Aktualijos

2021.11.26 10:41

Kalėdų gelbėjimo planas, privalomų skiepų idėja ir baudos: kokių priemonių imasi vėl užsidaranti Europa?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.11.26 10:41

Italai griežtina ribojimus, kad išgelbėtų Kalėdas, o Austrijoje iš namų galima išeiti tik esant būtinybei – rekordiškai dideli COVID-19 susirgimų skaičiai Europoje vieną šalį po kitos verčia vėl užsidaryti. Po Senąjį žemyną išsibarstę LRT.lt kalbinti lietuviai papasakojo apie naujausias taisykles ir gyventojų nuotaikas. Anot jų, vis daugiau sprendimų nukreipti į nepasiskiepijusiuosius.

Nesiėmus skubių veiksmų iki 2022 m kovo gali mirti 500 tūkst. žmonių – tokį nuogąstavimą BBC šią savaitę išsakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) direktorius Europos regionui dr. Hansas Kluge. Perspėjimas pasigirdo dalyje Senojo žemyno fiksuojant rekordinius naujų susirgimų skaičius ir šalims vienai po kitos skelbiant apie įvedamą karantiną.

Iš viso nuo pandemijos pradžios mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Europoje jau viršijo 1,5 milijono, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP pateikti oficialūs duomenys.

Griežtas karantinas Austrijoje liks galioti tik nepasiskiepijusiesiems

Griežčiausius ribojimus Vakarų Europoje pastaraisiais mėnesiais grąžino Austrija. Šiuo metu gyventojams iš namų galima išeiti tik esant būtinybei – dėl darbo, vizito pas gydytoją ar norint įsigyti būtinųjų prekių. Vis dėlto Vienoje įsikūrusi Jolita Skinulytė sako pastebinti, kad kiekvienas karantinas žmones veikia vis mažiau.

„Pažvelgus į gatves, man jaučiasi daugiau sujudimo mūsų ramiame Vienos rajone nei iki uždarymo. Karantinas įvestas nuo lapkričio 22 dienos dešimčiai dienų su galimybe pratęsti jį dar dešimčiai. Visą šį laiką nedirbs prekybos vietos, prekiaujančios nebūtinais dalykais, kalėdinės mugės, kurios jau buvo pradėjusios veikti nuo lapkričio 12-os, užsidarė restoranai ir kultūros vietos.

Visi verslai nusiteikę, kad po pirmųjų 10-ies dienų nieko gero tikėtis neverta, ir informavo klientus apie ribojimus ir dėl to neteikiamas paslaugas iki gruodžio 12–13 dienos. Tiesa, jau paskelbta, kad po šios datos karantinas baigsis tik skiepytiems žmonėms, o neskiepytiems ir toliau bus taikomi ribojimai“, – komentuoja lietuvė.

Ji atkreipia dėmesį, kad darželiai bei mokyklos dirba įprastai, tačiau moksleiviai neprivalo lankyti ugdymo įstaigos ir pateikti pateisinamos priežasties dėl nelankymo per karantiną. Be to, šiuo laikotarpiu turėjo būti atšaukti atsiskaitymai bei kontroliniai.

„Bent jau Vienoje dauguma vaikų į mokyklas eina, vakar gavome direktorės laišką, kad dėl šios priežasties ir atsiskaitymai vyks, kaip buvo suplanuota.

Neatmetu galimybės, kad kitose žemėse ar mažesnėse vietose gali būti kitaip. Darželiai taip pat per kiekvieną karantiną vis daugiau lankomi“, – tikina pašnekovė.

Pasak lietuvės, jau kelias savaites Austrijoje fiksuojama 10–15 tūkst. naujų atvejų per dieną. Tiesa, 2 mln. turinčioje Vienoje kasdien nustatoma po 1–2 tūkst. susirgimų, o testų šalyje atliekama apie pusę milijono, todėl teigiamų atvejų dalis, pažymi J. Skinulytė, palyginti nedidelė. Vis dėlto specialistams kur kas labiau nerimą kelia besipildančios intensyviosios terapijos lovos.

„Tai visąlaik buvo vienas iš rodiklių, kuriuos vertino šalies vadovai priimdami sprendimus dėl ribojimų. Ir čia ko gero reikia pasakyti, kad buvo šiek tiek pavėluota su trečiuoju skiepu rizikos grupės žmonėms“, – komentuoja pašnekovė.

Jos teigimu, daugiausia atvejų nustatoma tarp nepasiskiepijusiųjų ar tik viena doze pasiskiepijusių žmonių, didžiausią dalį naujų atvejų sudaro vaikai ir jaunimas iki 24-erių metų.

Svarstomos baudos ar net baudžiamoji atsakomybė

LRT.lt primena, kad Austrija nuo vasario 1 dienos planuoja įvesti privalomą visuotinį skiepijimą. Anot J. Skinulytės, kol kas nurodoma, kad nesiskiepyti bus galima tik dėl medicininių indikacijų, kalbama ir apie baudas tiems, kurie atsisakys skiepytis, ar net griežtesnes priemones – dėl pakartotinio atsisakymo asmuo galėtų būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

„Dėl vaikų privalomos vakcinacijos nėra aišku, sakoma, kad tai sudėtingesnė tema nei suaugusiųjų privaloma vakcinacija. Austrijoje yra politinių jėgų, kurios yra nusiteikusios labai priešiškai skiepų atžvilgiu, vyksta nuolatinė informacinė kova, yra dalis žmonių tam tikrose teritorijose, kur tos partijos įtakingos, kur labai menkas pasiskiepijusiųjų skaičius. Medikus vienijančios organizacijos atstovai jau išsakė palaikantys privalomą vakcinaciją“, – pasakoja lietuvė.

Tiesa, prieš įsigaliojant karantinui, savaitgalį šalyje vyko protestai. Kaip anksčiau pasakojo LRT bendradarbė Austrijoje Daiva Trečiokaitė, Vienoje buvo susirinkę apie 40 tūkst. žmonių.

Protestas taip pat surengtas trečiame pagal dydį Austrijos mieste – Lince. Nors buvo registruota 600 žmonėms skirta demonstracija, susirinko 6 tūkstančiai, sakė LRT bendradarbė.

Vokietijoje situacija – sunkiai valdoma

Rekordiniai naujų atvejų skaičiai fiksuojami ir Vokietijoje, medikai įspėja – intensyviosios terapijos skyriai yra perpildyti. Šią savaitę šalies sveikatos ministras ragindamas piliečius aktyviau skiepytis įspėjo, kad dauguma vokiečių per kelis mėnesius bus „paskiepyti, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19.

Vokietijoje gyvenantis lietuvis Eugenijus Stravinskas sako, kad naujų atvejų kreivė ir toliau kyla, o padėtis išties nesuvaldoma: „Vokietijos valdžia laužo galvą, kokių priemonių dar imtis padėčiai gerinti, ir visais įmanomais būdais stengiasi žmones priversti skiepytis, nes mato skiepus kaip išsigelbėjimą.“

Pašnekovas sako, kad šiuo metu galioja gana griežtos priemonės, daugiausia vadinamosios 2G ir 3G taisyklės.

„Tai reiškia, kad lankyti įvairias vietas bei renginius – kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas, naktinius klubus, restoranus – galima tik tiems, kurie yra visiškai pasiskiepiję ar persirgę kovidu. Tai 2G taisyklė.

3G taisyklė galioja nuo šio trečiadienio darbe ir viešajame transporte – dirbti gali tik persirgę, pasiskiepiję ir testuoti. Testavimas turi būti tikrinamas ir protokoluojamas darbdavio. Už šių taisyklių nesilaikymą gresia didelės piniginės baudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams – iki 25 tūkst. eurų“, – pažymi lietuvis.

Vis garsiau kalbama apie privalomą skiepijimą

Anot pašnekovo, valdžia tikisi, kad šie suvaržymai, keliantys nemažai nepatogumų nepasiskiepijusiems žmonėms, paskatins daugiau žmonių vakcinuotis.

Jis atkreipia dėmesį, kad į 16 federalinių žemių suskirstytoje Vokietijoje kiekvienoje žemėje galioja atskiros taisyklės. „Dažnai žmogui yra sunku susigaudyti šių taisyklių ir įstatymų džiunglėse, tuo labiau kad jos dažnai kaitaliojamos, priklausomai nuo aktualios situacijos“, – komentuoja E. Stravinskas.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad Vokietijoje vis garsiau kalbama ir apie privalomo skiepijimo įvedimą. Jo teigimu, vis daugiau politikų, medikų, teisininkų pasisako už tokį sprendimą.

Anot E. Stravinsko, kaip ir kitose šalyse, Vokietijoje visuomenė yra susiskaldžiusi. Pasiskiepiję gyventojai palaiko Vyriausybės sprendimus, o nepasiskiepiję, nepripažįstantys skiepų naudos visais būdais priešinasi suvaržymams.

„Apskritai žiūrint, nuotaikos nekokios tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Yra ir tam tikros žmonių grupės – skiepų priešininkai, jie eina į gatves protestuoti prieš Vyriausybės vykdomą politiką“, – dėsto pašnekovas.

Įtempta situacija ir protestai Nyderlanduose

Kaip pasakoja lietuvių bendruomenės Nyderlanduose pirmininkas Paulius Davydavičius, tam tikri griežtesni ribojimai šioje šalyje grąžinti dar mėnesio pradžioje, tačiau susirgimų skaičiai ir toliau kyla, o padėtis ligoninėse sparčiai blogėja.

„Ekspertai kalba, kad Vyriausybė nesiryžta imtis griežtų priemonių, galvodama apie verslą ir bandydama jį saugoti, taip pat manoma, kad apribojimai dažniausiai įvedami pavėluotai. Dauguma sutaria, kad reikia sumažinti socialinių kontaktų skaičių, kad situacija vėl pradėtų gerėti“, – sako lietuvis.

Šiuo metu Nyderlanduose privaloma dėvėti kaukes visose uždarose patalpose, laikytis 1,5 m. atstumo, bent pusę laiko dirbti iš namų, į svečius priimti ne daugiau nei 4 žmones per dieną. Be to, pažymi P. Davydavičius, jeigu šeimoje atsiranda bent vienas asmuo, kuriam privaloma izoliacija, izoliuotis turi ir kiti su juo gyvenantys šeimos nariai.

Taip pat nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro sutrumpintas nebūtinų prekių parduotuvių darbo laikas, sumažintas žmonių skaičius renginiuose, juos galima organizuoti tik iki 18 val., sporto varžybos vyksta be žiūrovų, o restoranai dirba trumpiau – nuo 6 val. ryto iki 20 val. ir juose gali lankytis tik pasiskiepiję, persirgę arba neigiamą testo rezultatą gavę ir tą įrodantį QR kodą turintys asmenys.

Anot lietuvio, jau diskutuojama apie galimybę vietoje 3G įvesti 2G taisyklę, kuri reikštų, jog QR kodas būtų suteikiamas tik vakcinuotiems arba persirgusiems žmonėms, o neigiamo testo rezultato nebeužtektų.

LRT.lt primena, kad neseniai dėl taikomų pandemijos valdymo ribojimų Roterdame vykęs protestas virto riaušėmis, per jas buvo sužeista žmonių, į pareigūnus skriejo petardos, šiukšliadėžės, minia padeginėjo ir niokojo automobilius bei miesto turtą. Roterdamo meras tokį elgesį vadino žiaurumo orgija. P. Davydavičius sako, kad riaušės papiktino ir šalies gyventojus.

„Nyderlanduose yra normalu reikšti savo nuomonę, nepasitenkinimą, protestuoti, tačiau niekas nepateisina vandalizmo ir chuliganizmo, kurį matėme Roterdame“, – pažymi lietuvių bendruomenės Nyderlanduose pirmininkas.

Jis sako, kad protestai vyksta ir kituose šalies miestuose, o į gatves išeina ne tik gyventojai, bet ir verslų savininkai.

Italija griežtins reikalavimus, kad išgelbėtų Kalėdas

Sergamumo augimas matomas ir Italijoje, nors kreivė nekyla taip drastiškai, kaip kitose Europos šalyse, sako LRT bendradarbė šioje šalyje Neringa Budrytė. Anot jos, lyginant su ankstesnėmis COVID-19 bangomis, situacija ligoninėse kur kas geresnė. Tiesa, yra tam tikrų teritorijų, ypač šiaurinėje šalies dalyje, kur siekiant suvaldyti viruso plitimą įvesti griežtesni ribojimai, tarp jų – ir komendanto valanda.

Pašnekovė vardija, kad visoje šalyje privalomas kaukių dėvėjimas viduje, ribojamas žmonių skaičius patalpoje, o pagrindinis italų ginklas kovoje su pandemija yra žaliasis pasas. Jis būtinas norint patekti į restoranų vidų, muziejus, sporto klubus, kiną, teatrą ir kitas laisvalaikio erdves. Taip pat šiuos pasus turi turėti visi darbuotojai.

„Ir santechnikai, ir parlamentarai į darbą eidami turi parodyti žaliąjį pasą. Neturintiems jo fiksuojama nepateisinama pravaikšta ir stabdomas atlyginimo mokėjimas“, – aiškina N. Budrytė.

Tiesa, trečiadienį Italija patvirtino, kad šventiniam laikotarpiui – nuo gruodžio 6 iki sausio 15 dienos – „įvedamas superžaliasis pasas“. Šiuo laikotarpiu, sako LRT bendradarbė, Italijoje galios du žalieji pasai: superžaliasis pasas, kurį galės gauti tik imunitetą turintys, t. y. pasiskiepiję arba persirgę žmonės, ir bazinis žaliasis pasas, kurį galima gauti ir turint neigiamą testo rezultatą.

