Aktualijos

2021.12.04 12:21

Lietuvė iš Australijos – apie atidėtą sienų atidarymą ir griežtas taisykles: kai kurie savo vaikų nematė metus

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.12.04 12:21

Baimindamasi naujojosios omikron atmainos, Australija atidėjo planus atverti sienas daliai užsienio keliautojų. Brisbene, Kvinslando valstijoje, įsikūrusi lietuvė sako, kad gyventojai žinią pasitiko ramiai, nes yra pripratę prie nuolat kintančios situacijos, tačiau griežta atvykimo ir išvykimo tvarka per pandemiją palietė daugybę šeimų: „Yra nemažai žmonių, kurie praleido giminių vestuves, neturėjo galimybės atsisveikinti su mirštančiaisiais. Dėl to yra labai piktų žmonių.“

Australija dar visai neseniai taikė griežčiausią pasaulyje sienų politiką, kuri neleido net patiems australams išvykti iš šalies. Tokie ribojimai buvo sušvelninti šių metų lapkritį, suteikiant daugiau galimybių paskiepytiems piliečiams ir jų artimiesiems.

Pagal galiojančias taisykles nuolatinio Australijos rezidento statusą turintys ir pilnai pasiskiepiję keliautojai iš Naujosios Zelandijos ir Singapūro gali atvykti į šalį, rašė BBC.

Prie šio sąrašo nuo gruodžio 1 dienos turėjo prisidėti ir skiepyti kvalifikuotų sričių darbuotojai iš užsienio, laikinųjų šeimos vizų turėtojai ir tarptautiniai studentai, tačiau Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pažymėjo, kad dėl daug mutacijų turinčios naujos omikron atmainos sienų atvėrimą būtina atidėti kelioms savaitėms iki gruodžio 15 dienos.

Taip pat iki minėtos datos nukeltas planuotas atsivėrimas visiškai paskiepytiems Japonijos ir Pietų Korėjos piliečiams, skelbė BBC.

Pasak Brisbene, Kvinslando valstijoje, gyvenančios lietuvės Erikos Bertašiūtės, Australijoje žmonės jau pripratę prie greit besikeičiančių sprendimų ir aplinkybių.

„Vieną dieną tą gali, kitą dieną to nebegali, tad, manau, žmonėms tai ne naujiena, o dviejų savaičių atidėjimas prabuvus beveik 2 metus uždarytiems nėra didelis dalykas. Šviesa tunelio gale matyti, todėl palauksime. Įsivaizduoju, kad visi laukia daugiau informacijos apie naująją atmainą“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto ji atkrepia dėmesį, kad kol kas nekalbama apie sienų atvėrimą turistams, vadinasi, ir lietuviams, norintiems apsilankyti Australijoje, tokios galimybės nebus.

Be to, kaip pažymi lietuvė, sienas su užsieniu atidaryti ruošiasi tik Naujojo Pietų Velso (jam priklauso Sidnėjus) ir Viktorijos (jai priklauso Melburnas) valstijos. O štai Kvinslandas, kuriame gyvena E. Bertašiūtė, sienas atvykėliams iš užsienio ketina atverti tik tada, kai čia bus pasiektas 90 proc. paskiepytų gyventojų rodiklis.

„Mes dar tupime kalėjime. (...) Kada bus pasiekti tie 90 proc., neaišku. Tikimasi, kad sausio mėnesį. Galbūt to visiškai nebus, nes yra žmonių, kurie nenori skiepytis. Nėra datos, kada bus atidarytos Kvinslando sienos su užsieniu. Niekas nekalba ir apie tai, kas bus, jeigu 90 proc. nebus pasiekta“, – apie nežinomybę kalba pašnekovė.

Laukia, kol galės keliauti šalies viduje

E. Bertašiūtės teigimu, šiuo metu laukiama, kol atsivers sienos tarp valstijų ir bus galima judėti bent Australijoje.

„Nuo gruodžio vidurio galėsime palikti savo valstiją, išvažiuoti kitur, bet grįžtant į Kvinslandą mums reikės neigiamo testo atsakymo. Vis tiek išliks visokie ribojimai ir atsiras daugiau reikalavimų dėl vakcinavimo. (...) Jeigu nebūsi pasiskiepijęs, negalėsi eiti į restoraną, koncertą, sporto varžybas, biblioteką“, – vardija pašnekovė.

Ji pažymi, kad vis dar sunku planuoti, nes situacija ir sprendimai gali pasikeisti itin greitai. „Negali nieko planuoti, nes kiekvieną dieną – naujiena (...). Žmonės sutrikę, taisyklių milijonas ir svarbiausia, kad vienos valstybės skirtingose valstijose taikomos skirtingos taisyklės. Labai painu, nebeaišku, kas ko reikalauja“, – mintimis dalijasi E. Bertašiūtė.

Kvinslande COVID-19 praktiškai nebuvo

Lietuvė sako, kad Kvinslando valstijoje gyvenimas per visą pandemiją atrodė kitaip nei, pavyzdžiui, Viktorijos valstijoje ir ilgiausiai pasaulyje karantine buvusiame Melburno mieste. Pašnekovės teigimu, Kvinslande žmonės beveik nesusidūrė su COVID-19 realybe ir griežtais ribojimais.

„Galima sakyti, kad mes čia kovido neturėjome. Buvo keletas protrūkių, bet tie protrūkiai turbūt juokingai skamba, kai buvo randama iki 10 užsikrėtimų. Visą laiką, jei atsirasdavo nors keli atvejai, būdavo iš vakaro paskelbiama, kad nuo kitos dienos viskas uždaroma keletui dienų.

O žmonės, kurie jautėsi negerai, buvo raginami eiti testuotis, taip ir pavykdavo sumedžioti tuos užsikrėtusiuosius, todėl virusas niekada nepaplito“, – pasakoja E. Bertašiūtė.

Remiantis „Our World in Data“ duomenimis, per pastarąją parą Kvinslande buvo užfiksuoti 6 nauji COVID-19 atvejai, iš viso šioje valstijoje užfiksuota 2 139 susirgimai ir 7 mirtys nuo COVID-19.

„Buvome nusivylę šalimi, nebesinorėjo jos vadinti namais“

Anot pašnekovės, dėl tokių skirtingų situacijų skirtingose valstijose ir žmonių požiūris į pandemijos valdymą stipriai skiriasi. Jos teigimu, dalis gyventojų įsitikinę, kad šalies sienas užvertas reikia laikyti kuo ilgiau, tačiau daugybė žmonių jaučiasi pavargę ir išsiilgę užsienyje gyvenančių artimųjų.

„Yra nemažai žmonių, kurie praleido giminių vestuves, neturėjo galimybės atsisveikinti su mirštančiaisiais. Dėl to yra labai piktų žmonių“, – pasakoja lietuvė.

Ji sako, kad ir pati su vyru patyrė sunkumų grįždami į Australiją. Juodu buvo išvykę į povestuvinę kelionę, o bandant parvykti trys skrydžiai buvo atšaukti.

„Buvo visiška nežinomybė, ar pakliūsime į kitą lėktuvą, nes buvo įvestos kvotos, kiek žmonių gali atskristi į Australiją per dieną. Tada pradėjo skraidinti tik po 30 žmonių, neliko ekonominės klasės, o verslo klasės bilietas kainavo apie 10 tūkst. Australijos dolerių į vieną pusę“, – prisimena E. Bertašiūtė.

Tiesa, lietuvei su vyru pavyko pakeisti oro linijas ir tokios sumos už bilietus mokėti neteko. Sugrįžus jųdviejų laukė dvi savaitės karantino viešbutyje.

„Turbūt čia buvo vieni griežčiausių dalykų Australijoje. Buvome nusivylę šalimi, nes ji neįsileido ir pačių australų, buvo daug žmonių, kurie nematė vaikų metus, kurie negalėjo grįžti namo.

Jau ir mums kirbėjo mintis, kad reikia ką nors galvoti, nebesinorėjo tos šalies namais vadinti, nes buvome labai nusivylę... Bet dabar laukiame ir viliuosi, kad kitą vasarą galėsiu pargrįžti į Lietuvą visų aplankyti“, – sako E. Bertašiūtė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad praėjo daugiau nei dveji su puse metų nuo tada, kai pastarąjį kartą matėsi su artimaisiais: „Labai pasiilgau namų, mamos, draugų. Niekada tokios ilgos pertraukos neturėjau.“

Vis dėlto ji teigia kantriai laukianti, kada atsivers sienos, o kol kas gelbsti dideli Australijos plotai. „Australija yra didžiulė, mūsų valstija yra didžiulė, todėl veiklos sočiai. Tikrai neatsibosta, galima važiuoti vis į naujas vietas, bet pasiilgome galimybės išvykti kitur.“

LRT.lt primena, kad naujoji daug mutacijų turinti atmaina omikron pirmą kartą buvo nustatyta praėjusią savaitę Pietų Afrikos Respublikoje. Kitos valstybės tuomet ėmė riboti arba visai drausti keliones iš Afrikos pietinio regiono. Vis dėlto šalys viena po kitos praneša apie pirmuosius šios atmainos atvejus, o Australijoje iki šiol nustatyti 9 užsikrėtimai šiuo variantu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt