Prezidentas Ingą Ruginienę paskyrė eiti premjero pareigas, prasidėjusios ministrų portfelių dalybos ir priimtas sprendimas dėl buvusio premjero Gintauto Palucko veiksmų, susijusių su ILTE paskola, – portalas LRT.lt pateikia svarbiausius savaitės įvykius ir temas.
Naująja premjere tapo buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė
Šalies vadovas Gitanas Nausėda antradienio vakarą Ingą Ruginienę paskyrė premjere. Pagal šalies vadovų dekretą, per 15 dienų socialdemokratei pavesta suformuoti ministrų kabinetą ir pristatyti Vyriausybės programą Seimui.
Antradienio popietę I. Ruginienės kandidatūrai pritarė ir Seimas. Už jos kandidatūrą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 35, susilaikė 14 parlamentarų.
Savo kalboje ji žadėjo pirmiausia vykti vizito į Lenkiją ir Ukrainą, normalizuoti santykius su Kinija.
44-erių socialdemokratė prieš tapdama politike ėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas. Pernai rudenį ji žengė į politiką, kai įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją ir kartu su ja dalyvavo Seimo rinkimuose. Laimėjus partijai, I. Ruginienė buvo paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Trečiadienį socialdemokratė persikėlė gyventi į Turniškes.
Pasirašyta koalicijos sutartis
Pirmadienį socialdemokratų, valstiečių žaliųjų ir „aušriečių“ frakcijos pasirašė susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Dokumentas buvo pasirašytas frakcijų seniūnų, o naujoji valdančioji dauguma turės 82 atstovus Seime.
Kartu su sutartimi pasirašyti ir priedai, apibrėžiantys, kad valdančioji dauguma palaiko Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjero pareigas, o Juozo Oleko – į Seimo pirmininko.
Sutartyje taip pat numatyta, kad pirmojo Seimo vicepirmininko kandidatūrą siūlys „Nemuno aušra“.
Į atskirą priedą buvo įtraukti klausimai, kuriems Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai nepritaria. Iš viso jų įvardyti keturi: partnerystės ir tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas; Reprodukcinės sveikatos įstatymo pakeitimai; teisės aktai, galintys neigiamai paveikti gimstamumą bei formuoti nepalankų požiūrį į šeimą, motinystę ir tėvystę; taip pat teisės aktai, kurie įpareigotų ugdymo įstaigas vykdyti lytinio švietimo programas, nederinant jų turinio su mokinių tėvais ir neatsižvelgiant į tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus.
Koalicija tarp savo veiklos prioritetų įvardija gyventojų apsaugą nuo išorės grėsmių, pakankamą gynybos finansavimą, nacionalinio verslo stiprinimą, geresnes sąlygas šeimoms ir vaikų auginimui, neformaliojo švietimo krepšelio bei vaiko pinigų didinimą, nemokamą pradinukų maitinimą, lygias galimybes visiems gauti kokybišką išsilavinimą, taip pat investicijas į kelių infrastruktūrą ir tvarią energetiką.
Prieš naują valdančiąją daugumą – protestas „Gėdos diena“
Antradienį į Vilniuje vykstantį protestą prieš naująją valdančiąją daugumą, sudarytą iš socialdemokratų, „aušriečių“ ir „valstiečių“, susirinko apie 8 tūkst. žmonių.
Akcija prasidėjo prie prezidentūros, kur šalies vadovui Gitanui Nausėdai buvo įteikta peticija, raginanti nepatikėti ministerijų portfelių „Nemuno aušros“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovams. Dokumentą pasirašė 66 nevyriausybinės organizacijos ir beveik 80 tūkst. gyventojų. Jame teigiama, kad naujoji koalicija kelia „rimtą grėsmę valstybingumui ir šalies prestižui“.
Vėliau protestuotojai žygiavo Gedimino prospektu iki Seimo, kur įvyko antroji akcijos dalis, pavadinta „Gėdos diena“.
Renginio organizatoriai, tarp jų visuomenininkas Andrius Tapinas, pabrėžė, kad visuomenė turi išlikti budri ir priminti valdžiai apie piliečių lūkesčius. Jo teigimu, ši koalicija bus sudėtinga premjerei Ingai Ruginienei, nes tarp partnerių esama politikų, pasižyminčių prorusiška ar antivalstybine retorika.
Protestas baigėsi sugiedotu Lietuvos himnu. Jis vyko tuo pat metu, kai Seimas patvirtino Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerus.
Ministrai susitinka su prezidentu, prasideda portfelių dalybos
Inga Ruginienė kartu su prezidentu Gitanu Nausėda nusprendė kandidatų į Vyriausybę susitikimus pradėti nuo laikinojo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir laikinosios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės. Jie abu toliau eis pareigas.
Pasak I. Ruginienės, šios kandidatūros nekėlė ginčų nei pačioje partijoje, nei už jos ribų.
Premjerė teigė, kad iš G. Nausėdos neišgirdo konkrečių priekaištų dabartiniams ministrams – prezidentas labiau domėjosi jos vertinimu ir įžvalgomis.
Tuo tarpu I. Ruginienė trečiadienį tikino, kad iš finansų ministrų tikėtųsi empatijos ir supratimo, mat šis ministras bus jos dešinioji ranka. Laikinajam finansų ministrui Rimantui Šadžiui rasta pakaita – siūlomas viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Prezidentas ketvirtadienį susitiko ir su „Nemuno aušros“ bei valstiečių žaliųjų deleguojamais ministrais: į žemės ūkio ministrus siūlomu Andriumi Palioniu ir į ekonomikos bei inovacijų ministrus teikiamu Edvinu Grikšu.
Premjerė ketvirtadienį patvirtino, kad susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio naujame ministrų kabinete nebus. Primenama, kad prokuratūra siekia pateikti kaltinamus E. Sabučiui „čekiukų“ byloje.
Vyriausybėje nebedirbs ir kultūros ministras Šarūnas Birutis. I. Ruginienė sako, kad turi ir vieno kandidato pavardę – tai socialdemokratas Tadas Vinokuras.
Penktadienį su prezidentu susitiko ir laikinoji švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Gintauto Palucko veiksmuose, priimant su ILTE susijusius veiksmus, pažeidimų nenustatyta
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nenustatė, kad ekspremjeras Gintautas Paluckas būtų padaręs pažeidimų, kai Vyriausybė priiminėjo sprendimus dėl nacionalinio plėtros banko ILTE.
Pasak komisijos, G. Palucko privatūs interesai – turimos akcijos įmonėje „Garnis“ ir ILTE suteikta paskola – „nėra susiję priežastiniu ryšiu“ su dviem Vyriausybės nutarimais, kurie buvo nagrinėti.
Etikos sargai tyrimą pradėjo birželio pradžioje, kai paaiškėjo, jog ekspremjerui iš dalies priklausanti bendrovė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš ILTE tuo metu, kai jis ėjo ministro pirmininko pareigas.
Šią informaciją pirmieji paskelbė tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“.
