Jau 12 metų mažame Izraelio miestelyje Afuloje gyvenanti vilnietė Maja Špunt atvira – ištekėjusi už žydo ji nusprendė, kad šioje šalyje bus kur kas lengviau gyventi, jeigu ir pati taps žyde. Tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau užsispyrusi lietuvė pasiekė užsibrėžtą tikslą.
„Tapti žyde – nelengvas pasirinkimas. Visų pirma, kad taptum žyde, metus reikia lankyti mokyklą. 400 valandų. Perėjau visus mokymus, lankiausi kas savaitę pas miesto rabą, buvau jo šeimoje, jis mane lydėjo. Reikėjo iš jo mokytis, kaip tvarkytis, labai daug elementų, kuriuos reikia išmokti, kaip būti žydiška žmona ir žyde apskritai“, – sako Maja.
Majos ir jos mylimojo Uzi istorija prasidėjo Lietuvoje. Pora susipažino studijuodama – ji tuo metu ruošėsi tapti farmacininke, o penkeriais metais vyresnis vyras – odontologu. „Abu buvome labai susikoncentravę į karjerą, todėl tikrai negalvojau, kad romantiški studentų santykiai peraugs į kažką daugiau“, – dabar juokauja Maja.
„Susitikome Kauno medicinos universitete ir pradėjome susitikinėt. Iš pradžių nebuvo kažkokio ryšio, negalvojau, kad viskas taip baigsis. Paskui, po trejų metų santykių, vieną gražią dieną jis atėjo su deimantu ir paprašė tekėti. Buvo šokas, nes buvau, 21 metų, bet apsiženijau. Jis buvo penktame kurse.
Jeigu nebūtumėm susituokę, negalėčiau atvažiuot į Izraelį. Neturėčiau jokio statuso. Jeigu neturėčiau statuso, tada ir nebūčiau atvažiavus į Izraelį. Būtumėme išsiskyrę tiesiog“, – teigia pašnekovė.
Susidūrė su neapykanta
Maja sako, kad nei tada buvo linkusi sureikšminti religiją, nei dabar. Tačiau tai, kas pačiai atrodo nesvarbu, kitiems žmonėms kelia pykčio ir pavydo bangas. Gražuolės lietuvaitės meilė žydui nuo pat pradžių sulaukė prieštaringų reakcijų.
„Plinta antisemitizmas. Visame pasaulyje nemėgsta žydų, nežinau, kodėl jų nemėgsta. Buvo labai švelnių posakių „kam tau to reikia?“ Iki labai agresyvių pokalbių. Ir aš žinau, kad mano mamos draugės nustojo su ja kalbėtis, nes jos dukra vienintelė ištekėjo už žydo“, – atvirai sako ji.
Nors daug kam atrodo, kad žydu gimstama tik tuo atveju, jeigu tavo mama žydė, Maja sako, tai netiesa. Persikėlę gyventi į Izraelį priimti judaizmo tikėjimą užsinori daug užsieniečių, čia tai nieko nestebina.
„Čia labiau kultūros atžvilgiu. Jeigu būčiau palikus savo vaikus tokioje situacijoje, kai mama yra katalikė, tėtis – žydas, tada jie nei ten, nei čia.
Kalbant apie santuokas, jeigu esi žydas, Izraelyje galima susituokti tik su žydu ir per rabiną. Reikia parodyti, kad esi tikras žydas. Visais kitais atvejais reikia važiuoti į užsienį. Mano vaikai yra tikri žydai, bet jeigu jie norės susituokti su tuo, su kuo jie nori, aš nieko jiems nepasakysiu“, – sako Maja.
Per vieną dieną žydu netapsi – juokiasi Maja. Tik užsinorėti ir pasišventinti neužteks, tai ilgas procesas su atskirais mokslais ir egzaminais, kurių daug kas neišlaiko.
Pagal ortodoksinį judaizmą, kiekvienas žydu norintis tapti kandidatas turi būti iki smulkmenų apmokytas, kaip gyventi žydiškai, taip pat privalo sutikti laikytis visų 613 Toros įsakymų. Negana to, būtina išsimaudyti ritualinėje vonioje, o jeigu kandidatas yra vyriškos lyties, jam turi būti atliktas apipjaustymas. Šį ritualą stebi ir kontroliuoja speciali rabinų komisija.
Atsidavę šeimai
„Avykome su vyru į egzaminą, jis vyko prieš tris rabinus. [...] Jie klausia apie dalykus, kurių jeigu nedarai kasdien, negalėsi atsakyt teisingai. Netgi judesiai. Jeigu tavęs klausia tam tikrų dalykų, jie žiūri, kaip elgiesi per egzaminą. Tą egzaminą irgi perėjau iš pirmo karto.
Turėjau išsimaudyti tris kartus, trys rabinai prižiūrėjo, buvau su tokiu chalatuku, kad jie nieko nematytų, aišku, viskas labai diskretiška, apie viską pagalvota, jie prižiūri, kad panirčiau į vandenį, kad netgi galiukai mano plaukų, viskas, viskas panirtų į vandenį. Tris kartus taip maudžiausi, ten susitikau su Juo. Ir Jis mane priėmė“, – pasakoja Maja.
Maja pasakoja, kad visa tai, ko pakeitusi religiją išmoko, dabar nuosekliai stengiasi pritaikyti šeimos gyvenime.
„Visų pirma, žydiškoje religijoje moteris turi atskirą vietą. Moteris yra namo savininkė, žydai supranta, kokią reikšmę namie turi moteris. Jie iš karto pasakė, kad moterys neprivalo melstis tris ar penkis kartus per dieną, nes aš turiu vaikų, turiu maisto, turiu susitvarkyti. Yra dalykai, kuriuos turiu padaryti namie“, – pažymi ji.
Kiekviena žydė moteris atsakinga už viską, kas vyksta namuose, pasakoja pašnekovė. Pradedant nuo švaros ir baigiant namų elgesio taisyklėmis. Be to, moters vaidmuo yra ne tik rūpintis vaikais, bet ir savo vyru.
Iš pradžių daug neįprastų dalykų ir taisyklių ją stebino, bet per 12 metų Maja persilaužė ir dabar gyvena kaip tikra žydė. „Kartais net pagalvoju, kad pamiršau, kokia tvarka lietuvių namuose“, – juokiasi emigrantė.
Visada privalai po savęs apsitvarkyti – tai viena svarbiausių taisyklių izraeliečių namuose, kurią nuo mažumės tėvai kala savo vaikams. Maja sako, kad žydai itin rūpinasi tiek savo pačių higiena, tiek aplinka, kurioje gyvena.
Kaip vieną didžiausių žydų šeimos privalumų emigrantė vadina vyro atsidavimą vaikams. Ji sako, kad taip yra daugumoje vietinių šeimų. Vyro niekada nereikia prašyti, kad pažaistų su vaikais ar išeitų su jais į lauką, nes tai jis daro pats, su dideliu malonumu.
„Apskritai Izraelyje priimta, kad vyras dalyvauja šeimoje. T. y. vyrai išeina su vaikais į darželius, išeina su vaikais po darželių, žaidžia. Galbūt dėl to, kad žydų kultūroje moteris turi suspėt prieš šeštadienio užėjimą susitvarkyti visus namus, nes namai turi blizgėti, reikia prigamint labai daug maisto, kad užtektų dviem dienoms. Matyt, dėl to vyrai labai daug leidžia laiko su vaikais ir padeda namie“, – aiškina ji.
Vyras atsidavęs ne tik vaikams, bet ir savo tėvams, sako Maja. Iš pradžių lietuvę tai stebino ir net šiek tiek erzino, tačiau dabar tai priima kaip didelį privalumą.
„Jie daug artimesni nei lietuviai vaikai su savo tėvais. Tai žydų šeimų auklėjimo rezultatai“, – sako Maja. Stebėdama savo vyro ir jo tėvų santykius, ji prisipažįsta dažnai nustembanti, kaip šalia jų jis suminkštėja. Lygindama, kaip buvo auklėjama pati ir kaip dabar auklėjami jos vaikai, Maja sako, kad Izraelyje kur kas daugiau laisvės, daug tėvų čia tarsi niekada nesako „ne“ ir leidžia savo atžaloms beveik viską.
34 metų emigrantė šiuo metu turi tris vaikus. Lietuviams tai būtų normalu, o kai kuriems gal net per daug. Izraelyje tokia šeima laikoma nedidele: „Izraelyje čia nėra daug.[...] Jie atveda į pasaulį 5, 7, 10 vaikų.“
Atsidavė ne darbui, o vaikams
Farmacijos mokslus baigusi lietuvė Izraelyje sėkmingai kopė karjeros laiptais, net buvo tapusi vaistinės vadove. Tačiau prieš trečią nėštumą ji sako apsisprendusi atsiduoti ne darbui, o vaikams. Vietoj vadovaujančių pareigų pasirinko būti paprasta vaistininke ir dirbti sumažintu etatu.
„Galiausiai atsisakiau karjeros, nes vyras labai daug dirba, šeimos atžvilgiu turėjau būt namie su vaikais. Dabar man labai patogu, kad dirbu šalia namų, kartais dirbu ir vakarais“, – teigia Maja.
Lietuvė juokauja, kad ilgą laiką nesuprato, kodėl daug izraeliečių su ja bendrauja pakeltu tonu, lyg piktindamiesi, tačiau vėliau suprato, kad tai išskirtinis šios tautos bruožas.
„Izraelio kultūra visiškai kitokia nei Lietuvos. Iš pradžių sunku susigaudyti, nes kai žmogus ant tavęs šaukia, jis gali tiesiog paklausti, kaip tau sekasi“, – sako pašnekovė.
Išmokusi daug kultūrinių ir religinių pamokų, Maja sako, kad dabar šioje šalyje jaučiasi kaip tikra visateisė vietos gyventoja. Tačiau ir Lietuvos ji nepamiršta, ne tik pati grįžta, bet ir savo vaikus vis dažniau siunčia atostogauti.
„Kai mano vaikas pirmą kartą grįžo iš Lietuvos, jam buvo kokie 3–5 metai. Mes į Izraelį po dviejų savaičių atostogų Lietuvoje ir jis man sako: „Mama, aš noriu gyvent pas močiutę, Lietuvoje“. Aš: „Kodėl?“. Jis atsakė: „Žinok, ten ne taip karšta“, – pasakoja Maja.
Nors prieš ketverius metus Maja su vyru Afulos miestelyje nusipirko ši erdvų dviejų aukštų namą, ji šypteli, kad galbūt kada nors ateityje sugalvos grįžti į gimtąjį Vilnių.
„Neatmetu tos galimybės. Taip, galbūt. Nežinau, kas bus ateityje“, – kalba ji.
