Pastaraisiais metais Lenkija vis ryžtingiau žengia į kosmoso lauką, norėdama ne tik vykdyti tyrimus bei kurti pažangias technologijas, bet ir siekdama strateginių tikslų. Kaip LRT RADIJO laidoje pastebi bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, šis augantis susidomėjimas kosmosu atspindi šalies ambiciją tvirčiau įsitvirtinti tarp pasaulio galingųjų bei sustiprinti nacionalinį saugumą.
Praėjusiais metais lenkas Slawoszas Uznanskis-Wisniewskis išskrido į kosmosą. Amerikiečių bendrovės „SpaceX“, priklausančios Elonui Muskui, planuotas skrydis sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo, bet dėl oro ir techninių kliūčių buvo vis nukeliamas. Galiausiai 2025-ųjų vasarą mūsų kaimyninės šalies astronautas su Europos ir JAV misija pasiekė Tarptautinę kosminę stotį, tapdamas antru lenku kosmose.
Anot L. Vaičiūno, Lenkijos siekis būti kosmose susijęs su saugumo tikslais ir didesniu savarankiškumu geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
„Ne visada galime pasikliauti visais savo sąjungininkais. Visam mūsų regionui reikia palydovų ir geresnio vaizdo iš kosmoso, todėl reikia bandyti kurti savo gebėjimus“, – argumentus įvardija LRT bendradarbis Lenkijoje.
S. Uznanskis-Wisniewskis šiuo metu keliauja po Lenkiją ir pasakoja apie savo įspūdžius – jau įgyvendinta didžioji dalis iš suplanuotų 17 susitikimų aukštosiose mokyklose. Pasak lietuvio, bandoma pritraukti kuo daugiau vaikų ir jaunimo į tiksliuosius mokslus, kad plačioji visuomenės dalis kitu kampu pažvelgtų į šią temą ir kosmosas taptų lenkų kasdienybės dalimi.
„[Siekiama, kad] kaip tie koldūnai, su kuriais jis išskrido į kosmosą, yra Lenkijos kasdienybė, taip ir kosmosas taptų kasdienine virtuve“, – komentuoja L. Vaičiūnas.
Jis priduria, kad nors Lenkijos dėmesys kosmosui daugiausia išaugo dėl poreikio stiprinti saugumą, skrydis žymi ir padidėjusias šalies ekonomines ambicijas.
Šiuo metu astronauto buvimas kosmose jau neturi tokios didelės reikšmės, kaip prieš kelis dešimtmečius, tačiau L. Vaičiūnas pabrėžia komunikacinio aspekto svarbą.
„Tai, kad Lenkijos pilietis atsidūrė kosmose, yra bandymas pritraukti daugiau investicijų į kosmoso šaką kaip verslo ir ekonomikos dalį ir atkreipti visuomenės dėmesį, kad tai labai svarbu mūsų kasdienybėje, įskaitant interneto vartojimą ar kosmoso šiukšles, ir nebėra taip toli“, – teigia LRT RADIJO bendradarbis.
Pasak L. Vaičiūno, pernai 20-a pasaulio ekonomika tapusi Lenkija, kaip ir Lietuva, mėgsta pabrėžti BVP rodiklio augimą bei lenktyniauti su daugiau pažengusiomis valstybėmis. LRT bendradarbis Lenkijoje pažymi, kad šalis dabar išsikėlusi tikslą pasivyti Ispaniją ir Didžiąją Britaniją.
„Norima drąsiai žvelgti į ateitį, pasitikėti savo piliečių darbu ir išmanumu bei gebėti save suprasti šiuolaikiniame pasaulyje“, – apibendrina pašnekovas.
Anot jo, nors kyla diskusijų, kad galbūt nevertėjo išleisti apie 70 mln. eurų vien tam, kad lenkų astronautas išskristų į kosmosą, yra ir kitokia nuomonė. Daugybė politikų ir ekspertų pastebi, kad tai kur kas platesnė investicija į Lenkijos kosmoso programą, o ne tik vienkartinis bilietas.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
