6 mėnesiai – tiek laiko galima dirbti svetur, nemokant mokesčių užsienio valstybei. Jei darbo užsienyje terminas prailgsta, tiek darbuotojui, tiek darbdaviui gali atsirasti papildomų įsipareigojimų, – sako teisininkė Julija Kalpokienė. Ir pataria, kaip nuodugniai pasiruošti darbui užsienyje ir ką verta žinoti iš anksto.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ studijoje – Jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė Julija Kalpokienė.
„183 dienos – stebuklingas terminas. Tiek dienų per 12 mėnesių neviršijęs lieki mokesčių mokėtoju Lietuvos Respublikoje“, – nurodo ji.
Ir paaiškina, kad asmuo išlaiko nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą būdamas užsienyje, jei turi ekonominių ir šeiminių saitų su šalimi: čia gyvena artimieji, turima nekilnojamojo turto ir t. t.
„Sveikatos draudimo mokestis turėtų būti mokamas ten, kur asmuo nuolat gyvena. Kol asmuo yra nuolatinis gyventojas Lietuvoje, medicinos paslaugas gauna čia ir moka atitinkamai mokesčius „Sodrai“ Lietuvoje. Kai išvyksta, turėtų mokėti užsienyje.
Darbdaviui reikėtų žinoti, ar asmuo yra nuolatinis gyventojas užsienyje, nes gali tekti mokėti ne tik „Sodros“ mokesčius užsienyje, bet ir gyventojo pajamų mokestį“, – teigia J. Kalpokienė.
Dirbant nuotoliu iš Europos Sąjungos šalių, mokestinės prievolės smarkiai užgulti neturėtų, tikina teisininkė.
Anot jos, darbdaviai vis dažniau sudaro sąlygų padirbti iš užsienio, tačiau neilgam laikui.
„Darbo skelbimuose akcentuoja, kad leidžia tam tikrą laiką dirbti nuotoliu. Tačiau dažniausiai terminai ganėtinai trumpi – tikrai nesiekia pusės metų. Greičiau išskirtiniai atvejai, kai ilgesniam laikotarpiui sutinka išleisti darbuotoją į užsienį arba iškart samdo užsienyje gyvenantį darbuotoją“, – komentuoja ji.
Teisininkė siūlo apgalvoti ne tik mokestinius darbo iš užsienio aspektus. Juolab kad tokiu atveju darbdaviui kyla pareiga užtikrinti darbo priemones, saugumą, įmonės veiklos saugumą.
„Darbdavys turi imtis priemonių saugoti komercinę paslaptį, užtikrinti kibernetinį saugumą. Atsiranda daug skirtingų aspektų. Kai darbuotojas vietoje, daug paprasčiau palyginti su nuotoliu patikrinti, kokie darbų rezultatai, ar darbuotojas darbo vietoje, ar atlieka darbo funkcijas tinkamai. Reikėtų aptarti, kokie reikalavimai darbui nuotoliu“, – rekomenduoja J. Kalpokienė.
Kartais darbdaviui gali kilti pareiga mokėti PVM bei pajamų mokestį užsienio valstybėje.
Paklausta, kaip darbuotojo padėtis keistųsi, jei darbas iš užsienio viršytų numatytą laiko limitą – 183 dienas, – advokatė atsako, kad svarbu atsižvelgti į užsienio valstybės įstatymus.
„Jeigu asmuo ketina grįžti į Lietuvą ir čia yra jo šeima, nekilnojamasis turtas, ir ketina tęsti gyvenimą čia, tuomet galima išlikti nuolatiniu gyventoju ir mokesčių mokėtoju Lietuvoje. Tik reiktų pasitikrinti, ar užsienio valstybėje nereikia registruotis ir pradėti mokėti mokesčių.
Jeigu nusprendžiama, kad asmuo liks ten, reikia laikytis valstybės įstatymų, deklaruoti gyvenamąją vietą. <...> Susitvarkyti [dokumentus – LRT.lt] dėl socialinio draudimo mokesčių mokėjimo toje valstybėje, išsiimti reikalingus dokumentus, kad darbdavys galėtų imti mokėti mokesčius ten. Kad darbuotojas galėtų gauti medicinos paslaugas valstybėje, kurioje gyvena“, – pabrėžia J. Kalpokienė.
Visgi, iš kokios tiksliai vietos darbuotojas dirba nuotoliu, patikrinti gali būti sudėtinga, bet darbdavys gali orientuotis, – sako teisininkė.
„Nėra mechanizmų, kad tikrai būtų stebimas tas žmogus“, – nurodo ji. Bet priduria, kad buvimo vietą galima nustatyti įvairiais būdais: fiksuojant, iš kokio IP adreso prisijungiama, iš kur siunčiamas elektroninis laiškas ir koks paros metas už lango susiskambinus su darbuotoju.
