Buvusių premjerų Sauliaus Skvernelio ir Gintauto Palucko apklausos STT, Seimo darbo grupės siūlymai dėl LRT, oro uosto darbą trikdę kontrabandiniai balionai, – portalas LRT.lt pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas.
Oro uosto darbą trikdę kontrabandiniai balionai
Antradienį dėl užfiksuotų kontrabandinių balionų buvo laikinai, daugiau nei valandai apribota oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. Šis sustabdymas paveikė keturis skrydžius.
Savo ruožtu Lietuva šią savaitę pateikė įrodymus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) dėl iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų sukeliamų incidentų.
Pasak I. Ruginienės, Lietuva iš organizacijos tikisi „aiškaus tarptautinio įvertinimo ir principingo atsako“.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė matantis „indikacijų, kad bus pripažinta, jog Baltarusija vykdo hibridinę ataką“.
Ministras į ICAO kreipėsi pernai spalį, tačiau organizacija tuomet pažymėjo, kad nagrinėjant tokius incidentus būtina pateikti konkrečius įrodymus.
J. Taminskas teigė, kad kol kas sudėtinga pasakyti, kiek užtruks ICAO vertinimas, tačiau įprastai tai trunka apie metus.
Skvernelis davė parodymus STT
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis antradienį kaip specialusis liudytojas apklaustas byloje dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Po apklausos politikas sakė, kad nenori būti partijai „akmeniu po kaklu“ ir teigė dėl savo ateities pirmininko poste turintis kelis variantus.
Sprendimus dėl galimų pokyčių partija turėtų priimti kitą savaitę, vasario 23 dieną. Tada vyks Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdis.
Paluckas apklaustas STT
Antradienį į STT apklausą vyko ir buvęs premjeras, Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Jis apklaustas kaip specialusis liudytojas byloje dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Pats G. Paluckas po apklausos sakė, kad yra ramus ir nepadaręs nieko nusikalstamo. Jis taip pat teigė neketinantis stabdyti narystės partijoje.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai vasarą po žurnalistinių tyrimų apie politiko praeitį. Tai ne pirma G. Palucko apklausa šioje byloje.
Savo ruožtu valdančiųjų socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis antradienį paragino G. Palucką trauktis iš Seimo ir į politiką grįžti atkūrus pasitikėjimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pasisakė, kad politikui vertėtų sustabdyti narystę valdančiojoje Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), kad ant jos nebūtų mestas šešėlis.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė pažymėjo, kad sprendimą dėl ateities Socialdemokratų partijoje ir G. Paluckas turi priimti pats.
Pats G. Paluckas žadėjo įvertinti kolegų svarstymų dėl jo narystės partijoje stabdymo.
Seimo darbo grupės dėl LRT siūlymai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė ketvirtadienį sutarė dėl nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, valdybą norėtų matyti nuo 2028 metų.
Nedalyvaujant didžiajai daliai opozicijos bei keliems žiniasklaidos atstovams, darbo grupė nusprendė, kad LRT misija būtų „užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai viešajai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms“.
Anksčiau darbo grupė sutarė, kad turėtų būti įkurtas naujas nacionalinio transliuotojo valdymo organas – valdyba. Dabar nuspręsta, kad ji pradėtų veikti nuo 2028 metų.
Be kita ko sutarta, kad LRT tarybą sudarytų 15 narių. Šiuo metu ją sudaro 12 narių.
Po atstovą dar skirtų asmenų su negalia organizacijos, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga ir Trišalė taryba.
Tokiu būdu padidėtų nevyriausybinių organizacijų į LRT tarybą deleguojamų asmenų skaičius. Visgi ir toliau joje daugumą turėtų prezidento ir Seimo paskirti nariai.
Darbo grupė siūlo nustatyti ir tam tikrus reikalavimus tarybos nariams. Jais galėtų būti skiriami tokie asmenys, kurie turi penkerių metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse.
Darbo grupė nusprendė, kad taip pat reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Siūloma LRT įstatyme nustatyti, kad asmenys, valdantys ar esantys vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, galėtų dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas, be kita ko, deklaravę interesų konfliktus ir neturėdami teisės naudoti LRT platformos savo žiniasklaidos priemonės reklamai, auditorijos perkėlimui ar įtakos stiprinimui.
Darbo grupėje sutarta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tiesa, norint atleisti LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo, ketinama palikti tą pačią dviejų trečdalių balsų kartelę, kuri galioja ir dabar.
Taip pat ketinama apriboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas. Jis pareigas negalėtų eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Vilhelmo Germano paleidimas
„Foxpay“ tyrime įtariamas Vilhelmas Germanas pirmadienį Kaune paleistas į laisvę. Jis buvo suimtas daugiau nei metus – 16 mėnesių. Į laisvę įtariamasis paleistas teismui nepratęsus šio termino ir nustačius kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, taip pat sumokėjus milijono eurų užstatą.
Iš Kauno V. Germaną pareigūnai nuvežė į Vilnių, kur jam uždėta apykojė.
Trečiadienį Generalinė prokuratūra informavo, kad V. Germanui paskirtas dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir draudimas bendrauti su nurodytais asmenimis.
Prokuratūra nurodė, kad iki dabar teismui nėra perduota jokia baudžiamoji byla, kurioje V. Germanui būtų pateikti kaltinimai.
Jos teigimu, šiuo metu V. Germano atžvilgiu procesiniai veiksmai atliekami dviejuose Generalinės prokuratūros vadovaujamuose ikiteisminiuose tyrimuose.
Vasario 16-osios minėjimas
Lietuvoje pirmadienį buvo švenčiama Valstybės atkūrimo diena – tradiciškai prezidentūroje apdovanoti valstybei nusipelnę asmenys, pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, uždegta 16 laužų, vykso eitynės. Pirmadienio rytą Rasų kapinėse Vilniuje buvo pagerbti ten palaidoti 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai.
Prezidentas Gitanas Nausėda Baltijos šalių vėliavo pakėlimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje pažymėjo, kad kartą pasirinkusi Vakarus, Lietuva visada bus su Europa.
„Pasiremdama į ilgaamžę laisvės tradiciją, Lietuva iš naujo atrado save kaip nepriklausomą Europos valstybę. Unikalią, vienintelę tokią valstybę – lietuvių tautos namus. Namus, kuriuos reikia gerbti, puoselėti ir ginti – visomis jėgomis, karštai ir su didžiausiu pasiaukojimu“, – sakė šalies vadovas.
Anot jo, šis „patriotinės meilės proveržis“ kartu žymėjo ir naujosios Europos gimimą. Pasak G. Nausėdos, praėjus daugiau nei 100 metų nuo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto deklaracijos, Lietuva tapo neatskiriama demokratinių Europos valstybių šeimos dalimi.
„Šiandien, kai priešiškos jėgos mėgina atsukti laiką atgal, paneigti demokratinius pasirinkimus, skirstyti Europą ir pasaulį įtakos zonomis, galiausiai – atkurti brutalų imperinį valdymą, turime laikytis išvien ir duoti atkirtį, – kalbėjo G. Nausėda. – Laisva Lietuva visada žengs keliu, kurį nubrėžė mūsų protėviai – daugelio sukilimų, nepriklausomybės kovų, pasipriešinimo dalyviai. Kartą pasirinkusi Vakarus, Lietuva visada bus Europoje – ir su Europa.“
Lietuvą sveikino ir Vilniuje tądien viešėjusi Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola. Ji teigė, kad Lietuvos ir Europos istorija bus rašoma kartu.
Pasak EP pirmininkės, Lietuvos istorija atspindi ir Europos istoriją, o Lietuvą R. Metsola apibūdino kaip tautą, užgrūdintą istorijos ugnyje, stojusią akis į akiį su imperijomis, kad šiandien galėtų gyventi laisvai ir oriai.
„Aš visada jaučiau, kaip garsiai Europos širdis plaka Vilniuje, ir šiandien didžiuojuosi vėl ją girdėdama“, – kalbėjo R. Metsola.
EP vadovė akcentavo, kad Europoje visi lygūs: nėra didelių ir mažų valstybių, nėra senosios ir naujosios Europos.
„Laikomės tų pačių vertybių. Esame stipri Europa. Europa, grindžiama demokratiniais principais, įtvirtintais Lietuvos Nepriklausomybės Akte, – sakė R. Metsola. – Niekas geriau už Lietuvos žmones nežino, kad jokia propaganda, oro balionai ar hibridinės grėsmės niekada nesutrukdys europiečiams gyventi taip, kaip mes patys norime, ir patiems spręsti savo likimą.“
Pasak jos, įstojusi į Europos Sąjungą Lietuva padėjo kurti ją tokią, kokia yra šiuo metu.
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis kalbėjo, kad didžiosios valstybės bando atkurti pasaulio tvarką, grįstą stipresniojo valia, o ne susitarimais. Pasak jo, po Antrojo pasaulinio karo Europa siekė sukurti pasaulio tvarką be karo, tačiau „didieji galiūnai, arba jėgailos, vis vien liko su senais papročiais ir žaislais“.
„Kadangi branduoliniame amžiuje berniukų žaislai itin brangiai kainuoja, žmonių gerovė išeina pro kaminą. Pirmiausia – didžioji gerovė, kurios vardas – taika“, – iš Signatarų namų balkono sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Jis teigė, kad Lietuva šiuo metu yra „naujo didžiojo išbandymo slenkstyje“, tačiau „nelaisvė gręsia ne tik Lietuvai“.
„Aiškiau negu bet kada matome, kad yra tik dvi tvarkos. Viena – grindžiama tautų ir žmonių sutarimu. Ir principu, kad nekariauti yra geriau negu kariauti. Bėda su veikėjais, kurie skundžiasi, kad mes nieko kito nemokam. Mūsų dievas, sako jie, mūsų tikėjimas yra kumščio jėga ir mes žengiam iškėlę jėgos vėliavą. Silpnesnieji turi paklusti“, – sakė jis.
Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas pabrėžė, kad Lietuva nesitrauks ir gins taiką.
