Istorijos

2020.08.20 19:38

Apkeliavusi pasaulį sportininkė giria gimtinę: kartais neįvertiname, kokias sąlygas turime čia

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.08.20 19:38

Lietuvoje vandens sporto tradicijas keičianti Agnė Šimanskytė sako, kad išmaišiusi visą pasaulį ji geriausias vietas aitvaruoti ir vandenlenčių parkus randa Lietuvoje. Dabar sportininkė aitvaravimo ir vandenlenčių sporto paslapčių moko kitus ir nors visą pasaulį paveikusi koronaviruso pandemija pakeitė jos kelionių planus, LRT.lt pašnekovė juokiasi, kad tokių sėkmingų metų mūsų šalies vandens sporto pasaulis dar nematė.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

„Aitvaravimas ir vandenlentės anksčiau tikrai nebuvo tokie populiarūs, kokie yra dabar. Šis sezonas yra neįtikėtinai geras. Sportuojančių žmonių daugėja.

Aš pati paprastai vedu vandenlenčių treniruotes Vilniuje, o savaitgaliais vykstu ir į vandenlenčių parkus ir jėgos aitvarų taškus aplink Lietuvą. Mano vasaros planai dažnai priklauso nuo vėjo krypties. Tik dabar juos pakoregavo ir koronavirusas. Būtent dėl atostogų Lietuvoje, galima sakyti, šiemet dar labiau išpopuliarėjo vandens sportas“, – pasakojo trenerė.

Paprastai šaltąjį metų pusmetį ji, kaip ir daugelis šio sporto mėgėjų, leidžia Keiptaune, Turkijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ar kituose karštuose kraštuose, o atšilus orams Lietuvoje grįžta sportuoti čia. Be jokių abejonių, Agnė yra pasaulio pilietė.

Iš pradžių hobiu, o vėliau ir pragyvenimo šaltiniu bei gyvenimo būdu tapusį aitvaravimą vilnietė atrado dar būdama 18-os. Atsitiktinai susipažinusi su broliais ir tada dar būsimais kolegomis Jonu ir Antanu Kriščiūnais ji savo 19-ojo gimtadienio proga gavo kelionę į Egiptą, tada pirmą kartą ir teko valdyti jėgos aitvarą.

Ir nors sportas jos gyvenime buvo nuo mažens, o baigdama mokyklą svarstė, ar verta pasirinkti profesionalios krepšininkės kelią, atradusi aitvaravimą Agnė suprato, kad būtent tuo nori užsiimti ir toliau.

Taip A. Šimanskytės gyvenime atsirado daugybė kelionių, aitvaruojant atrastas būdas pažinti naujas kultūras ir galimybė tapti pasaulio piliete bei garsinti savo šalį.

„Viskas tiesiog taip susidėliojo, kad užsikabinau ir buvo labai smagu. Buvau ką tik baigusi mokyklą ir kokių nors konkrečių planų neturėjau. Nors šiandien tai atrodytų gal ir normalu, kai tada pasakydavau, kad noriu aitvaruoti, aplinkiniams atrodė, kad nelabai aišku, ką aš čia darau“, – šypsojosi LRT.lt pašnekovė.

Prieš pradėdama dirbti Lietuvoje, ekstremalė keletą metų keliavo po pasaulį, dirbo įvairiose pasaulio šalyse veikiančiose jėgos aitvarų mokyklose, o grįžusi į Lietuvą ėmė organizuoti moterų vandens sporto stovyklas. Iki šios jos veiklos vandens sportu Lietuvoje dažniausiai užsiimdavo vaikinai.

„Tiesiog norėjosi turėti daugiau bendraminčių, todėl pati ir pradėjau organizuoti stovyklas merginoms. Šios stovyklos jau tapo tradicija ir gyvuoja iki šiol, subūriau didžiausią aktyvių moterų bendruomenę – „BoardSports Chicks“.

Žinoma, pirmos tokios stovyklos buvo draugėms (juokiasi). Norėjau iš pradžių jas įtraukti. Pamažu atsirado daugiau susidomėjusių merginų. Man tai ne tik sportas, bet ir kompanija, kultūra, gyvenimo būdas ir nerealus jausmas“, – kalbėjo ji.

Agnė juokiasi, kad daugeliui išbandžiusiųjų jėgos aitvarą pirmąkart išlipus iš vandens būna sunku suvokti, kas ką tik nutiko, tačiau jausmas būna nuostabus. Tiesa, A. Šimanskytė sako, jog čia vis dar gausu mitų. Neva Lietuva tikrai nėra vandens sporto kraštas, o šiltasis metų laikas čia trunka taip trumpai, kad neverta net pradėti.

„Daug tų mitų, bet lengva juos ir paneigti. Jau vien iš socialinių tinklų galima pasakyti, kad turbūt neliko žmonių, kurie neišbandė bent jau plaukimo vandenlente.

Kartais žmonės kalba, kad trumpas sezonas, bet ne sezonas trumpas, o apranga būna netinkama. Galima plaukti ir visus šešis mėnesius per metus ir nesušalti, plaukti galima ir lietui lyjant. Esu apkeliavusi daug vietų ir pas mus sąlygos mokytis aitvaruoti yra tobuliausios pasaulyje, kokias tik esu mačiusi, ir dėl gylio, ir dėl vandens. Turėtume labiau vertinti galimybes Lietuvoje“, – sako ji.

Kuršių marios, Dreverna, Svencelė, Kintai, Baltijos jūra – tai tik dalis vietų pajūryje, kur galima sutikti palankaus vėjo laukiančių aitvaruotojų. Agnė sako, kad nemažai žmonių atbaido ir baimė užsiimti sportu nepasiruošus, tačiau, pasak profesionalės, viską, ko reikia, galima rasti aitvaravimo vietose, o ir nemokant puikiai plaukti įmanoma aitvaruoti.

Vilnietė prasitarė, jog ir 12 metų užsiimdama šiuo sportu ji nėra gera plaukikė, bet ją visuomet apsaugo gelbėjimosi liemenė. „Tai puikus būdas nugalėti savo baimes. Aitvaruodamas žmogus daug išmoksta ir sužino net ir pats apie save. Keliaudama ir aitvaruodama bei mokydama kitus aš ir pati supratau, kad turiu daug ištvermės ir kantrybės.
Tik, tiesą pasakius, nežinau, ką šis sportas galėjo manyje pakeisti, nes augau su juo ir greičiausiai ne jis mane keitė, o aš jį“, – pasakojo jauna moteris.

Tiems, kas šiuo metu atostogauja ir ieško naujų idėjų savo poilsiui, pasaulyje puikiai žinoma vandens sporto profesionalė pataria aplankyti ir visoje Lietuvoje veikiančius vandenlenčių parkus, jų galima rasti net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.