„Paprasto žaliojo paso užteks einant į darbą, taip pat viešajame transporte ir norint gauti būtinąsias paslaugas. Superžaliojo paso nuo gruodžio 6 dienos reikės norint patekti į restorano vidų, kiną, teatrą, muziejų, diskoteką ir taip toliau. Tai yra norint gyventi visavertį socialinį gyvenimą.

Tokia tvarka, pasak valdžios atstovų, įvesta siekiant išgelbėti Kalėdas, kad tie 47 milijonai italų, kurie yra gavę bent vieną skiepo dozę, galėtų jas sutikti laisvai, be apribojimų. Tai vadinama nepasiskiepijusiųjų karantinu. Taip pat, žinoma, taip nuspręsta siekiant paspartinti vakcinacijos procesą, nes išsikeltas tikslas pasiekti 90 proc. vakcinuotų žmonių ribą kol kas nėra įgyvendintas“, – komentuoja lietuvė.

N. Budrytės teigimu, dėl šio sprendimo didesnių atgarsių visuomenėje dar negirdėti, tačiau apskritai didelė dalis italų vyriausybės sprendimus palaiko. Tie, kurie ribojimams nepritaria, valdžios veiksmus vadina diktatūra, Konstitucijos pažeidimu, lygina su holokaustu, vardija pašnekovė. Ji pažymi, kad įvairiuose Italijos miestuose taip pat būna organizuojami protestai.

„Didesnių kilo tuomet, kai buvo įvestas žaliasis pasas dirbantiems žmonėms. Tuomet buvo ir smurto protrūkių, daug žmonių reiškė pasipiktinimą.

(...) Tačiau dabar protestai aprimę. Vyriausybė griežtai laikosi savo linijos, kad tik vakcinavimas gali padėti užbaigti šią pandemiją“, – sako pašnekovė.

Plės privalomo skiepijimo reikalavimus

LRT.lt primena, kad balandį Italija priėmė sprendimą dėl privalomų skiepų tam tikrų sričių darbuotojams. Šiuo metu šis reikalavimas taikomas medicinos sektoriaus darbuotojams, tarp jų ir vaistininkams, odontologams, taip pat slaugos, senelių namų darbuotojams. Netrukus šį sąrašą papildys ir daugiau profesijų.

„Statistika rodo, kad kas 4 medicinos sektoriaus darbuotojas, kuris buvo atsisakęs skiepytis ir dėl to suspenduotas, visgi sutinka skiepytis ir grįžta į darbą.

Nuo gruodžio 15 d. profesijų ratas bus plečiamas, skiepai nuo COVID-19 bus privalomi švietimo sektoriaus darbuotojams, policijos ir kariuomenės pareigūnams. Nesiskiepyti galės tik tie šių sričių darbuotojai, kurie turės gydytojo išduotą pažymą, kad skiepytis negali dėl sveikatos priežasčių“, – paaiškina N. Budrytė.

Aukšti skiepijimo rodikliai Airijoje

Prie šalių, sugriežtinusių ribojimus, prisijungė ir Airija. Pasak lietuvių bendruomenės pirmininkės Dubline Laimos Prokofjevienės, sutrumpintas naktinių klubų bei barų darbo laikas: „Dabar, laikrodžiui išmušus vidurnaktį, visi kaip Pelenės skuba namo.“

Be to, restoranuose, kino teatruose ar baruose galima lankytis tik su skiepų sertifikatu, o uždarose erdvėse ir viešajame transporte privaloma dėvėti kaukes. Žmonėms taip pat rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.

Lietuvė pažymi, kad pasigirsta kalbų ir apie galimus dar griežtesnius apribojimus.

„Kaip ir kitur, žmonės nepatenkinti esama padėtimi. Tiek internetinėje erdvėje, tiek gyvai diskutuojama apie valstybės sprendimus, bet šiuo metu protestų dėl ribojimų nėra“, – sako L. Prokofjevienė.

Pagal paskiepytų gyventojų skaičių Airija yra perkopusi 75 proc. ribą. Remiantis statistikos portalo „Statista“ lapkričio 18 d. duomenimis, būtent Airija yra daugiausia iš visų Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių paskiepijusi suaugusiųjų – vyresnių nei 18 metų gyventojų.

Penktadienį taip pat pasirodė informacija, kad Europos Sąjunga ruošiasi Bendrijos šalims narėms siūlyti stabdyti skrydžius į ir iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR), taip pat kelių jai artimų valstybių, norėdama sustabdyti galimą naujos ir grėsmingos COVID-19 atmainos plitimą, rašo „Deutsche Welle“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt