Portugalija garsėja gražia gamta ir maloniais orais, tačiau žiemą daugelis šalies gyventojų priversti kentėti drėgmę ir šaltį. Pasak LRT bendradarbės Portugalijoje, tai yra socialinės ir ekonominės atskirties problema, nes šildymas šalyje brangus ir nedaugelis gali sau leisti šildytis, kiek reikia, ar apsišiltinti namus.
LRT bendradarbė Portugalijoje Ernesta Žukauskaitė sako, kad daugelis įsivaizduoja, jog Portugalijoje, kaip Pietų Europos šalyje, visada turėtų būti puikus oras, tačiau žiemą realybė kitokia – dauguma portugalų namuose priversti kęsti drėgmę ir šaltį.
„Žiemą tikrai turime saulėtų dienų ir galime pasidžiaugti maloniu oru lauke, tačiau dažnai lauke maloniau nei viduje. Patalpose labai dažnai kaupiasi drėgmė, būstai Portugalijoje nešildomi“, – teigia E. Žukauskaitė.
Pasak jos, remiantis 2024 metų Eurostato duomenimis, beveik 16 proc. gyventojų negalėjo pakankamai pasišildyti savo namų žiemą. Tai lemia kelios priežastys – gyvenimas žemo energetinio efektyvumo būstuose, didelės šildymo ir elektros kainos ir kultūriniai niuansai.
„Šilumos sąnaudos yra daug didesnės tokiuose būstuose, todėl net švelnaus klimato sąlygomis gali kilti finansinių sunkumų. Kai dienas leidžiu kambaryje prie kompiuterio, įsijungiu elektrinį radiatorių prie kojų, bet kažkodėl nekyla noras įjungti penkių radiatorių, kad šildytų visus namus, nes tai energijos ir pinigų švaistymas. Elektra Portugalijoje brangi.
Žmonės taupo. Jie galvoja, kad galima apsivilkti kelis megztinius, apsimauti šiltas kojines, užsikloti pledu, žiūrint televizorių, ir bus pakenčiama. Nebūtina sėdėti su marškinėliais kambaryje“, – pasakoja LRT bendradarbė.
Jos teigimu, būstų, kuriuose veiktų centrinis šildymas, Portugalijoje beveik nėra, todėl norėdami išvengti drėgmės ir šalčio žiemą portugalai šildosi namus kitais būdais: kai kurie įsirengia patalpas šildančius oro kondicionierius, o privačių namų gyventojai kūrena malkas.
„Žmonės apskaičiuoja, kiek malkų per dieną nori sudeginti ir ar užtenka pašildyti tik svetainę ir ten sėdėti, ar kad būtų šilta ir kituose kambariuose. Sienos ir langai yra gana kiauri. Netgi naujos statybos būstuose yra tarpelis, pavyzdžiui, išorinėms lauko žaliuzėms, ir pro jį nuolat eina oras. Portugalijoje tai yra įprasta, bet Lietuvoje būtų neįmanoma“, – sako E. Žukauskaitė.
Anot jos, tai yra socialinės atskirties problema.
„Portugalijoje yra palyginti didelis procentas žmonių, kurie negali sau leisti apšiltinti namo, pakankamai pasišildyti kambarius ir užtat turi tiesiog iškęsti nemalonią oro temperatūrą namuose. Be to, namai dažnai pelija, jie būna be galo drėgni, nes šioje šalyje yra Atlanto klimatas ir ypač žiemą pasijaučia namų drėgmė“, – pažymi Portugalijos lietuvė.
LRT bendradarbė sako, kad oro temperatūra Portugalijoje priklauso nuo regiono. Pavyzdžiui, Lisabonoje dieną būna 15–17 laipsnių ir vakare temperatūra nukrinta iki 6 laipsnių šilumos. O Portugalijos šiaurėje yra gerokai šalčiau – naktį temperatūra gali nukristi ir iki 2 laipsnių.
E. Žukauskaitė planuojantiems atostogas Portugalijoje ir ieškantiems apgyvendinimo pataria pasidomėti, ar patalpoje yra oro kondicionierius arba radiatorius.
„Aš pati ne kartą keliavau žiemą į Portugalijos šiaurę ir vieną kartą išnuomotame namuke neveikė nurodyti šilumos prietaisai. Tada būsto šeimininkai suskubo ir atvežė mums tris elektrinius radiatorius, nes tikrai buvo labai nemalonu sėdėti kambariuose. Kaip ir minėjau, lietuviams, keliaujantiems į Portugaliją, atrodo keista, kad išvis tokia situacija gali nutikti Pietų Europoje, bet taip jau yra žiemą“, – teigia Portugalijos lietuvė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše
