Švedijoje – neįprasta kaitra: temperatūra gerokai viršijo įprastas liepos normas. LRT bendradarbė Švedijoje sako, kad vietos gyventojai vis garsiau kalba apie klimato krizės poveikį jų kasdienybei.
Temperatūra dvigubai aukštesnė nei įprastai
LRT bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda pažymi, kad liepą šalyje fiksuota temperatūra buvo beveik dvigubai aukštesnė, nei būna įprastai. Keleto pastarųjų dešimtmečių statistiniais duomenimis, vidutinė liepos mėnesio temperatūra Švedijoje siekdavo apie 14 laipsnių ir tik labai trumpais periodais šoktelėdavo iki 17–20 laipsnių šilumos. Šią liepą, kaip atkreipia dėmesį V. Strazda, termometrų stulpeliai rekordiškai ilgą laiką – penkiolika dienų – kilo iki 25–30 laipsnių.
„Įsivaizduokite, kad toks skirtumas iš tikrųjų ir gąsdina vietinius žmones, ir išdarko visą jų gamtos balansą, gyvūnų rutinas, gyvenimišką ritmą. Tai tikrai yra fenomenalus reiškinys ir ši liepa kelia nerimą“, – pažymi pašnekovė.
Anot V. Strazdos, šiaurinėje Švedijos dalyje vietiniai gyventojai su gamta labai susitapatinę, o jų gyvenimas daug glaudžiau siejasi su gamtos rimtu nei pietinėje šalies dalyje, kurioje daugiau didelių miestų, urbanizuotų vietovių.
„Tą mato netgi ir turistai. Tokia, atrodo, nauja tema yra turizmas į Šiaurę – pietiečiams atvėsti. Netgi turistai, atvykę į Švedijos šiaurę, pajaučia tą klimato kaitą ir tas fenomenalias karščio bangas“, – pasakoja Švedijos lietuvė.
Kaip sako LRT bendradarbė, klimato kaita šalyje jaučiama ir tokiomis formomis kaip, pavyzdžiui, vabzdžių ir uodų protrūkiai. V. Strazda pažymi, kad kartais uodų ir kitų vabzdžių būna tiek daug, kad lauke sunku ir išbūti. Nuo to kenčia ir galvijai, mažėja jų maitinimosi galimybės. „Tai yra tikrai didelį ir platų efektą turintys reiškiniai“, – komentuoja pašnekovė.
Švedai nerimauja
V. Strazda atkreipia dėmesį, kad Švedijos šiaurinėje dalyje gyvena samių bendruomenė, kurios verslas, gyvenimo būdas ir apskritai kultūra susijusi su elnių auginimu, jų ganymu. Klimato kaita turi įtakos ir patiems elniams, keičia jų įprastus migracijos kelius, vandens lygį.
„Tai iš tikrųjų gąsdina žmones, – pažymi V. Strazda. – Ką tikrai matau spaudos pranešimuose, televizijoje, gyventojai išsigandę, kas vyksta su gamta. Yra didelis neramumas, kaip bus.“
Kaip pažymi pašnekovė, Švedijos visuomenėje apie klimato kaitą kalbėti ir rašyti yra įprasta, ši tema nėra tik mokslininkų akiratyje.
„Ne tik mokslininkai, bet daug žino ir pati visuomenė, nes tikrai labai domisi tuo ir įtraukia tą temą į savo kasdienybę. Tai nėra nelaukta, tai nėra nežinoma“, – pabrėžia V. Strazda.
Tačiau pašnekovė priduria, kad nors apie klimato kaitą kalbama daug, buvo galvojama, kad tai įvyks kažkada ateityje. Dabar matoma, kad klimato pokyčiai jau vyksta. Anot V. Strazdos, kalbama ir apie tai, kad tai yra pasaulinė problema, o klausimai keliami ir sprendžiami turi būti globaliu mastu. Pašnekovė priduria, kad šalies politikų išsikelti tikslai kol kas nėra įgyvendinami.
„Ta atskaitomybė irgi nėra įspūdinga, skaičiai yra gerokai prastesni, negu buvo užsibrėžti tikslai. Tad klimato kaita iš tikrųjų aktualus klausimas, pati tema labai aktuali ir šios liepos karščio banga dar tiktai užaštrino visus. Gyventojus tai tikrai jaudina“, – sako V. Strazda.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
