Šią savaitę Irpinės mieste Ukrainoje atidaromas lietuvių pastatytas vaikų darželis „Rūta“. Kaip pasakoja Lietuvos ambasados Ukrainoje patarėjas ekonomikos klausimais Marijus Dunda, stipriai apgadinto pastato renovacijai prireikė beveik 5 mln. eurų, o atsižvelgiant į tai, jog vietų darželiuose mieste trūksta, jį nuspręsta dar ir praplėsti.
„Į darželį buvo pataikę sviediniai, buvo pakankamai rimti apgadinimai, [jį] reikėjo kapitaliai rekonstruoti. Buvo padidintas ir vietų skaičius vaikams. (...) Dabar darželio erdvės yra skirtos 245 vaikams ir 60 darbuotojų.
Bet Irpinėje iš tikrųjų yra didelis poreikis ikimokyklinių įstaigų ir greičiausiai darželį lankys gerokai didesnis skaičius vaikų“, – LRT RADIJUI sako M. Dunda ir priduria, jog šiuo metu jau praktiškai visos vietos darželyje yra užpildytos.
Pasak Lietuvos ambasados Ukrainoje atstovo, ugdymo įstaigai vardas „Rūta“ pasirinktas neatsitiktinai. Tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kalboje jis reiškia tą patį augalą, todėl simboliškai šias tautas susieja ir bus puikiai suprantamas darželio auklėtiniams.
Vyriausybė pirmiesiems Ukrainos atstatymo projektams pritarė prieš metus. Kaip pažymi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, vaikų darželis Irpinėje – ne vienintelis objektas, ties kuriuo nuo karo besiginančioje šalyje dirba lietuviai.
„Ką jau padarėme ir užbaigėme, tai mobilios gyvenvietės Borodiankoje projektas. Šiek tiek mažiau negu 1 mln. eurų ji kainavo, 36 šeimos čia gali apsistoti. Pati gyvenvietė, taip, yra mobili, laikina, bet įrengta tikrai ir patogiai, ir, tiesą sakant, žaismingai – yra lauke vaikų žaidimų aikštelė.
Dar vienas didesnis projektas, ties kuriuo dirbame, yra mokyklos renovacija Borodiankos miestelyje. Pats projekto biudžetas yra beveik 8 mln. eurų. Tikime, kad bent dalį erdvių galima bus atverti šį rudenį moksleiviams“, – LRT RADIJUI aiškina A. Armonaitė.
Pasak ministrės, sprendžiant, kokiais atstatymo darbais Ukrainoje užsiimti, aktyviai bendradarbiaujama su pačiais ukrainiečiais, stengiamasi atliepti jų poreikiui.
„Pirmiausiai mes, žinoma, konsultuojamės tiek su centrine valdžia Kyjive, tiek su regionais, jų vadovybėmis. Tas kontaktas su vietinėmis valdžiomis leidžia geriau suprasti, o kokie iš tikrųjų yra tie labai žemiški projektai ir poreikiai, kurių reikia šiandien Ukrainai.
Mes išties labai daug kalbame apie paramą ginklais, kuri yra labai labai svarbi ir šiuo atveju vis tiek yra svarbiausia. (...) Tačiau Lietuva vadovaujasi tuo, kad Ukrainos atstatymo darbai turi prasidėti dabar, ne pasibaigus karui. Tai tokie konkretūs projektai, kaip darželis „Rūta“, (...) yra konkretus įrodymas, kad [tai] tiktai yra įmanoma jau dabar, dar ne taikos sąlygomis“, – įsitikinusi politikė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė skaičiuoja, jog pirmiesiems Ukrainos atstatymo projektams Vyriausybė yra skyrusi daugiau negu 1 mln. eurų, o bendrai visa parama Ukrainai, įskaitant ir humanitarinę, ir karinę, siekia 1 mlrd. eurų.
„Tai yra įspūdingos sumos ir aš tikiu, kad Lietuva yra pavyzdys ir kitoms šalims, gal dar ir šiek tiek turtingesnėms, kad jos irgi gali skirti (tokią paramą – LRT.lt)“, – teigia A. Armonaitė.
Lietuvos ambasadorius Ukrainoje patarėjas M. Dunda savo ruožtu pasidžiaugia, jog prie Ukrainos atstatymo darbų aktyviai jungiasi ir Lietuvos verslai.
„Turime ne tik Vyriausybės projektų, bet ir verslo projektų – įmonių, kurios planuoja atstatyti, sakykime, mokyklą Bučoje. (...) Planuojama sukurti labai modernią mokyklą, kokios šiaip Lietuvoje mes nesame turėję.
(...) Mokykla pati gamintų sunaudojamą elektros energiją, (...) būtų pakankamai dėmesio skirta ir mikroklimatui, ir akustikai, būtų sukurtos erdvės, kuriomis naudotųsi ne tik mokyklos mokiniai, bet ir vietos bendruomenė. Kiek teko bendrauti su ukrainiečių institucijomis, tas projektas juos labai sudomino“, – pasakoja pašnekovas.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
