Istorijos

2020.05.01 19:16

Svajonių darbas lietuvę nuvedė į Dubajų: kodėl šį miestą ji vadina saugiausia vieta gyventi ir kokios klaidos nekartotų?

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2020.05.01 19:16

Kažkada svajojusi keliauti po pasaulį ir tapti vienos garsiausių oro linijų kompanijų komandos nare, šiandien Dubajuje gyvenanti lietuvė Brigita Jagelavičiūtė žino, kad svajonės pildosi, o senas keičia naujos, kurios ir tampa tikslais. „Būdama paaugle apie Dubajų nežinojau beveik nieko, tik tiek, kad tai labai modernus miestas kažkur ganėtinai toli. Niekada neketinau ir nesvajojau ten kraustytis, bet taip išėjo, kad dabar ši vieta – mano namai“, – dabar užtikrintai sako LRT.lt pašnekovė. 

„Visi geri dalykai turi ir pabaigą“

Brigita naujienų portalo rubrikai „Lituanica“ pasakojo, jog stiuardese dirbo daugiau nei trejus metus. Dar 2016 metais Nicos oro uoste atostogaudama ji pamatė „Emirates“ stiuardeses. Jų eisena ir išvaizda jauną merginą sužavėjo, tad ši pasiryžo įgyvendinti svajonę ir tapti viena jų.

Šio savo sprendimo B. Jagelavičiūtė tikrai nepasigailėjo. Anot jos, tai buvo geriausi ir įdomiausi jos gyvenimo metai, padovanoję ne tik kelionių, neišdildomų įspūdžių, bet ir meilę ir atvedę ją į namais tapusį Dubajų.

„Dirbdama stiuardese ne tik apkeliavau pasaulį, bet ir labai daug išmokau bei sužinojau apie kitas kultūras ir pačią save. Deja, bet visi geri dalykai ateina į pabaigą ir aš priėmiau sprendimą išeiti iš darbo dar praėjusių metų rudenį. Daugelį žmonių šokiravo toks mano sprendimas, bet viduje žinojau, kad atėjo metas pradėti naują gyvenimo etapą“, – pasakojo pašnekovė.

Nors daugelis stiuardesių darbą įsivaizduoja kaip romantišką, kupiną nuotykių ir tiesiog kaip svajonės išsipildymą, mergina sako, jog dažnai matome tik tobulą sukurto įvaizdžio pusę, tačiau tai, kaip yra iš tiesų, suprantame tik atsidūrę toje situacijoje patys.

„Pačioje savo aviacijos karjeros pradžioje sakiau, kad tai yra tobulas darbas – keliauti ir dar už tai gauti pinigų! Nė nebūčiau galėjusi pagalvoti apie geresnes sąlygas. Tačiau, nuslūgus naujų kelionių jauduliui, susižavėjimui ir adrenalinui, atsirado nuovargis, jis atsiliepė tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Palaipsniui atėjo suvokimas, kad tai nėra profesija, kurią norėčiau ir galėčiau turėti visą likusį savo gyvenimą.

Nors iš prigimties esu naktinėtoja, skrydžiai naktimis yra tikrai didžiulis iššūkis, o ką jau kalbėti apie besikeičiančias laiko juostas... Būdavo akimirkų, kuomet prabusdavau kokiame nors pasaulio krašte ir nežinodavau, kurioje šalyje esu, turėjau daug miego problemų. Taip pat pastebėjau, kad dažnai pradėjo pasimiršti įvairūs dalykai, o tai pradėjo labai gąsdinti“, – atviravo ji.

Nenorėdama ilgiau jaustis išsekusi ir gyventi bėgime, ji ir priėmė sprendimą pasitraukti. Ir nors prieš išsikraustydama į Dubajų Brigita jau ilgą laiką gyveno užsienyje ir buvo pripratusi būti toli nuo savo artimųjų, savo senajame darbe įžvelgė ne vieną minusą.

Emigravo vos tik baigusi mokyklą

Lietuvė sako, jog jos emigracijos istorija prasidėjo vos tik išlaikius abitūros egzaminus. Nuo pat mažens ji žiūrėdavo filmus ir įsivaizduodavo, kaip vieną dieną aplankys visas juose matytas vietas.

„Filmai ir televizija mane labai įkvėpė siekti gyvenime visko, ko tik trokšta širdis. Juk gyvename tik kartą. Tad nepraėjus nė porai dienų po valstybinių egzaminų išvykau gyventi į Jungtinę Karalystę, ten baigiau bakalauro studijas.

Nuo to laiko praėjo daugiau nei aštuoneri metai (šypsosi). Galbūt daug įtakos turėjo ir tai, kad mano mama ilgą laiko dirbo užsienyje. Prisimenu tik tai, kad paskutiniais metais prieš išvykstant svetur be perstojo sapnuodavau lėktuvus. Rodos, jau tuomet mano noras keliauti ir pamatyti pasaulį buvo toks stiprus, kad net naktimis apie tai sapnuodavau“, – atsidūsta LRT.lt pašnekovė.

Paklausta, kokį patarimą dabar ji duotų sau, galėdama atsukti laiką atgal, mergina net nesusimąsto. Svarbiausia – susikoncentruoti prie vieno dalyko. Nors studijavo kino kūrimą ir televiziją, dabar ji sako, kad būtų galėjusi rinktis kino filmų kūrimą, tačiau būdama tokia jauna tiksliai nežinojo, kas konkrečiai ją domina. Ir kitiems ji dabar pataria nešvaistyti laiko ir energijos beprasmiškiems dalykams ir žmonėms, o verčiau susikoncentruoti į tai, kas iš tiesų papildo ar ateityje papildys jūsų gyvenimą.

Palikusi kažkada sapnuotus lėktuvus ir aviaciją Brigita sako, jog naujas darbas ir galimybės, galima sakyti, pačios ją rado. Dabar ji dirba vienai įtakingai Dubajaus šeimai, kuriai priklauso verslai Dubajuje ir Jungtinėje Karalystėje. Mergina yra atsakinga už asmeninius daiktus ir darbuotojus bei jų paiešką, įdarbinimo procesus. „Taip pat kartais tenka vykti į susitikimus su architektais ir panašiais asmenimis ar užsakyti reikalingus daiktus. Galima sakyti, kad esu asmeninė asistentė. Iššūkių šiame darbe tikrai netrūksta, o kartu tai ir nauja patirtis, kuri skatina mane tobulėti“, – sakė mergina.

Tam, kad Brigita lengvai ir greitai prisitaikė gyventi užsienyje, įtaką padarė ir jos mama, kuri jau anksčiau gana ilgai gyveno svetur. Dar kol mergina mokėsi mokykloje, jos brolis išvyko studijuoti į Daniją, tad Lietuvoje tuomet dar moksleivė liko tik su tėčiu.

„Atstumas, manau, vis tiek ilgainiui padaro įtaką žmonių santykiams, tad mūsų ryšys su šeima tapo šiek tiek retesnis ir galbūt kiek uždaresnis. Dažnai pabendraujame ir paklausiame vienas kito, kaip laikomės, bet niekada neteko diskutuoti apie tai, kaip vienas kito pasiilgome.

Kartu manau, kad tai ir tipinis lietuvių bruožas būti uždaresniems ir santūresniems. Tačiau kai tik turiu galimybę, stengiuosi juos pamatyti. Jie taip pat atvyksta aplankyti mane Dubajuje. Šį balandį turėjau pamatyti mamą ir brolį per Velykas, bet dėl koronaviruso visi mūsų planai, kaip ir daugelio, sugriuvo“, – pasakojo ji.

Aistra – vaizdo įrašų kūrimas

Baigusi vizualinius menus Brigita sakosi visuomet buvusi arti vaizdo įrašų kūrimo ir socialinių tinklų, tad nenuostabu, kad šiandien ji yra žinoma tinklaraštininkė.

„Sukūrusi savo pirmą vaizdo įrašą labai džiaugiausi ir visai ne dėl to, kad galbūt sulauksiu ar nesulauksiu kitų dėmesio, bet dėl to, kad man labai patiko vaizdo įrašo kūrimo procesas.

Visada sėdžiu iki išnaktų su arbatos puodeliu ir renku dainas, kurios tiks prie redaguojamo vaizdo įrašo turinio. Nesu ta, kuri labai aktyviai publikuoja vaizdo įrašus ar nuotraukas socialiniuose tinkluose, nes tai nėra mano darbas, o labiau hobis, bet, žinoma, per tiek metų socialinėse erdvėse atsirado galimybė užmegzti ryšius su daugybe talentingų žmonių bei įvairiomis kompanijomis. Kol kas nesu tikra, ar norėčiau, kad tai taptų mano darbu, bet niekada nesakyk niekada“, – su šypsena kalbėjo B. Jagelavičiūtė.

