Po septynerių Londone praleistų metų Gerda nusprendė, kad emigracijos jai gana. Atsikėlusi vieną rytą ji susikrovė daiktus ir grįžo į gimtuosius Šiaulius. Tik niekas negalėjo pagalvoti, kad grįžimas sutaps su pasauline koronaviruso pandemija ir visuotiniu karantinu.
„Buvo šokas, nes mintyse savo planus buvau visai kitaip sudėliojusi – turėjome keliauti po Ameriką. Deja, mūsų kelionė dviem savaitėmis sutrumpėjo. Staigiai susikrovėme daiktus ir išskridome atgal į Lietuvą, kol dar galėjome. Kitas dalykas, mano planai buvo važiuoti tiesiai į Vilnių, bet, deja, turėsime pabūt čia, Šiauliuose, kol viskas nurims“, – sako Gerda.
Gerdos sprendimas buvo greitas ir daug kam netikėtas. Ji buvo viena tų emigrantų, kurie be galo džiaugiasi savo pasiekimais. Iš šalies atrodė, kad jai sekasi viskas, ko tik imasi.
Staigiai susikrovėme daiktus ir išskridome atgal į Lietuvą, kol dar galėjome.
„Kol studijavau, dirbau kavinukėje. Iškart po studijų gavau administratorės darbą biure. Po kelerių metų mano pareigos pasikeitė ir ėmiau dirbti marketingo srityje. Tada netikėtai gavau pasiūlymą dirbti vienoje garsiausių reklamos kompanijų Londone“, – pasakoja ji.
Paskutinis lietuvės darbas buvo lyg svajonės išsipildymas. Kompiuteriu ji valdė pagrindinę ne tik Londone, bet ir visoje Anglijoje lauko reklamą legendinėje Pikadilio aikštėje. Tai viena pagrindinių turistų traukos vietų Londone, čia vakarais renkasi minios žmonių vien tam, kad nusifotografuotų reklamų fone.
Gerda sako, kad buvo pirmoji ir vienintelė lietuvė, galėjusi valdyti tokį svarbų objektą. Tam ji turėjo įveikti specialius mokymus ir įgauti vadovų pasitikėjimą.
„Turėjau galimybę susipažinti su tos programos kūrėju. Jis pats sukūrė tą programą, kaip uždėti reklamą, nes ekranas yra milžiniškas, pats vaizdo failas yra didžiulis. Uždėti jį dar su šešiomis skirtingomis reklamomis, kad jis veiktų, yra ką veikti.
Tai pats tas kūrėjas mums pristatė tą programą. Kai aš perėmiau visą tą valdymą, išmokiau dar dvi merginas. Aš buvau kaip ir atsakinga už jį“, – teigia pašnekovė.
Neeilinės merginos pareigos darė įspūdį visiems jos draugams ir pažįstamiems. Londono lietuviai dažnai net pajuokaudavo prašydami Gerdos, kad ši į ekraną įkeltų jų nuotrauką ar asmeninį skelbimą.
Labiausiai buvusi emigrantė didžiuojasi tuo, kad galėjo prisidėti prie itin svarbių Londono renginių ir švenčių, nes tam buvo naudojamas ir jos valdomas reklaminis ekranas. Kai kuriomis progomis jis net tapdavo pagrindiniu objektu, į kurį krypdavo milijonų žmonių akys.
„Futbolo čempionatas. Turėjome kiekvieną dieną keisti reklamą priklausomai nuo to, kas laimėjo. Tai buvo labai atsakinga informacija.
Turbūt vienas didžiausių ir daugiausiai baimės reikalavęs projektas buvo Naujųjų metų naktis, kai reikėjo uždėti „00:00“ ir fejerverkus. [...] Visa Anglija matė tą ekraną“, – su LRT TELEVIZIJA prisiminimais dalijasi Gerda.
Paskutinis lietuvės darbas turėjo būti skirtas jos didenybei karalienei Elžbietai II, tačiau jo padaryti ji nespėjo, nes jau turėjo bilietus į Lietuvą.
„Kai tik išvykau, gavome karalienės leidimą uždėti ją ant ekrano. Gaila, nes žinau, kad tai labai svarbus įvykis, jog karalienė pati leido transliuoti save, pasakyti žodį žmonėms, kurie dabar kenčia nuo esamos padėties pasaulyje“, – sako Gerda.
Kankino tėvynės ilgesys
Dabar Gerda linksmai prisimena, kad jos poelgio niekas nesuprato ir net buvo bandžiusių perkalbėti. Tačiau ji savo nuomonės nepakeitė – tėvynės ilgesys buvo stipresnis už viską.
Namų ilgesys buvo didžiausia priežastis, dėl kurios nusprendėme grįžti.
„Namų ilgesys buvo didžiausia priežastis, dėl kurios nusprendėme grįžti. Londonas turbūt patiko tik dėl darbo ir kolegų. Ten viskas buvo tobula, tikrai meluočiau, jeigu sakyčiau kitaip, bet pats Londonas ir jo šurmulys – man to tiesiog per daug. Norėjau savo namų, norėjau į darbą važiuoti automobiliu, nes mano biuras buvo pačiame miesto centre. Man tiesiog trūko tokių mažų dalykų“, – atvirai kalba Gerda.
Nors daug grįžtančių emigrantų iškeikia Didžiąją Britaniją, Gerda sako tai šaliai esanti dėkinga. Ypač ji džiaugiasi, kad turėjo nuostabius vadovus, kurie jos nenorėjo paleisti ir vis dar laukia grįžtančios.
„Tai buvo labai emociška, buvo labai sunku, turėjau daug pokalbių ir net bandymų perkalbėti, ar tikrai esu nusprendusi, ar tikrai neįmanoma pakeisti mano nuomonės. Tikrai buvo net skaudu, kai matai, kad žmonėms nuoširdžiai rūpi, o ne tai, kad tiesiog esi eilinis darbuotojas“, – iki šiol stebisi pašnekovė.
Siekia įsitvirtinti gimtinėje
„Negrįšiu, tikrai negrįšiu“, – vis kartoja Gerda. Dabar jos didžiausia svajonė įsitvirtinti Lietuvoje. Jeigu pasiseks, norėtų ir čia patekti į reklamos rinką, galbūt net valdyti didelius ekranus Vilniuje.
„Iš pradžių, manau, tenkintų išsilaikyti save. Sudėkime, kiek kainuotų nuoma, nes mes planuojame važiuoti į Vilnių, tai kiek kainuotų Vilniuje, sudėjus nuomos kainą, apie 100–200 eurų maisto išlaidoms, ta suma mane iš pradžių tenkintų.
Neplanuoju iškart grįžus vėl keliauti. Labai daug keliavau, džiaugiuosi ta galimybe, dabar esu tokia aprimus, kad galiu tiesiog padirbėti. Užtektų man tiek, kiek mokėtų“, – tikina Gerda.
Privalomas karantinas ne juokais sujaukė merginos planus, atsirado nežinomybės ir baimės, tačiau pasiduoti ir nuleisti rankų ji neketina.
Tai buvo labai emociška, buvo labai sunku, turėjau daug pokalbių ir net bandymų perkalbėti.
„Dabar toks laikotarpis, tokia nežinomybė, bet iš dalies kaip ir džiaugiuosi, kad galiu taip nepiktybiškai nieko neveikti“, – sako ji.
Gerda žino, kad Lietuvoje neuždirbs tiek, kiek gaudavo Anglijoje, tačiau to ir nesitikėjo. Būdama emigrante sako supratusi, kad laimė slypi ne piniguose ir dabar tai kartoja šeimos nariams bei draugams.
„Žmonės, kurie ten (į Angliją – LRT.lt) nuvyksta, dirba, dirba, dirba ir sako, kad užsidirbs, grįš ir gyvens. Jeigu neradai laimės čia, nežinau, ar tą laimę rasi grįžęs su milijonu pinigų, nes tau gal kažko kito trūko, ne pinigų, net ne laimės.
Aš pati pajaučiau, kad ne tai yra laimė. Galvodavau, kad labai geras darbas tau atneš laimę. Ne, viskas viduje. Kaip pats nusiteiki, ko iš gyvenimo nori, taip tau bus. Jeigu tau gerai Anglijoje, tau bus gerai ir čia. Jeigu tau gerai čia, tau bus gerai visur“, – akcentuoja Gerda.
Nors daug kas sako, kad svetur taip pat jaučiasi, kaip namuose, Lietuva yra Lietuva.
Buvusi emigrantė prognozuoja, kad kuo toliau, tuo grįžtančiųjų bus daugiau, nes dabar Lietuvoje darosi vis geriau. Čia daugiau komforto, mažiau žmonių, daugiau ramybės, o svarbiausia – čia jautiesi reikalingas.
„Žmonės pasiilgsta namų jausmo, o kitoje šalyje labai, manau, sunkiai jį susikursi. Nors daug kas sako, kad svetur taip pat jaučiasi, kaip namuose, Lietuva yra Lietuva“, – pabrėžia pašnekovė.
