmonių, kurie tikrai susitvarkę atrodo, bet jie tiesiog neteko namų ir iš tikrųjų labai liūdna dėl to“, – pasakoja Martynas.

Daug žmonių prarado namus. Pastebėjau, kad benamių yra 5–6 kartus daugiau, nei buvo prieš pandemiją.

Tačiau Martynas nepalūžo ir net po 45 dienų, praleistų ant patalo, jaunas vyras, praradęs mylimąją, draugus, išsikėlė tikslą pradėti naują gyvenimą. Šiauliuose gimusi svajonė, rodos, išsipildys Londone – viename didžiausių, tačiau ir pavojingiausių Europos miestų.

Apie tai, kaip Martynui sekėsi atsistoti ant kojų, kaip pasikeitė jo sveikata, ir apie svajonę tapti policijos pareigūnu – vaizdo reportaže.

Londone COVID-19 sirgęs Martynas prarado merginą, draugus ir net namus: galvojau, kad neišsikapstysiu

Parengė Vismantas Žuklevičius.

Taip pat skaitykite