Aktualijos

2021.11.21 12:00

Ką patiria šeimos, kuriose tėvai išvyksta dirbti svetur: vaikai perima suaugusiųjų vaidmenį

Karolina Panto, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2021.11.21 12:00

Ką išgyvena šeimos, kurių vaikai lieka Lietuvoje, o tėvai išvyksta į užsienį? Kokios teigiamos patirties gali suteikti toks šeimos modelis? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ pasakojo disertaciją šia tema parašiusi sociologė Gintė Martinkėnė. Anot pašnekovės, didelė dalis jos apklaustų vaikų tokį gyvenimo modelį priima kaip įprastą ir nevertina jo neigiamai.

Kaip teigia G. Martinkėnė, klausimai apie emigracijos dėl darbo išskirtų šeimų išgyvenimus yra aktualūs, mat daug šeimų gyvena per atstumą ir yra įvairių tokių šeimų modelių. Kartais vienas iš tėvų lieka su vaiku Lietuvoje, o kitas išvyksta dirbti į užsienį. Kitais atvejais išvyksta abu tėvai.


„Verta atkreipti dėmesį į skaičius, nes, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos migracijos tinklo duomenimis, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos išvyko beveik 900 tūkst. žmonių.

Labai dažnai išvyksta jauni, darbingo amžiaus žmonės. 15–44 metų amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 71 proc. išvykusiųjų būtent nuo 1990-ųjų iki 2020-ųjų. Svarbus klausimas, su kuo lieka vaikai, kaip jie gyvena“, – komentavo sociologė.

G. Martinkėnės analizuoti duomenys parodė, kad dažniausiai tokiose transnacionalinėse šeimose, kai vienas arba abu tėvai dirba užsienyje, auga mažamečių vaikų iki 5 metų. „Mano tyrimo atveju jie sudarė 41 proc. Nuo 6 iki 10 metų amžiaus sudarė apie 30 proc., o nuo 11 iki 17 metų – virš 20 proc.“, – LRT RADIJO laidoje kalbėjo pašnekovė.

Ji pažymėjo, kad analizavo tiek tėvų, tiek vaikų požiūrį, nes norėjo pamatyti dvi medalio puses ir patikrinti, ar išties tokia patirtis turi vien neigiamą atspalvį.

„Įdomu tai, kad kai paklausiau, ar vaikai norėtų ką nors keisti savo gyvenime, dauguma pasakė, kad ne, jie nieko nekeistų, jiems viskas tinka, norėtų ir toliau taip gyventi.

Taip, galbūt jie norėtų daugiau pramogų, daugiau laiko praleisti su tėvais, bet priima savo gyvenimo modelį kaip normalų gyvenimo būdą ir tai nėra kažkas neigiamo ar blogo jų gyvenime.

Kaip viena mano tyrimo dalyvė įvardijo, tai įprasta. Anksčiau tokios šeimos buvo pavienės, o dabar žmonės sako, kad taip daug kas gyvena – ir kaimynas taip gyvena, ir klasėje yra ne vienas vaikas iš transnacionalinės šeimos“, – aiškino G. Martinkėnė.

Anot sociologės, jos apklausti vaikai įžvelgia tam tikrų tokio šeimos modelio pliusų – yra proga pakeliauti, nuvažiuoti aplankyti tėvų į užsienį, taip pat tėvai suteikia galimybę ugdytis savarankiškumą.

Globėjo svarba ir vyriausių vaikų perimti vaidmenys

G. Martinkėnė atkreipia dėmesį ir į globėjo vaidmenį tokiose šeimose. Sociologė tyrinėjo, kam tenka globėjo vaidmuo, kai į užsienį išvyksta tėvas arba motina, arba abu tėvai.

„Žiūrint į išvykusio tėvo šeimos atvejį, dažniausiai globėju lieka vaiko motina. Išvykus motinai, pagrindinis globėjas yra tyrimo dalyvės motina ir tik po to vaiko tėvas. Išvykus abiem tėvams, vaiko globėjais dažniausiai tampa seneliai. Išryškėjo toks dalykas, kad moteriškoji globėjų linija yra dominuojanti visais atvejais“, – pasakojo tyrėja.

Ji taip pat pažymėjo, kad globėjas, į užsienį išvykus abiem tėvams, turi didelį vaidmenį, nes yra tarsi tarpininkas tarp tėvų ir vaikų.

„Jie prisiima atsakomybę būti tos šeimos dalimi ir padėti puoselėti ryšius. Ne visada lengva tai priimti. Pavyzdžiui, vaikas pradeda savo globėją vadinti mama, nors globėja yra tikrosios mamos sesuo.

Sudėtingas momentas, nes kaip tada elgtis tai tetai? Ji nėra mama, ji tiesiog prisiima tam tikrus įsipareigojimus, bet vaikas mažas ir natūraliai būdamas šalia, visą laiką gyvendamas kartu su ja pradeda vadinti mama“, – LRT RADIJUI kalbėjo G. Martinkėnė.

Sociologės teigimu, tyrimas taip pat atskleidė, jog tokiose šeimose atsiranda ir naujų įsipareigojimų. Pavyzdžiui, išvykus mamai, vyriausia dukra neretai perima jos vaidmenį.

„Ji rūpinasi jaunesniais broliais, seserimis, juos maudo, prižiūri, atlieka namų ruošos darbus, tikrina mokyklos namų darbus, palaiko ryšį su mama, per ją eina visa komunikacija.

Jei išvyksta tėtis, labai dažnai vyresnis brolis šeimoje perima tuos vyriškus vaidmenis, vyriškus darbus – ir žolę šienauja, ir įkala vinį, ir tėčio vaidmenį atlieka“, – tikino pašnekovė.

Visas interviu su sociologe G. Martinkėne – LRT RADIJO laidos „10–12“ įraše.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt