Istorijos

2020.02.05 09:06

Pribloškianti emigrantės Norvegijoje istorija: laukdamasi šešto vaiko paliko vyrą ir išėjo pas buvusį narkomaną

LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“, LRT.lt2020.02.05 09:06

Daug kas smerkė ir vadino „durna“, o tėvai nesikalbėjo dvejus metus, tačiau dėl tokio sprendimo emigrantė Rūta nesigaili. Giliai širdyje žinojusi, jog būtent toks sprendimas teisingiausias, LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ ji pasakoja, kodėl laukdamasi šešto vaiko ryžosi skyryboms su vyru ir kuo ją patraukė įvairiausius narkotikus kadaise vartojęs norvegas Halvoras.

Lundė – tai visai mažas prie vandens kanalo įsikūręs Norvegijos miestelis. Čia jauku ir tylu, pro šalį važiuoja vos vienas kitas automobilis, o nuo netoliese esančio tilto atsiveria pasakiški vaizdai. Viename sename Lundės name gyvena labai gausi šeima: norvegas vyras, lietuvė žmona ir aštuoni vaikai: Margiris, Junda, Milda, Ūvis, Herkus, Ugnė, Gabija ir Nou.

Rūtai Sirgedaitei – dar tik 36 metai, o ji jau pagimdė septynis vaikus. Pirmo sūnaus susilaukė su pirmuoju vyru būdama 20 metų, kitų penkių – su antruoju vyru, o paskutinis kūdikis – nuo dabartinio vyro. Visų vaikų mamos Rūtos istorija abejingų nepalieka: vieni piktinasi, kiti – supranta ir palaiko.

Yra žmonių, kurie išgyveno kažką panašaus, tačiau nieku gyvu apie tai neprabiltų garsiai. Besilaukdama šešto vaiko Rūta įsimylėjo kitą ir palikusi savo vyrą apsigyveno su buvusiu narkotikų vartotoju. Toks poelgis pribloškė moters artimuosius, o tam, kad po visų išbandymų Rūta vėl atrastų harmoniją, jai teko pereiti, kaip sakoma, devynis pragaro ratus.

„Pasaulis griuvo visiems: ir man, turbūt ir jam, bet ir vaikams. Staiga tvirtas pagrindas, kurį jie turėjo, išnyko iš po kojų. Buvo sudėtingas periodas, bet nenoriu į tai gręžiotis, nes mes abu padarėme daug klaidų. Nenoriu nieko kaltinti, mano tėtis man visą laiką sakydavo: santuokoje vieno kalto nėra. Paslydome abu. Turbūt Norvegija mane pakeitė, esu girdėjusi daug tokių istorijų, kad žmonės čia išsiskiria. Tiesiog taip išėjo“, – pasakoja Rūta.

Kai lietuvis pasako, kad ketina vykti gyventi į Norvegiją, niekam nekyla klausimų, kodėl – juk ir taip aišku, kad dėl pinigų, nes atlyginimai Norvegijoje vis dar vieni didžiausių Europoje. Tačiau Rūta su visa šeima čia gyventi persikraustė ne dėl turtų. Tada jiedu su vyru jau turėjo keturis vaikus ir Norvegiją įsivaizdavo kaip ramią ir mielą šalį gyventi.

Buvęs Rūtos vyras Norvegijoje dirbo, o ji namuose augino penkis vaikus. Paskui ir pati ėmė dairytis, ką galėtų veikti, tačiau netrukus į gyvenimą ėmė belstis dar viena gyvybė – dukrelė Ugnė, vienintelis neplanuotas vaikelis šeimoje. Ši staigmena kaip reikiant pakoregavo šeimos gyvenimą.

Sakau, čia mano šeštas vaikas, dar turiu penkis ir jie nuo skirtingų vyrų. Galvojau, paliks mane ramybėje. Jis pasėdėjo ir sako: tai gerai, mes kartu turėsime septintą. Aš tiesiog nebeturėjau ką pasakyti.

„Aš jau tada galvojau, kad nežinau, ar noriu gyventi su tuo žmogumi, kaip mums toliau seksis. Bet mano situacija buvo gan sudėtinga, atvykau į Norvegiją su juo, buvau pririšta prie jo, neturėjau darbo“, – prisimena ji.

Kol laukėsi, Rūta padėjo draugei atidaryti kavinę, taip ir užsidirbdavo šiek tiek pinigų, ir prasiblaškydavo. Gal niekas nebūtų pasikeitę – ji būtų pagimdžiusi šeštą vaiką ir toliau ramiai gyvenusi. Tačiau viskas aukštyn kojomis apsivertė, kai Rūta sutiko Halvorą – vyrą, su kuriuo dabar gyvena ir jau susilaukė septinto vaiko.

Norvegijoje gyvenanti daugiavaikė mama, besilaukdama šeštojo vaiko, paliko vyrą ir apsigyveno su buvusiu narkomanu

„Aš gyvenime neieškojau jokių nuotykių, man niekada jokių kitų vyrų nereikėjo. Geriausia draugė, pas kurią dirbau, žinojo, kad aš labai mėgstu daryti valgyti, ir sako: pasidarome vakarienę. Atėjo draugės, keli draugai ir ten pamačiau jį, jis pamatė mane. Tą pirmą kartą aš savo keliu, jis savo keliu, bet po to vėl netyčia susitikome“, – kalba Rūta.

Tokią istoriją galima perskaityti meilės romane ar išvysti filme, bet realybėje šitaip nutinka tikrai labai retai. Rūta pati negalėjo patikėti, kad būdama trečią mėnesį nėščia sutiko vyrą, kuriam niekaip negalėjo atsispirti. Tai įvyko vieną niekuo neišskirtinį vakarą, kai ji leido laiką su draugėmis.

„Kadangi laukiausi ir žinojau, kad manęs laukia dar dveji metai namie su dar vienu vaiku, mes su buvusiu vyru turėjome sudarę tokį sandorį: aš galiu su draugėmis maždaug kas dvi savaites išeiti pašokti. Tai buvo mano didžiausias noras – atitrūkti nuo vaikų, atsipalaiduoti, pravėdinti smegenis. Aplinkui būdavo vyrų, bet manęs jie nedomino. Labai greitai suveikdavo: aš turiu penkis vaikus, laukiuosi, viso gero. Visi nusisukdavo ir dingdavo.

Bet jis sėdėjo šalia manęs visą vakarą ir vis bandė man įsiūlyti vyno, aš sakiau, kad negersiu. Kodėl? Mano draugė sako: ji laukiasi, palik ją ramybėje. Sakau: taip, čia mano šeštas vaikas, dar turiu penkis ir jie nuo skirtingų vyrų. Galvojau, paliks mane ramybėje. Jis pasėdėjo ir sako: tai gerai, mes kartu turėsime septintą. Aš nutilau ir tiesiog nebeturėjau ką pasakyti“, – apie pribloškusį pokalbį pasakoja moteris.

Tėvai su dukra nesikalbėjo dvejus metus

Tas laikas Halvorui nebuvo geriausias jo gyvenime, o Rūta vyrui leido pasijusti saugiai. Pašnekovė neslepia, kad juto didžiulį nepaaiškinamą norą pasirūpinti šiuo paklydusiu žmogumi.

Šitaip pamažu prasidėjo nauja meilės istorija, sujungusi du žmones su praeitimi. Halvoras ilgą laiką vartojo narkotikus, buvo stipriai nuo jų priklausomas. Tada, kai sutiko lietuvę, jau nevartojo, tačiau buvo silpnas, palūžęs, sirgo depresija, vaikščiojo apspangęs nuo raminamųjų vaistų. Lietuvė sako jautusi nenumaldomą trauką juo rūpintis.

„Jis buvo baigęs programą reabilitacijos centre ir po kiek laiko darbe įvyko nutikimas, labai smarkiai jį prislėgęs. Jis buvo apkaltintas tuo, ko nepadarė, ta byla nuėjo iki teismo, jis yra išteisintas ir dabar laukia netgi kompensacijos už tai, kas atsitiko. Bet jis buvo vėl grįžęs prie senų įpročių. Prieš visą reabilitaciją jis išbandė daug ką: grybukus, žolę, amfetaminą, kokainą. Heroino niekada nenaudojo, nes bijojo adatų. Turi labai daug patirties ir gali papasakoti, ko nedaryti ir kaip tai veikia“, – teigia Rūta.

Jis niekada nebuvo gyvenęs šeimoje. Tai, kas man buvo natūralu, jis turėjo išmokti. Dabar jis daro nepaprastai daug, labai stengiasi. Gal išeina ne visą laiką, bet tam mes ir esame kartu, kad pamokytume vienas kitą.

Narkotikai, alkoholis, neaiškios kompanijos, naktys, kai tiesiog neturi kur nakvoti. Su tokia biografija kaip Halvoro susirasti atsakingą ir mylinčią moterį nebūtų lengva, tačiau vartojančio narkotikus Rūta jo nepažįsta. Kai jiedu susipažino, jis buvo ką tik išgyvenęs atkrytį, tačiau kol jie kartu, nieko nevartojo.

„Jis niekada nebuvo gyvenęs šeimoje. Tai, kas man buvo natūralu, jis turėjo išmokti. Dabar jis daro nepaprastai daug, labai stengiasi. Gal išeina ne visą laiką, bet tam mes ir esame kartu, kad pamokytume vienas kitą“, – sako pašnekovė.

Besilaukianti šešto vaiko, ištekėjusi, finansiškai priklausoma nuo vyro – vargu, ar tokiomis aplinkybėmis dažna moteris išdrįstų pasakyti sutuoktiniui, kad įsimylėjo kitą. Bet Rūta išdrįso. „Giliai širdyje žinojau, kad šitas pasirinkimas teisingas“, – pažymi Norvegijoje gyvenanti lietuvė. Prasidėjo skyrybos, didžiuliai pokyčiai, kuriems priešinosi beveik visi, kuriuos Rūta pažinojo. O tėvai tiesiog nustojo su ja kalbėtis ir tai tęsėsi dvejus metus.

„Iš jų nebuvo jokio supratimo. Aš nuo tėvų stengiausi viską nuslėpti, nes mūsų šeimoje taip įprasta – visi viską pasilieka sau. Visi aplink sakė, kokia aš durna, turiu tokį tobulą gyvenimą“, – prisimena ji.

Iš pradžių apie naujus santykius savo vyrui Rūta nieko nesakė. Nieko nesakė ir apie tai, kad dar prieš pastodama su šeštuoju vaiku jautė, jog santuoka nebeneša džiaugsmo. Visgi pašnekovė sau jau pripažino, kad buvo neteisi – juk norint išsaugoti santykius, būtina kalbėtis.

Kai Rūta vyrui pranešė didžiąją naujieną – kad nori skyrybų, – jos sutuoktinis, žinoma, patyrė šoką. Jis tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką girdi.

„Kai skyriausi, man tėškė į veidą: taigi tu nieko neveikei, namuose sėdėjai. Gerai, sakau, sėdėjau namuose, bet pietūs, pusryčiai, vakarienė, skalbiniai... Darbai, kurių niekas nemato. Visi susitikimai su vaikų mokytojais, gydytojais – visa tai dariau viena. Jis tikrai buvo geras vyras ir tėvas, nieko blogo apie jį pasakyti negaliu, tiesiog mums neišėjo būti kartu, nes pradėjau keistis“, – pasakoja lietuvė.

Manęs daug kas klausdavo: ką tu darysi, jeigu? Man niekada nebuvo „jeigu“. Aš tvirtai žinojau, kad mes visą laiką eisime tik į priekį.

Daugiavaikės šeimos Norvegijoje gerai aprūpinamos finansiškai

Išsiskirti, kai kartu augini šešis vaikus, Norvegijoje tikrai nėra paprasta. Skyrybas Rūta vadina ne trumpu sukrėtimu, o ilgu, varginančiu procesu. Norvegijos instancijos neleidžia priimti impulsyvių sprendimų, verčia apgalvoti kiekvieną niuansą, todėl skyrybos gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

„Vaikams buvo sunku, nes kai pasakiau vyrui, kad išeinu ir dar vos ne tiesiogiai – pas kitą, mūsų santykiai visiškai pašlijo. Turėjome gyventi po vienu stogu, o jis turbūt manęs žiauriai nekentė. Vaikams buvo sudėtingas laikotarpis, bet labai džiaugiuosi, kad čia yra viskas sudėliota taip, kad pirmiausia gelbėja vaikus ir tik tada žiūri į suaugusius“, – teigia pašnekovė.

Vaikų dalybos, kai jų tiek daug, besiskiriant priminė šachmatų partiją, kurioje nebus nugalėtojo. Galiausiai vaikai patys pasirinko, kur norėtų likti. Buvęs vyras dabar augina berniuką ir mergaitę, mamą jie lanko pagal sutartą grafiką. O likę vaikai gyvena su Rūta ir Halvoru.

„Atsiskyrimas man buvo labai sunkus. Vaikus dalijomės labai ilgai, kiekvienas nori vaikų pas save, bet reikėtų atsižvelgti į tai, ko nori vaikai. Didesni gali pasakyti, ko jie patys nori. Čia į jų nuomonę labai atsižvelgiama“, – pabrėžia Rūta.

Kai skyrybų procesas pagaliau baigėsi, šeimą užgriuvo nauji iššūkiai, bet lietuvė sako nė karto nepabijojusi, kad jos dabartinis vyras, buvęs narkotikų vartotojas, užkluptas rūpesčių, vėl pradės vartoti.

„Manęs daug kas klausdavo: ką tu darysi, jeigu? Man niekada nebuvo „jeigu“. Aš tvirtai žinojau, kad mes visą laiką eisime tik į priekį. Tikrai buvo sudėtingas laikotarpis, ne tik dėl skyrybų, bet ir dėl to, kad jam buvo labai sunku, daug kas krito ant mano pečių, jis neturėjo teisių, aš jį visur vežiojau, dirbau darbe, dirbau namie ir dirbau su juo. Taip po truputį jis atsistojo ant kojų“, – sako emigrantė.

Išsiskyrus dėl pinigų sukti galvos Rūtai per daug nereikėjo. Daugiavaikė mama Norvegijoje gauna pašalpas, kurios užtikrina sočią ir visavertę kasdienybę jos vaikams. Rūtos dabartinis vyras yra slaugytojas, galintis teikti ir tam tikras medicinos paslaugas. Jis dirba su narkotikų vartotojais ir psichinių sutrikimų turinčiais žmonėmis.

Šiais laikais mažai moterų ryžtasi susilaukti tiek daug vaikų, o Lietuvoje daugiavaikės šeimos vis dar dažnai siejamos su nepritekliumi, kai vaikai gimdomi dėl pašalpų ir tėvai retai jais pakankamai rūpinasi. Rūta negali atsakyti, kodėl, tačiau visada norėjo turėti daug vaikų. Visgi moteris neabejoja, kad septintas vaikas ir liks mažiausias – daugiau pastoti emigrantė neplanuoja. Tiesa, paskutinis vaikas buvo labiau Halvoro noras, tačiau ir Rūtai norėjosi kartu su mylimuoju sukurti ką nors bendro.

Lietuvės santykiai su artimaisiais pamažu gerėja – susitaikę su visais sukrėtimais, tėvai su Rūta vėl kalbasi. Pagal profesiją – žurnalistė, šeimai ir vaikams Rūta atidavė kone visą savo gyvenimą. Dabar, kai daugiau atžalų susilaukti nebeplanuoja, ji kartais sau leidžia pasvarstyti, ką veiks, kai mažieji paaugs ir atsiras daugiau laiko.

„Labai dažnai su Halviu kalbame, kad, kai vaikai užaugs, ir mes būsime dar ne visai pensininkai, važiuosime į hipių turnė. Jis labai mėgsta remontuoti visokias mašinas ir motociklus, sakėme, turėsime mėlyną „Volkswagen“ autobusiuką ir važiuosime aplink pasaulį. Tokia svajonė. O dabar atidarinėju čia kavinę, ten ir dirbsiu – tai irgi yra mano gyvenimo svajonė“, – pasakoja Rūta.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Norvegijoje gyvenanti daugiavaikė mama, besilaukdama šeštojo vaiko, paliko vyrą ir apsigyveno su buvusiu narkomanu

Naujausi