Istorijos

2020.07.06 07:00

Į Lietuvą po 15 emigracijos metų parvykusi šeima: kai kurie draugai lažinosi, kad grįšime į užsienį

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2020.07.06 07:00

Silva ir Andrejus Riazanovai į Lietuvą grįžo praėjusį pavasarį. Kaip pasakoja, tokį sprendimą brandino ne vienerius metus, kol galiausiai atėjo tinkamas laikas. O kai nuo mažens angliškai šnekėjęs sūnus pirmą kartą prabilo lietuviškai, dvejonių neliko: „Jokių anglijų, tik į Lietuvą“, – savo reakciją prisimena Andrejus. Su dviem vaikais parvykusi pora įsikūrė Kaune ir ėmėsi nuosavo verslo.

Tiek Silva, tiek Andrejus į Jungtinę Karalystę išvyko dar studijų metais ir tuomet vienas kito nepažinojo. Silva pasakoja, kad į užsienį vedė noras pažinti pasaulį, o Andrejus su draugu į Angliją vyko užsidirbti. Nors abu neplanavo užsibūti, susipažinę ir apsipratę Londone, būtent čia pradėjo kurti bendrą gyvenimą.

Baigusi socialinio darbo studijas, moteris įsitvirtino šioje srityje, o Andrejus sėkmingai kilo karjeros laiptais statybų sektoriuje. Pora patikina – ilgą laiką apie grįžimą minčių nekildavo nei vienam, nei kitam, nors Andrejus prasitaria, kad kažkur širdies gilumoje nostalgiją juto visą laiką.

„Pirmus 10 metų nenorėjau grįžti, mane viskas tenkino. Galėdavai sau leisti labai daug, alga nuolat kilo, galėjai siekti, žengti toliau į priekį. Bet vėliau gal jau amžius toks atėjo, kad nebesinorėjo į darbą pirmyn ir atgal važiuoti po 2 valandas.

Traukinyje aš viską pasidarydavau: kai pirkome namus, reikalingas prekes užsisakydavau, ir pamiegoti, ir paskaityti spėdavau. To laisvo laiko po darbo nebelikdavo. Sekmadienį jau pradėdavau bijoti pirmadienio, nes vėl ta pati rutina“, – pasakoja Andrejus.

Silva pripažįsta, kad ji jautėsi kitaip nei vyras – gyvenimas Anglijoje jai patiko. Tiesa, vaikų gimimas pakeitė šeimos kasdienybę ir kalbos apie tėvynę tapo vis dažnesnės.

„Gimus pirmam vaikui, išėjau iš darbo, nes motinystės atostogos JK trumpos, galvojau, kad po 9 mėnesių turėsiu eiti į darbą ir kažkam palikti vaiką. Pradėjau lankyti fotografijos kursus.

Buvau namie, fotografavau, kada man buvo patogu, paskui gimė antras vaikelis. Andrejus vaikų beveik nematydavo, nes būdavo arba darbe, arba pakeliui“, – prisimena Silva.

Pamąstymai apie grįžimą į gimtinę truko ne vienerius metus. Andrejus sako, kad tarsi nejučiomis vis pažiūrėdavo, kokie sklypai ar namai parduodami Lietuvoje, ir rodydavo juos žmonai. Galiausiai abu nutarė – laikas važiuoti.

„Pradėjom skaičiuoti, kad sūnui 5-eri, reikia pradėti galvoti apie mokyklą. Nors mes kalbėdavome lietuviškai, jis nekalbėjo. Pasigavo anglų kalbą ir atsakydavo angliškai.

Tada sakiau Andrejui: važiuojam dabar arba niekada. Manau, vaikui būna didelė trauma, jei jį 8 ar 10-ies veži, kur visiškai kita šalis, mokymo sistema“, – mintimis dalijasi Silva.

Abu sako, kad palikti Jungtinę Karalystę po daugiau nei 10-ies čia praleistų metų buvo gaila. Teko parduoti namus, kuriuos buvo tik spėję įsirengti. Kad pokyčius būtų lengviau priimti, prieš kraustymąsi į tėvynę šeima nusprendė kelis mėnesius praleisti šiltuose kraštuose ir pailsėti.

Lietuviai pasirinko Tenerifę, mat būdamas ten Andrejus galėjo nuotoliniu būdu dirbti Jungtinėje Karalystėje. Kaip nutiko, kad kelių mėnesių atostogos užsitęsė ir pristabdė pirminį planą grįžti į Lietuvą?

Pora juokiasi: per kelis mėnesius sala juos taip sužavėjo, jog nutarė čia nusipirkti nedidelį namelį su vaizdu į jūrą. Nors suremontavę jį išnuomojo ir išvyko į Lietuvą, netrukus ėmė galvoti, kad būtų apmaudu patiems nepasidžiaugti nauju pirkiniu. Taip kilo idėja metus pagyventi Tenerifėje. Kaip patys sako, tai buvo lyg tarpinė stotelė tarp Anglijos ir Lietuvos.

„Mes jau mąstėme, kad gal pasiliekame, juk čia viskas gerai, bet paskui susėdome, pasišnekėjome, kad turim pasiekti tą pradinį tikslą, dėl kurio atsisveikinome su Anglija.

Tai buvo Lietuva. Jei dabar to nepadarysim, visada galvosim: o kas, jeigu būtume? Be to, į rėmus spraudė sūnaus Fausto mokykla, nuo rudens jis jau turėjo eiti į pirmą klasę“, – sako Silva.

Pora pasakoja, kad stipriu paskatinimu nebedelsti ir vykti į Lietuvą tapo pirmieji sūnaus lietuviški žodžiai. Tenerifėje, pradėjęs lankyti lietuvių mokyklėlę, berniukas persilaužė ir kartą, vietoj lietuviško žodžio išgirdęs anglišką, pareiškė, kad nuo šiol kalbės tik lietuviškai.

„Kai vaiko negirdėjai gyvenime kalbančio lietuviškai ir kai po kurio laiko jis galėjo eilėraštį lietuviškai pasakyti… buvo viskas. Jokių anglijų, tik į Lietuvą! Net šiurpuliukai perėjo, atrodė, kad pagaliau, pagaliau jis pradeda šnekėti lietuviškai“, – savo emocijas prisimena Andrejus.

Nuo sugrįžimo atkalbinėjo

Vis dėlto apsisprendusi grįžti į tėvynę, šeima sako palaikymo nesulaukusi. Dauguma nuo tokio sprendimo netgi bandė atkalbėti – vieni primindavo, kad laukia nemalonus šaltasis metų laikas, lydimas šlapdribos, tamsos ir „cepelinų dangaus“, kiti kalbėjo apie finansinius sunkumus.

„Tėvai džiaugėsi, bet sakė, kad mums čia bus sunku. Klausė: kodėl jūs viską paliekat ir norit pradėti viską iš naujo, kai tiek vargo atiduota svetur?“ – prisimena Andrejus.

Tačiau jokie atkalbinėjimai abejonių nepasėjo. Netgi priešingai. Kaip pasakoja Silva, neigiamos reakcijos dar labiau sustiprino pasiryžimą pabandyti.

„Pasirodo, kai kurie draugai Tenerifėje net lažinosi, kad grįšim po pusmečio ar daugiau. Aišku, juokais, bet tada man įsijungė toks: jeigu taip nusprendžiau, tai nuvažiuosiu ir padarysiu. Ir kas, kad cepelinų dangus, tas pilkas dangus praeis“, – sako Silva.

Anot pašnekovės, jiedu su vyru puikiai suprato, kad po 15 svetur praleistų metų Lietuvą ras kitokią, nei paliko, juk ir patys per tiek metų pasikeitė. Be to, suvokė ir atsakomybę už vaikus, todėl sugrįžimui ruošėsi: dar Anglijoje juodu taupė pinigus, o būdami Tenerifėje ne vieną mėnesį dėliojo nuosavo verslo viziją.

Kadangi Andrejus daugybę metų dirbo statybų srityje, nemažai laiko praleido su interjero dizaineriais, norėjo atidaryti namų interjero parduotuvę.

Įgyvendinti sumanymą prieš metus sugrįžusi šeima nusprendė Marijampolėje, kur gyvena Silvos tėvai. Tiesa, patys galiausiai įsikūrė Kaune.

Šypsodamiesi paaiškina, kad po Londono Marijampolė jiems buvo kiek per mažas miestas. Ir nors karantinas pristabdė verslo įsibėgėjimą, abu į ateitį Lietuvoje žiūri pozityviai.

„Labai norim plėstis ir galvojam apie Kauną, jeigu viskas bus gerai. Nusivylimo nėra, viskas sėkmingai juda, tikrai reikia įdėti daug darbo, bet to nejauti.

O milijonų mums niekada nereikėjo, norėjome sukurti sau darbo vietą. Finansinė padėtis Anglijoje gal ir buvo geresnė, ten buvo daug pasiekta, bet kokybė nugali kiekybę.

Nors čia pasispaudi, man gera, tikrai nenorėčiau niekur važiuoti. Mano gyvenimo kokybė čia labai pagerėjo, jaučiu pilnatvę, o ir vaikams gerai“, – patikina Andrejus.

Su vyru sutinka ir Silva. Nors palikti Jungtinės Karalystės ji netroško, džiaugiasi, kad Lietuvoje jaučiasi kur kas geriau, nei tikėjosi.

Kol kas visas jėgas moteris sutelkusi į šeimos verslą, tačiau nepamiršta fotografijos ir svarsto apie galimybes grįžti prie socialinio darbo. O metus, praleistus Anglijoje, sako visada prisiminsianti kaip vieną iš gražiausių gyvenimo etapų.

„Ten sutikau savo meilę, sukūriau šeimą. Kiti išvažiavę į Angliją slepia, kad yra lietuviai, aš to niekada nedariau, Lietuvos niekada nesigėdijau. Mylėjau ją – tai mano gimtinė, mano šalis.

Jei tai būtų tik mano vienos sprendimas, galbūt nebūčiau grįžusi, bet net nepajutau, kaip įsitraukiau į Lietuvos ritmą, į Lietuvos gyvenimą, nebuvo taip, kad būčiau turėjusi perlipti per save“, – kalba pašnekovė.

Pora įsitikinusi – į gimtinę sugrįžo tada, kai atėjo tinkamas laikas. Kai jau nebesinorėjo Londono šurmulio, užteko įdirbio nuosavam verslui. „Su Anglija atsisveikinome gražiai, su Tenerife atsisveikinome gražiai. Durų neuždarėme niekur“, – šypsosi Silva.

Tačiau Andrejus tuoj priduria, kad į Tenerifę šeima galvotų pabėgti nebent keliems mėnesiams žiemą ar senatvėje, o ateitį planuoja Lietuvoje. Juk ir namo Kaune pamatai jau yra, ir nuosavas verslas pradėtas.

Iš emigracijos sugrįžote į Lietuvą ir norėtumėte, kad papasakotume jūsų istoriją? Laišką su trumpu prisistatymu siųskite el. paštu lituanica@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.