Aktualijos

2021.12.23 11:23

Studijų mainų programos: ką renkasi tautiečiai ir kokių šalių studentai atvyksta į Lietuvą?

LRT.lt2021.12.23 11:23

Mainų programa „Erasmus+“ programa yra viena iš geriausiai žinomų Europos Sąjungos (ES) programų, skirtų tarptautiškumo skatinimui ir suteikianti mokymosi ir tobulėjimo galimybes skirtingose Europos šalyse. Kurios šalys yra populiariausios tarp lietuvių bei kas studijuoti atvyksta į Lietuvą?

Lietuviai renkasi Vakarų Europą ir Skandinaviją

Šalyje sutinkamus užsienio studentus dažniausiai siejame su visiems gerai žinoma „Erasmus“ ir „Erasmus+“ programomis, iš kurių pirmoji buvo sukurta dar 1987 metais, norint stiprinti europinį bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, rašoma komunikacijos agentūros „Commedia“ išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Šiandien Europoje yra vykdoma „Erasmus+“ programa, apimanti visus švietimo sektorius ir suteikianti daugiau bendradarbiavimo galimybių.

Pasak Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkės Jolantos Valiaugienės, šios mainų programos studijoms jaunimas dažniausiai renkasi Vakarų Europą ar Skandinaviją.

„Švietimo mainų paramos fondo duomenimis 2014–2021 metais pagal „Erasmus“ programą daugiausiai Lietuvos studentų priėmė Ispanija, Vokietija, Portugalija, Italija, Latvija, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Turkija, Anglija. Vakarų Europos šalys įprastai yra pasirenkamos dėl galimybės studijuoti anglų kalba“, – komentuoja J. Valiaugienė.

Jos teigimu, 2019-2020 metais atlikta apklausa atskleidė, kad Lietuvos studentai palankiausiai „Erasmus+“ studijoms vertina Norvegiją, Kiprą ir Suomiją, praktikai – Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Norvegiją. Čia dažnai pasirinkimą lemia tai, kad patogu grįžti į Lietuvą, dėl ten esančio didžiulio specialistų deficito ir gerų galimybių įsidarbinti.

„Iki 2019 metų išvykstančių studentų studijuoti į užsienį skaičiai Lietuvoje augo. Iš viso iš Lietuvos aukštųjų mokyklų išvyko virš 41000 dalyvių. Tačiau, aišku, COVID-19 pandemijos laikotarpiu, mobilumas, galima sakyti, sustojo. Per pirmuosius pandemijos metus jis siekė vos 31 proc. nuo dviejų ankstesnių metų (2018-03-16 –2020-03-15) mobilumų skaičiaus metinio vidurkio.

Dabar vėl po truputį mobilumas auga, ir tikėtina, lankstesnės naujos programos sąlygos, bus patrauklios ir įtrauks į mobilumą daugiau dalyvių“, – duomenis pristato J. Valiaugienė.

Lietuva tarp lyderių

Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, 2014–2021 metais pagal „Erasmus“ programą į Lietuvą daugiausiai atvyksta studentų iš Turkijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos, Čekijos, Slovakijos.

Užsienio studentai renkasi Lietuvą, nes daugumai Vakarų šalių studentų tai yra naujas, neatrastas regionas, draugiški žmonės, geros galimybės studijuoti anglų kalba. Tikriausiai veikia ir tai, kad Lietuvoje žemesnis pragyvenimo lygis, taigi, jiems lengviau pragyventi iš mainų programos stipendijos stipendijos.

„Panašiai, kaip ir su išvykstančiais, jų skaičiai augo iki pandemijos, o pandemijos metu smuko. Tačiau čia yra ir teigiamas aspektas – pagaliau pandemijos metu Lietuva pasiekė dvikryptiškumo balansą, t.y. balansą tarp išvykstančių ir atvykstančių studentų, o kai kuriose aukštosiose mokyklose, atvykstančių skaičius dabar viršija išvykstančių studentų skaičių“, – sako LKDK atstovė.

Pasak J. Valiaugienės, aukštojo mokslo tarptautiškumas neatsiejamas nuo studijų kokybės, tai yra labai svarbus veiksnys aukštojo mokslo plėtroje – tai pažangos sąlyga.

„Aukštajam mokslui tarptautiškumo vystymas yra ypač aktualus dėl šalies konkurencingumo didinimo ne tik švietime. Todėl visada aukštosioms mokykloms yra keliamas tikslas didinti tarptautiškumo lygį, gerinti studentų ir dėstytojų mobilumo rodiklius, plėsti jungtinių studijų programų skaičių.

Tikrai turime ir kuo didžiuotis, ir net keliuose skirtinguose rodikliuose Lietuva yra tarp lyderių. Pavyzdžiui, Lietuva yra pirmoje vietoje tarp programos šalių pagal „Erasmus+“ aukštojo mokslo išvykstamųjų mobilumų procentinę dalį nuo šalies populiacijos. Lietuvoje tai sudaro 1,29 proc, kai tuo tarpu pvz., Estijoje – 0,86 proc, Suomijoje – 0,84 proc., Belgijoje – 0,61 proc., JK – 0,18 proc.“, – pasakoja J. Valiaugienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt