Ketverius metus yra stebima tendencija, kad iš emigracijos į Lietuvą grįžta gyventi vis daugiau tautiečių, nei emigruoja. Kokios tos tendencijos ir kodėl lietuviai renkasi grįžti, apie tai LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Po 15 metų emigracijos Airijoje, Aistis Šlajus su šeima nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą. Pasak jo, tokį sprendimą lėmė emocinės priežastys – noras diegti lietuvybę vaikams ir artimieji, kurie gyvena Lietuvoje.
„Mūsų vaikai gimė Airijoje. Jiems beaugant emigracijoje, supranti, kad auginsi tarptautinio požiūrio vaiką. Jeigu daugiau nori įdiegti lietuviškų vertybių ir turėti ryšį su šeima, reikėtų grįžti į Lietuvą. Mūsų šeimos pasirinkimas ir buvo, kad norime turėti ryšį su savo tėvais ir kad mūsų tėvai turėtų ryšį su anūkais“, – grįžimo priežastimis dalijasi A. Šlajus.
Nors Lietuvoje su šeima Aistis gyvena jau beveik ketverius metus, jis teigia, kad negalvoja išvykti iš Lietuvos. Vis dėlto, prisipažįsta, kad pirmieji metai – sunkiausi, nes reikėjo susivokti, prisitaikyti ir suprasti pasikeitusią aplinką.
„Per 1–2 metus susitvarkėme su darbais. Žiūrime į priekį ir net negalvojame apie reemigraciją. Pirmieji metai buvo sunkiausi. Kaip sakau, buvo tokie kosmoso metai, kur dar nesi visiškai suvokiantis aplinką. Žinoma, šiek tiek pandemija turėjo tam įtakos. Per 15 m. vis tiek pasikeiti, nors to ir nesupranti, nes gyveni ilgą laiką kitoje terpėje ir kultūroje“, – pasakoja iš emigracijos grįžęs Aistis.
Grįžti skatina emocijos
Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Dalios Henke, dažniausia priežastimi, dėl kurios lietuviai grįžta gyventi į Lietuvą, yra emocijos. Tačiau ne ką svarbesne priežastimi grįžti į Lietuvą tampa ir gyvenimo sąlygos – darbas, galimybė vaikams mokytis mokyklose be patyčių.
„Svarbiausia, kad būtų darbo vieta, kad vaikai mokytųsi mokykloje be patyčių, kadangi jie galbūt mokosi lietuvių kalbos nuotoliu ar lituanistinėse mokyklose, kurių pasaulyje veikia apie 250. Tai ir yra tie židiniai, kurie galbūt kažkada paskatins tėvus ar vienus vaikus grįžti į Lietuvą“, – sako ji.
PLB pirmininkė pastebi, kad atsiranda antroji vaikų karta, kuri gimė ne Lietuvoje. Jos manymu, ši grupė ir yra potencialas prisišaukti lietuvių kilmės palikuonis į Lietuvą.
„Yra vaikų karta ir net antroji, kuri gimė ne Lietuvoje. Čia yra didžiausia lietuvių kilmės palikuonių grupė ir potencialas, kurį galima būtų prisišaukti į Lietuvą, kad atvažiuotų, gyventų, investuotų ir augintų vaikus“, – teigia pašnekovė.
Nors pastebima tendencija, kad vis daugiau lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą, tačiau D. Henke atkreipia dėmesį, kad užsienyje gyvenančių lietuvių pasiekiamumas išlieka vis dar mažas. Be to, priduria, kad Lietuvos Vyriausybė ir institucijos skiria didesnį dėmesį diasporai bei vykdo įvairias programas, strategijas ir veiksmų planus.
„Tikriausiai ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, ir kitos organizacijos dar turėtų pagalvoti, kaip pasiekti apie 90 proc. tautiečių, kurie nedalyvauja rinkimuose, neveda vaikų į lituanistines mokyklas. Žmonės ir be programų grįžta, bet valstybinėms institucijoms tai dar didesnis potencialas intensyvinti lietuvių sugrįžimą“, – dalijasi PLB pirmininkė.
Vairą perima URM
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) viceministro Egidijaus Meilūno, vis daugiau lietuvių iš emigracijos grįžta gyventi į Lietuvą, nei išvyksta.
„Nuo 2020 m. iki praėjusių metų grįžo daugiau kaip 80 tūkst. tautiečių. Remiantis oficialia statistika, šiuo metu užsienyje gyvena daugiau kaip 470 tūkst. lietuvių. Mūsų siekis būtų, kad kuo daugiau jų sugrįžtų“, – sako E. Meilūnas.
Anot URM viceministro, kad daugiau tautiečių grįžtų į šalį, vyriausybė priėmė keletą sprendimų. Vienas jų – 2020 m. URM buvo pavesta koordinuoti grįžimo skatinimo procesą, į kurį yra įtraukta virš 100 dalyvių visoje Lietuvoje.
„Galiu pasidžiaugti, kad URM, kaip šio proceso koordinatorius, bendradarbiavo su daugiau nei 40 valstybės institucijų, agentūrų, organizacijų ir su visomis 60 savivaldybių. Šiuo metu rengiame projektą „Grįžtu.lt“. Taip pat yra įsteigtas konsultacijų centras, į kurį gali kreiptis jau suplanavę ar planuojantys grįžti“, – teigia jis.
E. Meilūnas patvirtina anksčiau išsakytų pašnekovų mintis – grįžti į Lietuvą paskatina Lietuvoje esanti šeima ir artimieji. Tai parodė praėjusių metų gruodį atlikta apklausa.
„Praėjusių metų gruodį apklausėme daugiau kaip 2 tūkst. diasporos atstovų, kokios priežastys skatina grįžti. Apklausa patvirtina, kad 68 proc. grįžta dėl Lietuvoje esančios šeimos ir artimųjų. Beveik trečdalis sako, kad niekur taip gerai nesijaučia, kaip Lietuvoje, penktadalis sako, kad nori dirbti ir kurti Lietuvai, o kitas penktadalis – kad Lietuvoje pastebi teigiamus pokyčius“, – apklausos rezultatais dalijasi URM viceministras.
Pasak A. Šlajaus, sunkiausia yra pradėti, tačiau jau dabar yra padaryta gera pradžia, kuri leistų daugiau emigravusių tautiečių pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą.
„Pradėti visada yra sunkiausia, o puslapis „Grįžtu.lt“ yra gera pradžia. Pasaulis ir globalizacija turi savo įtaką ir visų lietuvių, kiek turime išvykusių, susigrąžinti negalime. Tai yra individualūs žmonių sprendimai. Tikiu, kad tai, kas yra pradėta, ir tai, kaip Lietuva tobulėja, natūraliai paskatins sugrįžti daugiau lietuvių“, – sako prieš ketverius metus iš emigracijos grįžęs Aistis.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
