Aktualijos

2021.10.23 21:14

Už pažeidimus visam laikui atimama viza ir pandemija be griežto karantino: lietuviai – apie gyvenimą saugiausiuose miestuose

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.10.23 21:14

„Economist Intelligence Unit“ (EIU) šio mėnesio pradžioje paskelbė saugiausių miestų 2021-aisiais indeksą. Remiantis 76 saugumo indikatoriais, į jį patenka 60 pasaulio miestų. Svarbią dalį šiame indekse užima gyventojų sveikata – šiemet renkant saugiausius miestus atsižvelgta į pasiruošimą pandemijai ir jos valdymą bei mirtingumą nuo COVID-19. Saugiausiuose miestuose gyvenantys lietuviai papasakojo, kaip pavyko pasiekti tokį rezultatą.

EIU indekse saugiausiais miestais išrinkti Kopenhaga, Torontas, Singapūras, Sidnėjus ir Tokijas. Šie miestai iliustravo, kaip saugumas tiesiogiai koreliuoja su stipriu socialinės sanglaudos jausmu, visišku gyventojų įtraukimu ir visuomenės pasitikėjimu.

Kopenhagai pažaboti pandemiją padėjo pasitikėjimas valdžia

Visoje Danijoje jokių su koronavirusu susijusių ribojimų nebėra jau kurį laiką. Kaip pasakojo Danijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Merkytė, čia nebedėvimos kaukės, Kopenhaga džiaugiasi ir atgimstančiu kultūriniu gyvenimu – spalio pradžioje miestiečius stebino intensyvi kultūros nakties renginių programa.

„Spauda jau pusę metų neberašo apie koronavirusą ir grėsmes, dabar dėmesys nukreiptas į žmonių psichikos sveikatą“, – sako ji.

Pašnekovės manymu, pagrindinė priemonė, padėjusi kontroliuoti pandemiją, buvo lengvai prieinamas testavimas. Jos teigimu, buvo suteikta galimybė pasidaryti testą bet kur, bet kada ir nemokamai be jokių išankstinių registracijų. Per dieną tuo pasinaudodavo apie 130 tūkst. žmonių. I. Merkytė sako, kad dabar visi šie centrai jau išmontuoti.

Dar vienas dalykas, kuris, anot bendruomenės pirmininkės, padėjo greičiau įveikti pandemiją, – žmonių pasitikėjimas valdžia.

„Reikia suprasti, kad danų valdžia sudarė sutartį su gyventojais ir jos laikosi. Kai žinai, kad valdžia laikosi žodžio, sutinki turėti kolektyvinius santykius. Buvo pasakyta: skiepijamės, bet, kad ir kas būtų, rugsėjo 13 dieną atsisakysime visų ribojimų. Taip ir įvyko. Tad svarbiausias visų krizių valdymo svertas yra pasitikėjimas. Juk žmonės Lietuvoje neina skiepytis todėl, kad nėra pasitikėjimo valdžia. Čia yra krizės ir augančių susirgimų šaknis“, – įsitikinusi pašnekovė.

Singapūre – ne tik sąmoningumas, bet ir griežtos baudos

Kaip LRT.lt pasakojo Singapūro lietuvių bendruomenės pirmininkė Margarita Repšienė, šaliai-miestui susitvarkyti su pandemija padėjo keletas veiksnių: žmonių sąmoningumas dėl kaukių ir skiepų, pasitikėjimas valdžios sprendimais, griežtos taisyklės, kurios beveik neturi išimčių ar interpretacijų, ir griežtos baudos nesilaikantiesiems saugumo reikalavimų.

„Pavyzdžiui, kavinės ir restoranai, pažeidę saugumo reikalavimus, gauna baudą ir jų veikla sustabdoma kelioms savaitėms. Žmonės, atsisakę dėvėti kaukes viešose vietose, net buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kai kurie užsieniečiai, pažeidę saugumo taisykles, buvo išsiųsti į kilmės šalį ir prarado darbo vizas visam gyvenimui, t. y. niekada nebebus priimti į Singapūrą dirbti“, – aiškino pašnekovė.

Ji pridūrė, kad padėjo kruopštus COVID-19 užsikrėtusiųjų kontaktų atsekimas, griežtos karantino sąlygos, didelės testavimo apimtys, taip pat materialiniai bei žmogiškieji ištekliai priemonių kontrolei ir įgyvendinimui.

„Singapūro dydis turbūt irgi turi reikšmės, nes mažą salą-valstybę lengva sužiūrėti“, – svarstė M. Repšienė.

Ji aiškina, kad nors Singapūre skiepijimosi situacija puiki – jau paskiepyta 84 proc. populiacijos, – ribojimai vis dar taikomi.

„Mes vis dar privalome visur (lauke ir patalpose, išskyrus savo namus) dėvėti kaukes, šiuo metu galioja apribojimas žmonių susibūrimams, galima susitikti tik 2 žmonėms, į svečius irgi galima pasikviesti tik du žmones. Nepasiskiepiję žmonės šiuo metu negali lankytis prekybos centruose, valgyti restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Pasak jos, gyventojai savo pasiskiepijimo statusą turi parodyti specialioje telefono programėlėje „Trace Together“. Taip pat prašoma, kad visose įstaigose būtų prisiregistruojama naudojantis šia programėle arba specialiu aparatėliu, kurį galima gauti nemokamai. Taip perduodama kontaktinė informacija, kad būtų galima greitai susisiekti su visais, turėjusiais kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

„Prie visos šios puokštės prisideda tokie keisti apribojimai kaip, pavyzdžiui, neleisti muzikos – net televizijos – restoranuose ir baruose, kurie ir taip uždaromi 22.30 valandą, nestovyklauti, nerengti iškylų parkuose ir kitose viešose vietose“, – sako ji.

Pašnekovės teigimu, kol kas didelio atsipalaidavimo mieste nėra, nes jei vieną mėnesį atrodo, kad žengtas žingsnis link normalaus gyvenimo, kitą mėnesį vėl gali būti žengiamas žingsnis atgal. Dėl tokio nestabilumo, kaip sako ji, dauguma gyventojų labai pavargę.

„Nuotaikos įvairios. Vieni labai saugosi, bijo dėl vaikų, tėvų, savo sveikatos ir priima visus reikalavimus nuolankiai. Kitiems jau įgrisę viskas iki gyvo kaulo ir kartais net spaudoje pasirodo kritikos iš mokslininkų ir gydytojų pusės, kad kai kurie draudimai yra nelogiški ar net žalingi ilgalaikėje perspektyvoje. Galiu tik paminėti tokį faktą, kad 2020 metais Singapūre savižudybių skaičius padidėjo 13 proc., palyginti su 2019 metais, ypač žmonių, priklausančių amžiaus grupei virš 60 metų. Be to, pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo užsieniečių, paliekančių Singapūrą“, – pasakojo M. Repšienė.

Tokijuje griežto karantino išvengti padėjo kultūriniai aspektai

Tokijuje įsikūręs lietuvis Andrius Geležauskas LRT.lt sakė, kad šiame mieste pandemiją suvaldyti labiausiai padėjo kultūriniai dalykai. Pavyzdžiui, kaukės, pasak jo, nebuvo jokia naujiena.

„Japonijoje nuo seno, gal 15–20 metų, kaukių dėvėjimas yra ganėtinai įprastas, ypač vasario, kovo, balandžio mėnesiais. Taip yra dėl to, kad šalia Tokijo yra kalnai ir jie apsodinti kedrų miškais. Kai jie pavasarį pradeda žydėti, į Tokiją atpučiami labai dideli žiedadulkių debesys. Didžioji dalis gyventojų turi alergiją toms žiedadulkėms, todėl, siekiant ją suvaldyti, kaukės yra viena iš priemonių“, – pasakojo pašnekovas.

Net dabar, kai pandemija nuslūgusi, lauke didžioji dalis žmonių dėvi kaukes, kurios, beje, niekada nebuvo privalomos. Kaip sako A. Geležauskas, pakakdavo, kad parduotuvėse ant durų priklijuojamas prašymas dėvėti veido kaukę, ir japonai paklūsta.

Kitas dalykas, kurį išskyrė lietuvis, – japonų higienos kultūra. Pasak jo, Tokijas apskritai yra švarus miestas, be to, žmonės irgi laikosi švaros. Jau mokyklose mokiniai įpratinami plautis rankas prieš pamokas, grįžus iš miesto, prieš valgį.

„Dar vienas kultūrinis dalykas – mes visi žinome, kad japonai nelinkę bučiuotis, glėbesčiuotis, duoti rankos. Matome ir filmuose, kad žmonės nusilenkia, vyksta toks bekontaktis bendravimas“, – kalbėjo jis.

Kaip pasakojo pašnekovas, Tokijuje ir apskritai Japonijoje per visą pandemijos laikotarpį nebuvo tokio griežto karantino, koks buvo Europoje. Jo teigimu, Vyriausybė ne tiek viską draudė ar reikalavo, o tiesiog prašė gyventojų sąmoningumo.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjo maitinimo įstaigos – joms pritaikyti griežčiausi ribojimai valdant pandemiją.

„Pirmiausia buvo apribotas darbo laikas iki 20 valandos. Tokiame dideliame mieste tai reiškia, kad maitinimo įstaiga dirbti praktiškai nelabai gali. Darbuotojams Japonijoje baigti darbą 18 valandą yra labai anksti, jie vis tiek yra darboholikai. Ir jei maitinimo įstaiga dirba iki 20 valandos, paskutinis užsakymas priimamas 19 valandą, tai žmogus praktiškai nelabai turi laiko nueiti į restoraną pavalgyti“, – dėstė A. Geležauskas.

Be to, pasak jo, buvo visiškai uždrausta maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu. Tai buvo aiškinama tuo, kad ten, kur yra alkoholio, būna ir susibūrimų.

„Jie, uždrausdami pardavinėti, pavyzdžiui, alų praktiškai panaikino susibūrimus. Darbuotojai po darbo grupelėmis nelabai turi kur eiti. Vyriausybė tarsi paprašė, kad gal jūs geriau grįžkite namo ir bendraukite šeimoje. Aišku, maitinimo įstaigoms tai buvo labai stipri priemonė. Verslui tai yra drakoniškos priemonės“, – sakė tautietis.

Jis aiškino, kad ir įmonių buvo prašoma kaip įmanoma labiau pereiti į nuotolinį darbą, dėl to sumažėjo žmonių kontaktų, buvo mažiau naudojamasi viešuoju transportu. Pašnekovo teigimu, tiek įmonės, tiek žmonės tokius sprendimus priėmė ir jų laikėsi.

Taip pat ir su vakcinacijos kampanija. Kaip juokavo A. Geležauskas, skiepijimas čia kaip buldozeris: žmonėms pasakyta, kad reikia skiepytis, ir to užtenka, visi skiepijasi. Nors Japonijoje vakcinacija prasidėjo tik birželį, bene vėliausiai iš visų išsivysčiusių šalių, jau dabar visiškai paskiepyta apie 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Pašnekovo manymu, sėkminga vakcinacija ir pandemijos suvaldymas atsirėmė į japonų mentalitetą. Esą jie nėra linkę kvestionuoti ekspertų nuomonių ir, jei pasakyta, kad reikia skiepytis, taip ir darys.

„Čia kolektyvas svarbesnis nei individas“, – sakė jis.

Pasak A. Geležausko, šiuo metu Tokijas grįžta į įprastą gyvenimą, visos priemonės, kurios buvo įvestos, panaikintos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt