Istorijos

2020.04.06 21:20

Užsienyje įstrigusių lietuvių istorijos: pavojingi miestai, žlugę planai ir išsiilgti mylimieji

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.04.06 21:20

„Jeigu dabar sėdite namie ir ramiai laukiate, kol praeis visuotinis karantinas, esate labai laimingi žmonės“, – taip pasakytų nežinomybėje atsidūrę, po visą pasaulį išsibarstę lietuviai. Koronavirusas sugriovė planus keliaujantiems aplink pasaulį, studijuojantiems užsienyje, dirbantiems toli nuo Lietuvos.

Nežino, kada galės grįžti

Sigita Keblytė jau daug metų gyvena kelyje tarp Šiaurės jūros ir Lietuvos. Ilgus mėnesius ji dirba jūroje, o tada keliauja atgal į namus Vilniuje. Pailsi ir vėl atgal. Tačiau šįkart, kilus koronaviruso protrūkiui, visi moters planai sugriuvo. Tiesiog vieną dieną atkeliavo skubus pranešimas iš vadovybės, kuriame – naujienos apie tai, kas šiuo metu vyksta visame pasaulyje.

„Visuose TV ekranuose yra informacijos, kalbamės tarpusavyje. Yra sustabdytas žmonių patekimas į laivą, tai dabar tik iškeliavo, paskutiniu metu, vakar, aštuoni žmonės namo, daugiau nieks neatskris. Kaip ir karantinas paskelbtas, kad nebūtų perduodama infekcija. Panika, aišku, yra, bet ji labiau vidinė. Mums lieka tik toliau dirbti“, – kalba moteris.

Pagrindinis jūroje prisišvartavusio laivo vadovų tikslas, kad tik įgula neturėtų jokio kontakto su išoriniu pasauliu, kad pas juos neatplauktų nė vienas naujas žmogus, nes taip gerokai mažesnė rizika, kad iki jų atkeliaus virusas.

(Ne)emigrantai. Įvairiuose pasaulio kampeliuose įstrigusių lietuvių istorijos: atskirti mylimieji, nuščiuvę miestai ir jau „pasveikusios“ Kinijos pavyzdys

Sigita sako dėl savo sveikatos jūroje nė kiek nesijaudinanti, visi jos kolegos irgi ramūs, tiki, kad koronavirusas jų nepalies, tačiau žmonėms neramu, kad jie ilgam gali įstrigti ir dėl susidariusios padėties negrįžti į krantą.

„Kol kas mūsų kapitonas, visi turbūt, ne tik kapitonas, neturi tikros informacijos. Visi laukia, kas bus rytoj ir kokia bus informacija. Niekas nieko tiksliai negali pasakyti – teigia Sigita.

Tačiau kada pamatys savo namus, kada galės apkabinti mylimąjį bei šeimos narius, atsakyti negali niekas. Paskutinėmis žiniomis, Sigitos grįžimas į krantą nukeltas dar dviem savaitėms.

„Labiausiai ilgiuosi savo mylimojo, kuris yra atskirtas Vokietijoje, mes nežinome, kada susitiksime. Tas sienos užkirtimas gal didžiausią jaudulį ir kelia“, – sako Sigita.

Įstrigo pavojingoje šalyje

Panašioje nežinioje atsidūrė ir į Pietų Ameriką pagyventi ir pakeliauti pusmečiui išvykęs Artūras Kudelko. Profesionalus plaukikas staiga turėjo nutraukti visus planus ir būdamas Peru dykumoje pradėjo galvoti apie skubų planą, kaip grįžti atgal į Lietuvą.

„Visi mano skrydžiai buvo atšaukti, tai dar bandžiau pirkti porą į Panamą, iš Panamos į Ameriką, bet viską atšaukta. Išleidau gal porą tūkstančių dolerių, bet nieko“, – pasakoja jis.

Savo tikslą – apkeliauti ne tik visą Pietų Amerikos žemyną, bet ir visą pasaulį – vaikinas iš Lietuvos kuriam laikui turės pamiršti. Visi komerciniai skrydžiai atšaukti, jokių alternatyvų nėra – sako Artūras, kuris kartu su kitais Peru įstrigusiais europiečiais bando kelti triukšmą, kad jiems kas nors padėtų.

„Kol kas niekas nieko nepranešė. Šiandien ryte susisiekiau pagaliau su Lietuvos ambasada San Paule, mane jie pridėjo į „chatą“, mes ten šiuo metu kalbamės, kokie tolesni planai“, – viliasi Artūras.

Artūras neslepia, kad Peru pavojinga šalis, net ir įprastą dieną žmonės čia vieni kitus perspėja, kad reikia saugotis užpuolikų ir vagių. Tad dabar, kai užsidarė visos įstaigos, sutemus į gatvę eina tik ekstremalai.

„Važinėja dešimt policijos patrulių po miestą, jeigu tave pagauna, kaip man sakė vietinis, didelė tikimybė, kad gali būti uždarytas į kalėjimą. [...] Kas dešimt, kas 20 metrų stovi karininkai su automatais, žiūri tavo pasą, iš kur esi. Jeigu eini tik į parduotuvę, viskas gerai, bet jeigu turi kažkokių kitų tikslų, jie tave tiesiog veja namo ir tiek“, – teigia vyras.

Liūdniausia Artūrui, kad tapęs nepalankių aplinkybių auka iš lietuvių jis sulaukia ne palaikymo, o smerkimo ir raginimų negrįžti namo. „Nei čia aš kam nors reikalingas, nei Lietuvoje. Tikrai nemaloni situacija“, – sako jis.

„Kiek skaitau komentarus feisbuke, lietuviai labai nepatenkinti, kad kažkas nori grįžti namo. Kaip bebūtų keista, pikta darosi, kai esi už 13 tūkst. kilometrų nuo namų ir gauni tokias žinutes: „pasilik tenai“. Man kažkaip nemalonu skaityt tokius komentarus“, – pripažįsta Artūras.

Planai sugriuvo

Daug smerkiančių žinučių bei raginimų negrįžti sulaukia ir į Malaiziją studijuoti išvykęs druskininkietis Edvinas Krupinskas. Iš pradžių jis taip ir planavo – toliau mokytis ir namo į Lietuvą parvykti tik pasibaigus mokslo metams, tačiau dėl koronaviruso staiga studijų programa buvo nutraukta.

Tuo metu, kai Edvinas išvyko, Azijoje jau vyko koronaviruso protrūkis. Paklaustas, ar nebuvo baisu išvykti, pašnekovas sako supratęs, kad infekcija Lietuvos neaplenks.

Kai koronavirusas siautė Kinijoje, Malaizijoje dar buvo ramu. Situacija pablogėjo staigiai, tuo pat metu, kaip ir Lietuvoje, vos per kelias paras sustojo įprastas gyvenimo ritmas.

„Buvo paskelbta, kad Malaizijoje yra galutinai uždaromos visos parduotuvės, kurios nėra reikalingos kiekvieną dieną. Tai dabar lygiai tokia pati situacija, kaip Lietuvoj. Atidarytos tik būtiniausių prekių parduotuvės, maisto, vyksta visiškai tokie patys dalykai, kaip Lietuvoeje.

Iš pradžių buvo paskelbta, kad turėsim nuotolines paskaitas, dėl to apsidžiaugėm. Suomiai netgi juokavo, kad tai gerai, galėsim išvykt, nes nuotolinės paskaitos, išvažiuosim, išskrisim į Balį, ten mokysimės. Bet viskas pasidarė daug baisiau, dabar yra atšauktos net nuotolinės paskaitos. Tiesiog visi prašomi likti namuose“, – teigia Edvinas.

Iš viso pasaulio į Malaiziją studijuoti atvykę studentai išsigando ir jau išsiskirstė po savo šalis, tačiau Edvinui buvo leista rinktis ir atsižvelgti į tai, kaip situacija klostysis toliau.

„Mano universitetas informavo, kad mūsų priversti grįžti į Lietuvą nieks negali, mes patys priimame šitą sprendimą, ar norime grįžti, ar nenorime. Mes galime grįžti į Lietuvą, bet aš kol kas to daryti neskubu, nes pagalvojau, kad dabar skrist į Lietuvą per triss oro uostus – mažiausiai, ką man reikėtų patirti, tai užsikrėsti šiuo virusu būtų daug didesnė tikimybė“, – savo patirtimi su LRT TELEVIZIJA dalijasi pašnekovas.

Greičiau nei per savaitę Edvinui sugriuvo visi pusmečio planai. Neliko nei mokslų, nei draugų. Kitoje planetos pusėje jis vienui vienas.

„Aš lieku vienas. Pasikalbėjau su mama, svarsčiau, kad gal man greičiau grįžti, nes pradedi galvoti ir apima lengvi panikos priepuoliai, pagalvoji, kad baisu, bet mama pasakė, kad gal verčiau likčiau Malaizijoje, nes greičiausiai tai yra saugesnis variantas.

Aišku, čia tas virusas plinta taip greitai, kad tiek Lietuvoje nėra saugu, tiek čia, Malaizijoje. Dar pagalvojau, kad dabar grįžus į Lietuvą reikėtų 14 dienų izoliuotis, o izoliuotis neturiu kur, todėl izoliuojuosi čia su serialais, Malaizijoje“, – sako vaikinas.

Praėjus trims dienoms po šio interviu druskininkietis įsigijo paskutinės minutės skrydžio bilietus grįžti į Lietuvą. Galiausiai nusprendė, kad likti vienam yra ir nejauku, ir nesaugu.

„Gavome žinutes, kad į namus ateina žmonės, siūlantys paslaugą išdezinfekuoti namus nuo viruso. Tai labai gerai, bet, pasirodo, tai vagys, kurie atėję į namus juos ne švarina nuo bakterijų, bet apšvarina tikrąja to žodžio prasme. Ir žmones palieka be kompiuterių, be telefonų, be pinigų“, – pasakoja jis.

Išgyvena krizę

Iš atostogų Tailande suskubo grįžti ir Londone gyvenanti mūsų laidose jau rodyta lietuvių pora Mantas Vygantas ir Jolanta Naruševičiūtė. Jie sako, kad turistų iš viso pasaulio mylima egzotinė šalis jau dabar išgyvena didžiulę krizę.

„Prie mūsų viešbučio, vandenyno kraštas, buvo vienas kruizinis laivas priplaukęs, kuris buvo izoliuotas parai. Buvo, man atrodo, net ir italų, kad Tailando valdžia neleido tam laivui prisišvartuoti ir išleisti žmonių ekskursijoms. Laivas tiesiog išplaukė. [...]

Ir kruizinių laivų neįsileidžia, tai žmonės tikrai prašo, tiesiog maldauja: nupirk kažką iš manęs. Kalbėjau su viena moterimi, kuri buvo turguj. Sako: suprask, mes neturim iš ko gyventi. Nėra žmonių, visam turguj vaikšto keli žmonės. Jie duoda už bet kiek, derėkis, kiek nori, tik kad kažkiek pragyventų. Man atrodo, ta krizė dar ateina ten ir jau ateina lietaus sezonas“, – pasakoja šeima.

Mantas ir Jolanta išsigando, kad keliaudami į Londoną gali ilgam įstrigti, nes socialiniuose tinkluose jau plito kitų lietuvių žinutės apie atšaukiamus skrydžius. Tačiau iki savo namų jie atvyko be jokių trukdžių.

Duodami šį interviu Jolanta ir Mantas jaudinosi, kad grįžę iš atostogų jie pateko į tikrą sumaištį Londone. Labiausiai moteris jaudinasi dėl dviejų savo vaikų.

„Manau, kad didžiausias pasikeitimas yra parduotuvėse. Žmonių galvose panika. Pirmadienį važiavau į darbą, jokių problemų, galvojau, gal aptuštės metro, tikrai neaptuštėjo. Dukra eina į mokyklą, dar kol kas eina, bet vakar jau buvo tik pusė mokinių, o šiandien išeidama pasakė: „mama, man atrodo, aš klasėj būsiu viena“, – sako moteris.

Ragina nusiraminti

„Nusiraminkite visi“, – kartoja Kinijoje, Šanchajaus mieste gyvenantis Marius Žiubrys. Jis ramina visus šiuo metu karantiną išgyvenančius lietuvius. Marius, kartu su visa Kinija tai jau praėjo ir sako, kad gyvenimas galiausiai grįžta į įprastas vėžes, o dangus vėl ima šviesėti.

Tiesiog reikėjo pakeisti įpročius, nes kiekvieną rytą atsikėlus reikia prisijungti prie savo paskyros darbe ir reikia parašyti, kokia tavo kūno temperatūra, ar kosėji, ar sutikai kažką iš tų rizikos šalių ar vietovių. Tada išsiunti visą šitą formą į darbą, eini į darbą, tave patikrina prie įėjimo apsauginis, pamatuoja temperatūrą, turi specialius leidimus, į visus pastatus nepateksi. Kiekvieną dieną viską dezinfekuoja, darbas pasirūpino, davė kaukių iš karto, davė rankom dezinfekuoti skysčio“, – sako jis.

Labiausiai žmonėms kenkia panika ir blaškymasis ieškant ramesnės ir geresnės vietelės, – sako Marius ir pataria, kad protingiausia tokiu metu tiesiog ramiai užsidaryti namuose ir niekur nekišti nosies, tiek, kiek prašo medikai.

Jau daugiau nei savaitę Šanchajus gyvena pokarantininiu laikotarpiu, todėl natūralu, kad vis dar galioja įvairios saugumo priemonės. Marius pasakoja, kad judėdami po miestą žmonės daug kur turi pasižymėti išmaniaisiais telefonais.