Penkerius metus Norvegijos statybose dirbęs Vaidotas Minkauskas grįžo gimtinėn ir Prienų r., Pikelionių kaime, įsigijo seną sodybą. Kartu su žmona Greta tvarko senus pastatus, stato naujus, įsigijo karvių ir ūkyje perdirba jų pieną, gamina įvairius produktus. Darbštūs jauni žmonės LRT RADIJUI sako neabejojantys gera savo verslo ateitimi.
Praverčia emigracijoje įgyta patirtis
Norvegijoje Vaidotas plušo tam, kad Lietuvoje galėtų ūkininkauti. 20-ties išvykęs į Norvegiją, po penkerių metų grįžo tėvynėn. Pasak jauno vyro, nors Norvegijoje ir galima užsidirbti lengviau, tačiau jį visada traukė Lietuva, gimtasis Prienų kraštas ir gyvenimas kaime.
Iš šalimais esančios Stakliškių gyvenvietės kilęs Vaidotas sako, kad įsigyti sodybą ir žemės gimtosiose apylinkėse padėjo emigracijoje uždirbti pinigai. „Vėliau padėjo ir banko paskola, bei kitos paramos. Įsigijome traktorių, šienapjovę, presą, vyniotuvą ir grėblį – visa tai, ko reikėjo pačioje pradžioje, kad galėtume pasigaminti pašaro karvėms“, – sako V. Minkauskas.
Mane geležys, technika traukė. Gyvuliai niekada. Viskas pasikeitė, kuomet sutikau Gretą.
Jaunasis ūkininkas neslepia, kad emigracijoje įgyta statybų patirtis pravertė ir iki šiol praverčia tėvynėje. Jauna pora įsigijo šimtametę sodybą. „Dabar kurtis ir statyti yra lengviau, nes yra patirties. Įsigijome labai seną sodybą. Pastatui yra virš 120 metų. Jo negriauname, o „atkeldinėjame“ – taip norime išsaugoti, – pasakoja Vaidotas. – Šią žiemą, galų gale, daugiau dėmesio galiu skirti namui: dengiu stogą, apšiltinimo reikalus tvarkau. Prieš tai visas dėmesys buvo ūkiui.“
Paviliojo žmonos svajonė
Jauna pora tikina neišsigandusi užsiimti gyvulininkyste. Pasak iš Kaišiadorių rajone esančio Žiežmarių miestelio kilusios Gretos, ji nuo mažumės mylėjo, kaip pati sako, gyvuliukus. „Mano močiutė ūkininkavo, tai gyvuliukus myliu nuo mažens. Su ta meile, matyt, patraukiau ir Vaidotą prie šio pasirinkimo, – svarsto G. Minkauskienė. – Tiesiog ėmėm ir ryžomės tuo užsiimti.“
Vaidotas neslepia, kad užsiimti gyvulininkyste jį paviliojo žmona. „Gyvulių iki tol nesu matęs, čia grynai Gretos įtaka, – sako apie pusšimtį gyventojų turinčio Pikelionių kaimo ūkininkas. – Mane geležys, technika traukė. Gyvuliai niekada. Viskas pasikeitė, kuomet sutikau Gretą.“
Svajojau turėti mažą šeimos ūkelį, iš kurio būtų galima gyventi. O taip pat būti darnoje su gamta ir gyvuliais.
Jaunas vyras juokiasi, kad pradžioje, įsigijęs gyvulius, jis net nežinojo „kaip tas karves reikia melžti“. O štai Greta sako išpildžiusi savo svajonę – ūkininkauti, užsiimant gyvulininkyste. „Svajojau turėti mažą šeimos ūkelį, iš kurio būtų galima gyventi. O taip pat būti darnoje su gamta ir gyvuliais“, – šypsosi G. Minkausienė.
Smagiau ūkininkauti, nei dirbti kitam
Nykstant gyvulių augintojams Lietuvoje, jaunieji Pikelionių ūkininkai, atvirkščiai, plečiasi – šiuo metu augina 9 melžiamas karves ir dar turi septynis prieauglio: telyčaites ir buliukus. Greta sako, kad ūkio planuose yra 15-ka melžiamų karvių.
Visai smagu tas savas ūkis. Čia kaip ir verslas gaunasi. Daug įdomiau, nei kad kažkam kitam dirbti.
Vaidotas norėtų labiau pereiti prie augalininkystės, javų auginimo. Sunkaus darbo nebijantis vyras apdirba 80 hektarų žemės, iš kurios, pasak jo, tik aštuntoji dalis yra nuosava.
Tačiau viskas pasisuko taip, kad dabar prie gyvulių daugiau dirba Vaidotas, o Greta sukasi judviejų įkurtoje sūrinėje, kur gamina įvairius pieno produktus. „Aš patenkintas. Darbo mes abudu nebijome. Visai smagu tas savas ūkis, – džiaugiasi Vaidotas. – Čia kaip ir verslas gaunasi. Daug įdomiau, nei kad kažkam kitam dirbti.“
Gamina sūrius, sviestą, varškę, grietinę
Jauna pora prieš porą metų ėmėsi pati apdirbti iš karvių gaunamą pieną. Greta sako, kad gamina viską, ką anksčiau ruošdavusi jos močiutė.
„Aišku, turiu ir įvairiausių naujų receptų, išsitobulinau juos. Darau įvairiausių rūšių sūrių: keptų, rūkytų ir kitokių, pagal klientų pageidavimus. Žinoma, gaminu ir sviestuką, varškę, grietinę – viską, kas yra labiausiai vartojama“, – apie savo darbą sūrinėje pasakoja Greta. Ją tuoj pat skuba pagirti vyras.
„Greta turi gabumą maistui – viską gamina labai skaniai, – žmonos kulinariniais gabumais džiaugiasi Vaidotas. – Ji neragaudama pagamina. Tada duoda man paragauti ir... Oho! Bet kam, kam duoda paragauti, visus nustebina. Pramonėje paprasčiau, ten viskas apskaičiuota, o pieno sektoriuje sudėtingiau, nes kaskart pienas vis kitoks, kitokios jo skonio savybės, tad pagaminti tą patį produktą, kad nesiskirtų skonis, yra labai sunku.“
Plačiau – radijo įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
