2024 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas kalbėjo, ką svarbu žinoti apie būsimą referendumą ir kokie mitai klaidingi.
Kaip aiškina M. Gurskas, referendumo klausimas bus paprastas – ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
„Tikrai nekalbame, kad Lietuvos pilietybė bus dalijama į kairę ir į dešinę. Kalbame apie galimybę išsaugoti tiems, kurie ją turi“, – sako pašnekovas.
Pasak Vyriausybės komunikacijos departamento direktoriaus, yra įvairių aplinkybių, kodėl lietuviai atsisako Lietuvos ir priima kitos šalies pilietybę.
„Dažniausiai asmeninės šeimos aplinkybės, kai galbūt dėl darbo ar kitų tikslų žmonės išvažiuoja ir, norėdami profesinėje srityje pasiekti daugiau, turi pasirinkti. Buvo istorijų ir su sportininkais.
Pavyzdžiui, lietuvę tinklininkę, kuri labai gerai žaidė, Italijos rinktinė pakvietė žaisti olimpinėse žaidynėse. Buvo dilema, ką daryti. Žmogus jaučia, kad yra Lietuvos pilietė, myli Lietuvą. Deja, dabartinis Konstitucijos reglamentavimas neleidžia išsaugoti, jei įgyjama kitos šalies pilietybė“, – komentuoja M. Gurskas.
Jo teigimu, svarbu pabrėžti, kad kalbama apie galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę tuo atveju, kai įgyjama Lietuvai draugiškos šalies pilietybė. Tai šalys, kurios priklauso Europos Sąjungai (ES), NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
„Lietuva nebūtų pirmoji ES valstybė, kuri suteiktų tokią galimybę. Iš 27 ES šalių, 22 leidžia taip padaryti. Yra tik 5 šalys, t. y. Lietuva, Estija, Nyderlandai, Slovakija ir Austrija, šios šalys neleidžia piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybės“, – aiškina M. Gurskas.
Pašnekovas pripažįsta – skaičiai, kiek tautiečių per metus praranda Lietuvos pilietybę, dideli. „Vidutiniškai per metus apie 1 000 piliečių netenka pilietybės, nes priima kitos šalies pilietybę“, – sako Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas.
Anot M. Gursko, mitų, susijusių su pilietybės išsaugojimų, netrūksta. Tarp populiariausių jis mini klausimus, ar kitos šalies pilietybę įgiję ir Lietuvos pilietybę išsaugoję tautiečiai turės mokėti mokesčius valstybei, ar jiems priklausys kokios nors papildomos socialinės garantijos.
„Jokių papildomų privilegijų tai nesukurtų, jei būtų pritarta šiam klausimui, nes iš tikrųjų ir mokėti mokesčius, ir socialinės išmokos priklauso nuo vietovės, kurioje gyveni. Tarkim, mokesčius mokame nuo pajamų, kurias gauname ir sumokame toje valstybėje, jokių papildomų privilegijų nebūtų“, – teigia pašnekovas.
LRT.lt primena, kad 2019 m. su Prezidento rinkimais vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, tada neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
Konstitucinis Teismas išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti dvigubos pilietybės galimybę, jei kitos šalies pilietybė įgyta atkūrus Nepriklausomybę.
Visas pokalbis – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
