Aktualijos

2021.10.31 11:45

Nuo policijos iki skelbimų socialiniuose tinkluose – svetur išvykusius mirusiojo artimuosius rasti pavyksta ne visada

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.10.31 11:45

„Anūkas gyvena Airijoje, gal pažins močiutę ir atvyks laidoti“, – tokia žinutė su mirusiosios nuotrauka neseniai buvo paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, skirtoje Airijoje gyvenantiems lietuviams. Toks atvejis – ne vienetinis. Vien didžiuosiuose Lietuvos miestuose per šiuos metus valstybės lėšomis buvo palaidota maždaug pusantro šimto žmonių, kurių į paskutinę kelionę nebuvo kam palydėti.

Laidotuvėmis pasirūpina valstybė

Kaip portalui LRT.lt aiškino Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos atstovė Tatjana Tumutienė, mirus žmogui ir neatsiradus jo artimųjų jų paiešką pradeda ikiteisminio tyrimo pareigūnai: „Kartais nepavyksta rasti, kartais jie būna išvykę į užsienį ir nėra žinių, kur gali būti, kartais artimieji atsisako laidoti.“

Ji nurodo, kad žmonių, kurie neturi artimųjų arba jų rasti nepavyksta, bei nenustatytos tapatybės asmenų laidojimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto.

„Artimųjų neturinčių, vienišų žmonių palaikų ir nenustatytos tapatybės žmonių palaikų laidojimas organizuojamas tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo nuolat gyveno.

Nenustatytos tapatybės palaikų ir asmenų, neturėjusių nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje žmogus mirė“, – komentuoja Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos atstovė.

Tokiais atvejais mirusiojo palaikus perveža, laikinai saugo laidojimo paslaugų teikėjas, su savivaldybe sudaręs laidojimo paslaugų teikimo sutartį.

„Žmonių palaikai saugomi tol, kol bus atlikti teismo medicinos ir patologinės anatomijos tyrimai ir bus nustatyti asmenys, galintys organizuoti mirusio asmens palaikų laidojimą, kol jį atsiims mirusiojo šeimos nariai, jo įstatyminiai atstovai arba prieš mirtį nurodyti asmenys, ar iš ikiteisminio tyrimo įstaigos bus gautas raštiškas leidimas laidoti“, – tvarką paaiškina T. Tumutienė.

Ji pasakoja, kad tokių laidotuvių metu dalyvauja kapinių prižiūrėtojo ir laidojimo paslaugas teikiančios įmonės atstovai. Vėlionis laidojamas atskiroje savivaldybės kapinių dalyje.

„Vienišų žmonių, neturinčių artimųjų ar negalinčių juos palaidoti, ar kuriuos atsisako laidoti artimieji, palaikai kremuojami ir laidojami urnoje.

Nenustatytos tapatybės žmonių palaikai laidojami į žemę karste. Laidojimo vietoje statomas kapo ženklas su lentele, ant kurios užrašyta „Nežinomas vyras / moteris“, laidojimo data, mirties liudijimo numeris“, – sako Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos atstovė.

Vis dėlto didžiąją dalį valstybės lėšomis palaidotų asmenų sudaro vieniši žmonės, kurie neturi artimųjų arba jų rasti nepavyksta. Nenustatytos tapatybės asmenų laidotuvių skirtingose savivaldybėse per metus fiksuojama po kelerias.

LRT.lt susisiekė su trijų didžiųjų miestų savivaldybėmis. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė, sostinėje iki šios dienos 2021-aisiais savivaldybės lėšomis buvo palaidoti 86 žmonės, 2 iš jų – nenustatytos tapatybės.

2020-aisiais Vilniuje valstybės lėšomis buvo palaidoti 55, iš jų 1 nenustatytos tapatybės, o 2019 m. palaidoti 73, iš jų 3 tapatybės nustatyti nepavyko.

Pasak J. Nauckuvienės, tokių laidotuvių išlaidos siekia 459,80 Eur. „Dar prisideda žmogaus palaikų laikymo paslaugų išlaidos. Jos priklauso nuo laikymo parų skaičiaus“, – pažymėjo ji.

Vilniuje vieniši ar nenustatytos tapatybės asmenys amžinojo poilsio atgula Karveliškių kapinėse.

Kaune per šiuos metus valstybės lėšomis buvo palaidota 20 vienišų ar nenustatytos asmenybės žmonių, o pernai valstybės lėšomis iš viso palaidoti 32 žmonės, 3 iš jų – nenustatytos tapatybės, pažymėjo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

„Nenustatytos tapatybės ir vienišų žmonių palaikai laidojami Vainatrakio kapinėse, atskirame kvartale. Laidojimo išlaidos yra 447,32 Eur“, – nurodė pašnekovas.

Klaipėdoje valstybės lėšomis palaidotų žmonių skaičius panašus kaip Kaune. Per 2021 metus iki šios dienos amžinojo poilsio atgulė 31 asmuo, neturėjęs palaidoti galinčių artimųjų arba buvo nežinoma, kur jie yra. Pernai valstybės lėšomis uostamiestyje palaidoti 26 žmonės, 2 iš jų buvo nenustatytos tapatybės.

„Šiuo metu vieno asmens palaidojimas valstybės lėšomis pagal rangos sutartį kainuoja apie 180 Eur“, – komentavo Klaipėdos savivaldybės atstovė Daiva Breivė.

Nenustatytos tapatybės arba artimųjų neturintys žmonės Klaipėdoje laidojami Lėbartų kapinių 161 kvartale.

„Palaidotų asmenų kapaviečių priežiūros ir paminklo įrengimo darbus organizuoja savivaldybės administracija. Palaidotam asmeniui įrengiamas paminklas, kapavietės tvarkomos bendrąja tvarka, kai tvarkomos miesto kapinės, renkamos šiukšlės, šienaujama ir panašiai“, – sakė pašnekovė.

Kartais artimieji atsiranda jau po laidotuvių

Tiesa, anot Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos atstovės, pasitaiko atvejų, kai giminaičiai ar artimieji atsiranda jau po laidotuvių.

„Vieni atsiradę giminaičiai palieka tokius kapus kaip radę, kiti kapavietę sutvarko, dar kiti palaikus ekshumuoja ir palaidoja šeimos kape“, – komentuoja T. Tumutienė.

Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, atvejai, kai tenka ieškoti mirusiojo artimųjų, nėra dažni. Į pareigūnus tokiais atvejais kreipiasi ligoninės arba laidojimo paslaugos teikiančios įmonės, o policija asmens artimųjų ieško per duomenų bazes, apklausia mirusiojo kaimynus.

Sužinojus, kad mirusiojo artimieji gyvena užsienyje, policija bendradarbiauja su užsienio valstybių tarnybomis.

„Dažniausiai pareigūnai ieško artimųjų iki dviejų savaičių. Jei pavyksta juos surasti anksčiau, tai informuoja apie mirtį, o nepavykus rasti artimųjų žmogus laidojamas valstybės lėšomis“, – sako R. Matonis.

Jo teigimu, pasitaiko tiek tokių atvejų, kai artimieji išvykę į užsienio valstybes, tiek tokių, kai artimieji nenori laidoti vėlionio už savo lėšas.

„Dažniausiai rasti artimuosius pavyksta, tendencija nesikeičia – tikrai nedaug atvejų, kai artimieji nerandami“, – komentuoja Policijos departamento atstovas.

Artimųjų ieško ir per lietuvių bendruomenes

Apie mirusiųjų artimųjų paieškas svetur tenka girdėti ir vienos didžiausių pasaulyje – Jungtinės Karalystės – lietuvių bendruomenės pirmininkei Alvijai Černiauskaitei. Ji pažymi, kad kartais tokiais atvejais skelbimai platinami socialiniuose tinkluose veikiančiose užsienio lietuvių grupėse, o kartais kreipiamasi tiesiai į tos šalies lietuvių bendruomenę.

Anot pašnekovės, tokių atvejų kasmet pasitaiko iki dešimties.

„Visai neseniai į mūsų bendruomenę kreipėsi močiutė iš Lietuvos. Ji ieškojo anūko, mirus jo mamai. Tiesa, ji kreipėsi ne tiesiogiai, paprašė pažįstamų pagalbos. Socialiniai tinklai ir elektroninė erdvė kartais sudėtinga senjorams“, – sako pašnekovė. Šįkart pagalbos paprašiusiai senolei pavyko padėti – anūkas buvo rastas.

A.Černiauskaitė priduria žinanti ne vieną atvejį, kai Lietuvoje gyvenantys senjorai neturi ryšio su į užsienį išvykusiais artimaisiais.

„Pavyzdžiui, kai pernai su bendruomene vykdėme akciją ir vežiojome vienišiems seneliams lauknešėlius prieš Kūčias, kai kurie užsiminė, kad turi anūkų ar proanūkių užsienyje, bet jau 10–15 metų nėra jų nei matę, nei girdėję. Tokie senoliai prižiūri socialinių darbuotojų“, – komentuoja JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt