Iš emigracijos į gimtuosius Lukšius grįžęs jaunas vyras Tadas Bybartas užsienyje uždirbtus pinigus investuoja gimtinėje – užsiima šlepečių siuvimu. Šakių rajone, Plynių kaime, jis įsigijo apleistą pastatą, kuriame įrenginėja siuvyklą. LRT RADIJĄ Tadas tikina, kad verslui sėkmingai judant į priekį, atokiame Suvalkijos kaime ateityje bus sukurta bent dešimt naujų darbo vietų.
Šakių rajone, Lukšiuose, baigęs mokyklą, Tadas įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU), kur studijavo technologinę matematiką. Vėliau būsimas siuvėjas emigravo padirbėti į užsienį, tačiau vis jautė gimtinės trauką, tad nuolat sugrįždavo į namus.
„Visi sakė, kad užsienyje yra geriau gyventi, tačiau visur tas pats – viskas priklauso nuo mūsų pačių: tiek ten, tiek ir čia reikia dirbti. Man savame krašte kažką kurti yra smagiau ir mieliau“, – pasakoja Ispanijoje apelsinus ir vyšnias skynęs vyras.
Buvo labai daug su pirštu prie smilkinio sukinėjančiųjų ir sakančių, kad esu kvailas ir darau nesąmones. Kuriozas tas, kad po 3–4 metų visi tie pesimistai nuomonę pakeitė kardinaliai.
Nuo šešerių metų pradėjęs siūti, Tadas ilgainiui suprato, kad galėtų imtis būtent šio verslo – to, ką gerai moka ir išmano. Jaunas verslininkas karts nuo karto, vasaromis, užsidirbti vyksta į Norvegiją: pjauna miškus, taiso traktorius, o uždirbtus pinigus investuoja į šlepečių siuvimo verslą, kurį pavadino „Šlepetija“.
Ilgus metus šlepetes, kartu su savo sese bei mamos pagalba, siuvęs namuose, vyras suprato, kad plečiantis užsakymų srautui, būtinos naujos patalpos. Taip Tadas įsigijo apleistas patalpas Plynių kaime. „Seniau čia buvo kultūros namai. Čia vykdavo šokiai. Mano mama kažkada čia irgi šokdavo, – su įsigytų patalpų istorija supažindina suvalkietis. – Netolimoje ateityje čia bus siuvykla. Viską užbaigti norėjau dar pernai, bet kadangi viską darausi pats, tai tiesiog nespėjau“.
Tadas prisimena, kad aplinkiniai jo pasirinkimą siūti šlepetes sutiko labai pesimistiškai. „Oi...čia smagiausia dalis, – šypsodamasis atsidūsta šlepečių karaliumi tituluojamas verslininkas. – Buvo labai daug su pirštu prie smilkinio sukinėjančiųjų ir sakančių, kad esu kvailas ir darau nesąmones. Kuriozas tas, kad po 3-4 metų visi tie pesimistai nuomonę pakeitė kardinaliai, tačiau iš pat pradžių labai atkalbinėjo. Aš nepasidaviau tokiam spaudimui. Dariau. Esu užsispyręs“.
Tado siuvami gaminiai išskirtiniai tuo, kad yra siuvami tik iš natūralių medžiagų: vilnos, odos ir drobės. „Didžiausias siuvyklos išskirtinumas yra tas, kad mes išsiuvinėjame visus klientų pageidavimus, pradedant vardais, šūkiais ir baigiant paveiksliukais. Tai yra stipriausias mūsų verslo bruožas“, – įsitikinęs T. Bybartas.
Sočiai ir laimingai gyventi galima ir mūsų šalyje, reikia tik mažiau verkšlenti ir netingėti.
Suvalkijos verslininkas sako neabejojantis šlepečių verslu net po 20-ies metų ir jokio plano „B“ neturintis. „Mano planas „B“ yra gaminti dar daugiau šlepečių ir turėti daugiau pardavimo vietų, – optimizmu trykšta jaunasis Lukšių verslininkas. – Automobilių neperku. Visus uždirbtus pinigus vėl investuoju į savo verslą. Tikiu tuo, ką darau“.
Jaunas vyras gyvenimu mažame miestelyje nesiskundžia. Prekybą vyras vysto internetu, o tai reiškia, kad vystant verslą, nebūtina gyventi dideliame mieste. T. Bybartas tikina, kad ilgam laikui į užsienį vykti jau nebenori. Pasak jo, sočiai ir laimingai gyventi galima ir mūsų šalyje, reikia tik mažiau verkšlenti ir netingėti.
Pokalbis su šlepečių siuvėju Tadu – radijo įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