Brigitos sekėjai jos socialinių tinklų profiliuose gali stebėti ir jos gyvenimą Dubajuje. Pati pašnekovė sako, jog ją labiausiai čia stebina karštis. Nors dar prieš atsikraustydama žinojo, kad reikia tikėtis karščio, o ypač birželį, tačiau tokios kaitros ji negalėjo net įsivaizduoti.

„Birželį, kai ir atsikrausčiau, temperatūra čia svyruoja nuo 40 iki 50 laipsnių karščio. Iki tol nebuvau buvusi jokioje vietoje, kur būtų tekę patirti tokį karštį.

Man atsikrausčius taip pat buvo ir ramadano vidurys. Teko girdėti apie jį mokykloje, bet pirmą kartą su juo susidūriau ir galiu pasakyti, kad tai buvo tikrai įdomi patirtis. Kavinės turėjo medžiagines uždangas, viskas dirbdavo iki vėlyvos nakties, gerti vandenį ar valgyti maistą dienos metu viešumoje buvo draudžiama. Man šis adaptacinis periodas, kai buvau 21-erių metų nekeliavusi mergina, buvo kaip iš kokio filmo“, – juokėsi lietuvė.

Dabar visos šios patirtys jai jau nebekelia nuostabos ir tapo įprasta gyvenimo dalimi, o ramadano taisyklės tapo savaime suprantamos. Tačiau jai vis dar sunku priprasti prie fakto, jog Dubajus yra viena saugiausių vietų gyventi. „Kitataučiai darbuotojai čia bijo nusižengti įstatymams, nes taip netektų savo darbo, vizos ir būtų tiesiog deportuoti, tad žmonės gyvena labai atsipūtę. Neteko girdėti apie vagystes. Jei taksi automobilyje palikai telefoną ar piniginę, gali būti tikras, kad atgausi. Daugelis net nerakina savo namų durų“, – kalbėjo ji.

Vieni Dubajų iki šiol laiko neribotų galimybių miestu, o kiti – dirbtine vieta gyventi. Tačiau šio straipsnio herojė sako, jog Dubajų ji myli dėl to, kad čia kiekvienas žmogus gali susikurti sau gyvenimą ir kiekvienas gali atrasti kažką artimo sau.

Aviacija padovanojo ir meilę

Dirbdama stiuardese Brigita sutiko ir savo širdies draugą Jourdainą. Apie metus gyvendama Dubajuje, su dvejais metais vyresniu vaikinu ji susipažino komandiruotės į Stokholmą metu.

Tąkart komandiruotės į Stokholmą ji prašė ilgai. Ir pirmas vizitas lėmė susižavėjimą iš pirmo žvilgsnio, kuris vėliau peraugo į meilę.

„Ten su visa komanda labai gerai praleidome laiką ir po tos dienos drauge mano simpatija jam, rodos, tik dar sustiprėjo. Labai jaudinausi, bet nusprendžiau nepasiduoti jauduliui ir paklausiau, ar jis norėtų apsikeisti kontaktais, ir jis sutiko.

Mane labai patraukė jo charizmatiška asmenybė, o ir, nepaisant skirtingos mūsų kilmės, nes jis yra kilęs iš Pietų Afrikos, mes turime labai panašų būdo bruožą ir tas pačias vertybes. Kai tik susipažinome, spręsdama iš jo darbo pozicijos ir brandaus požiūrio į gyvenimą, buvau tikra, kad jis yra už mane daug vyresnis, tačiau paaiškėjo, kad tik dvejais metais“, – pažinties pradžią prisiminė žavi šviesiaplaukė.

Nors pora jau pasikalba ir apie šeimos kūrimą, kol kas abu jauni žmonės yra susikoncentravę į savo karjeras. Į klausimą, ar ji dar puoselėja mintį sugrįžti gyventi į Lietuvą, B. Jagelavičiūtė taip pat kol kas negali atsakyti. Gimtinė jai visada bus brangi, kaip ir vaikystės prisiminimai, bet dabar jos namai yra visas pasaulis.

Gyvenate užsienyje ir norėtumėte, kad papasakotume jūsų istoriją? O gal iš emigracijos sugrįžote į Lietuvą? Laišką su trumpu prisistatymu siųskite el. paštu lituanica@lrt.lt.

Naujausi