Aktualijos

2021.11.29 10:50

Lietuviai Norvegijoje skiepytis neskuba – atsidūrė trečioje vietoje pagal nevakcinuotų imigrantų skaičių

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.11.29 10:50

Nepaisant Norvegijos valdžios priimtų priemonių, daugiau nei pusė šalyje gyvenančių lenkų, lietuvių ir rumunų yra nepasiskiepiję, remdamasis Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, skelbia Norvegijos nacionalinis transliuotojas NRK.

Kaip rašo naujienų portalas, vakcinų centrai atviri, vakcinų netrūksta, o informacijos galima rasti įvairiomis kalbomis, tačiau Rytų Europos šalių piliečiai skiepijimosi tempais vis dar stipriai atsilieka nuo kitų Norvegijos imigrantų grupių.

Lietuviai šiuo metu yra treti nuo galo pagal paskiepytųjų skaičių – praėjusios savaitės duomenimis, pasiskiepiję yra tik 49,2 proc. Norvegijoje gyvenančių tautiečių.

O štai atvykėliai iš tokių šalių kaip Pakistanas ar Afganistanas skiepijasi noriai – tarp jų vakcinas gavo atitinkamai 87,8 ir 82,4 proc. suaugusių žmonių.

Duomenys atspindi vyresnius nei 18 metų asmenis, gimusius užsienyje, kurie yra registruoti Norvegijoje.

Sveikatos institutas pabrėžia, kad jei žmogus yra pasiskiepijęs kitoje šalyje ir to nepranešęs Norvegijos institucijoms, vakcina neatsispindi statistikoje.

Nesiskiepyti skatina įvairios priežastys

Kaip pasakojo Oslo lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Laimonas Vinikaitis, nors Norvegijos lietuvių nenorą skiepytis lemia panašios priežastys kaip ir Lietuvoje gyvenančių, Norvegijoje prie jų prisideda dar keli faktoriai. Vienas jų – kalbos trūkumas.

„Dėl norvegų kalbos trūkumo kai kurie lietuviai mažiau dalyvauja socialiniame ar visuomeniniame gyvenime, todėl turi ribotą informacijos, kuri dažnokai būna ne pati pažangiausia, pasirinkimą, tad renkasi savo autoritetų nuomonę“, – sakė pašnekovas.

Pasak jo, dar viena priežastis, kodėl lietuviai Norvegijoje neskuba skiepytis, yra ta, jog nemažai ten esančių yra laikini gyventojai, todėl jų niekas automatiškai nekviečia skiepytis.

„Reikia patiems užsiregistruoti, o jei gyvenama kitoje savivaldybėje, nei yra užfiksuota registre, tai registruotis reikėtų telefonu, o tai tikrai entuziazmo neprideda“, – dėstė L. Vinikaitis.

Tiesa, kaip skebiama oficialiuose Norvegijos institucijų tinklalapiuose, skiepijimo tvarką nusprendžia kiekviena savivaldybė atskirai, todėl nutarus pasiskiepyti, reikėtų pasitikslinti, ar konkrečioje savivaldybėje registracija reikalinga.

Kaip trečią priežastį, kodėl statistikoje tautiečiai gali būti atsidūrę gale, jis išskiria jau minėtą neregistruotą vakciną kitoje šalyje.

„Kai kurie lietuviai, nesulaukę savo eilės čia ar dėl kitų priežasčių pasirinkę visiškai ar iš dalies skiepytis Lietuvoje, tiesiog neregistruoja savo skiepo norvegiškoje sistemoje, nes tam atsiranda biurokratijos slenksčių“, – aiškina pašnekovas.

Vis dėlto, pasak jo, tiems, kurie nori pasiskiepyti, sąlygos yra gana neblogos – yra ir vakcinų, ir vakcinacijos centrų.

„NAV (norvegiška „Sodra“) yra nurodžiusi darbdaviams netrukdyti darbuotojams skiepytis, įpareigojusi juos rasti protingiausią sprendimą dėl praleistų kelių darbo valandų, o jei tai užimtų ne mažiau nei dieną – tai ir apmokėti už ją“, – sakė L. Vinikaitis.

Anot jo, kai tik prasidėjo vakcinavimas, didesnis kiekis vakcinos buvo skiriamas labiausiai užkrėstoms savivaldybėms, o kitoms teko tik tas, kas liko. Dėl to susidarė ilgokos eilės, bet ilgainiui susitvarkė ir tai.

Pasirodžius statistikai, kiek ir kokių tautybių imigrantų yra pasiskiepiję, Vyriausybė pasiūlė darbdaviams kartu su savivaldybėmis organizuoti savo darbuotojų skiepijimą – nuvežti norinčius į vakcinacijos centrą ar kviesti medicinos personalą atvykti į darbo vietą.

„Dažnai pavyzdys užkrečia, tai ir besiskiepijančiųjų skaičius tikrai pakiltų, nes nebeliktų mano jau minėtų pirmų dviejų priežasčių“, – mano L. Vinikaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt