Aktualijos

2021.12.01 13:40

Europos didmiesčiai ruošiasi šventėms, bet atsipalaiduoti negali: „gyventojai į savo Kalėdų planus žiūri atsargiai“

Rūta Nikitinaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.12.01 13:40

Iki Kalėdų likus mažiau nei mėnesiui, Europos šalys puošia miestus, atveria tradicines Kalėdų muges, o prekybininkai taiko prieššventines nuolaidas dovanų ieškantiems pirkėjams. Tačiau didėjant įtampai dėl naujų koronaviruso protrūkių, šalys imasi ir tam tikrų ribojimų kalėdiniuose miesteliuose, siekdamos išvengti karantino per Kalėdas.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje į visas šalyje veikiančias kalėdines muges patekti galima tik su vietiniu galimybių pasu, pasakoja LRT bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.


„Kalėdinė nuotaika pradėjo jaustis po Vėlinių, kai pradėjo puoštis visos gatvės ir vitrinos. Ir labai džiugu, kad Kalėdinės mugės veikia šiais metais, nes pernai jų nebuvo. Praėjusią savaitę Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras paskelbė, kad nuo šiol į visas Prancūzijos kalėdines muges bus privaloma eiti su sveikatos pasu. Nuo lapkričio pabaigos Paryžiuje veiks 25-ios kalėdinės mugės, anksčiau vienoje didžiausių mugių būdavo apie 300 dalyvių, tačiau šiemet renginį organizuojanti bendrovė perpus sumažino mugės plotą ir vietoje įprastų 13 tūkst. kvadratinių metrų liko tik 7,5 tūkst.

Anksčiau Eliziejaus laukuose veikdavusi mugė jau trečius metus sugrįžta į Tiuleri sodus, kurie yra šalia Luvro, čia bus galima rasti ir čiuožyklą, ir šimtus idėjų dovanoms. Kai kuriose mugėse, pavyzdžiui, Strasbūro, sveikatos pasas netaikomas visoje teritorijoje, tačiau yra reikalingas ten, kur yra tiekiamas maistas“, – aiškino LRT bendradarbė.

Pasak G. Klimavičiūtės, Paryžiuje laukiamiausiu prieššventiniu įvykiu laikomas ne eglutės, o Eliziejaus laukų įžiebimas, tačiau šiemet Prancūzijos gyventojus džiugina ir neįprastai didelės nuolaidos parduotuvėse.

„Aš niekad nesu mačiusi, kad būtų įžiebiama eglutė Paryžiuje, bet kas įžiebiama, tai Eliziejaus laukai. Kiekvienais metais būna sugalvota kažkas naujo, kaip tuos medžius Eliziejaus laukuose apkarstyti, šiemet jie buvo įžiebti prieš savaitę.

Akcijos prasidėjo dar anksčiau nei prasidėjo „juodasis penktadienis“. Reikia žinoti vieną dalyką, kad įprastai nuolaidos Prancūzijoje būna tik du kartus per metus, tačiau dabar jų yra daugiau, matyt, kad ekonomiką palengvintų, tad Prancūzijos neaplenkė ir „juodasis penktadienis“. Dabar tikrai juntama tokia karštligė, visi ieško dovanų, visi ieško, kaip jas nupirkti pigiau, tad prekybininkai ir šiaip taiko prieškalėdines nuolaidas, kas nėra labai būdinga Prancūzijai“, – sakė pašnekovė.

Danijos miestuose taip pat prasidėjo pasiruošimas didžiosioms metų šventėms, kaip aiškina bendradarbė šioje šalyje Aistė Pileckytė-Hoffbeck, danai gana griežtai laikosi tradicijos puoštis nuo gruodžio 1-osios.

„Aišku, parduotuvės, prekybos centrai pradėjo puoštis jau daug seniau ir mieste jau atsidarė kalėdinės mugės, miesteliai čiuožyklos, taip kad šventės jau po truputį prasideda. Ta kalėdinė nuotaika kol kas atsargi, kadangi pradėjo daugėti koronos atvejų Danijoje ir svarsto dabar Vyriausybė, ar įvesti naujų suvaržymų. Tad kol kas visi labai atsargiai žiūri į savo kalėdinius planus, ypač tie, kurie turi kelionių planų.

Danai turi kalėdinių miestelių tradiciją, kiekvienas pasiruošia savo nedidelę mugę. Kopenhagoje jų visada būdavo daugiau, laukė daugiau turistų, šiemet jų nebus tiek daug, kiek buvo planuota, tačiau kalėdiniai miesteliai jau yra ir galima pirkti kalėdines dovanas, vaikams būna įvairių užsiėmimų, būna dainelių, ateina Kalėdų senelis, būna šokių. Tačiau patys danai turi tokią tradiciją – jie dažnai susėda į autobusus ar traukinius ir važiuoja pasižiūrėti kalėdinių miestelių į Vokietiją, tačiau šiemet jau matau, kad nemažai tų kelionių yra atšaukiama“, – sakė A. Pileckytė-Hoffbeck.

Kolegės teigimu, Danijoje populiaru dalyvauti daugiabučių puošimo konkursuose, taip pat kasmet vis daugiau žmonių dėmesio sulaukia „juodojo penktadienio“ nuolaidų parduotuvėse, tampančių itin patrauklia vieta pigiau įsigyti kalėdines dovanas.

„Danai labai mėgsta apsikabinti balkonus lemputėmis, tad kartais jie palygina vieną daugiaaukštį su kitu daugiaaukščiu, kuris yra gražesnis, turi daugiau lempučių. Čia pas mus šalia kaimynas, matau, kad ant savo stogo terasos yra išsikėlęs maždaug penkių metrų dydžio pripučiamą Kalėdų senelį, tai jis jau yra pasiruošęs varžyboms.

Didysis „juodasis penktadienis“ Danijoje kasmet populiarėja, dažnai išpardavimai būna po Kalėdų, sausio mėnesį, tačiau tas „juodasis penktadienis“ išpopuliarėjo ir šiemet jį labai per visur skelbia, nors danai dabar atsargiai žiūri į masinius pirkimus prekybos centruose, tačiau labai populiaru yra pirkti internetu. Ir nemažai internetinų puslapių tiesiog nulūžo, nes buvo tiek pirkėjų, kad mažesnės parduotuvės nebepavežė srauto“, – kalbėjo LRT bendradarbė Danijoje.

Kalėdinės mugės Vokietijoje vyksta daugiau kaip 600 metų. Iki 18-o amžiaus mugės buvo skirtos apsirūpinti žiemai, tačiau laikui bėgant kalėdiniai miesteliai keitėsi, įgaudami vis daugiau pramoginių elementų.

„Šiuolaikinės mugės, kokios jos yra šiandien, atspindi 19-ojo amžiaus tradiciją – blynai, meduoliai, cukraus vata, pučiamųjų orkestrai. Įdomu tai, kad Vokietijoje mugės skiriasi nuo to, ką matome Lietuvoje. Miestai nelenktyniauja, kuri eglutė bus gražesnė, nesiekiama stebinti, nesiekiama ieškoti vis naujų dalykų, siekiama išsaugoti tradiciją, nekeisti jos.

Vokietijoje gali būti tikras, kad atėjęs po kelių metų rasi tuos pačius meduolius, tuos pačius stendus ir net tuos pačius prekiaujančius žmones. Dėl pandeminės situacijos dvi Vokietijos žemės – Bavarija ir Saksonija – šiemet atšaukė visas kalėdines muges, tarp jų pateko ir pačios didžiausios, žinomiausios – Dresdeno, Niurnbergo ir Miuncheno mugės, tačiau kituose miestuose mugės jau vyksta“, – pasakojo LRT bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.

Nors dauguma Vokietijos miestų šventinių mugių neatšaukė, jose galioja tam tikri reikalavimai.

„Pandeminės taisyklės yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, Brėmeno miesto mugėje gali lankytis visi norintys, nereikia jokių pažymų ir pažymėjimų. Miestelyje, kuriame gyvenu, Herfurde, galioja vadinamoji Dviejų G taisyklė – tik paskiepyti ar persirgę žmonės gali dalyvauti mugėje, vien testavimosi nepakanka.

Vakar buvau nuėjęs apsidairyti į tą mugę ir visgi jokios kontrolės neteko pastebėti. Teoriškai turėtum prieiti prie darbuotojo ir parodyti skiepijimą arba persirgimą įrodantį dokumentą, turėtum užsidėti apyrankę, kurią duoda apsaugos darbuotojai, tačiau vieną kitą žmogų teko matyti dėvinti tokias apyrankes“, – sakė M. Savickas.

Lietuvoje dauguma miestų jau įžiebė Kalėdų egles ir atidarė muges, kurios veiks iki Naujųjų metų.

Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt