Aktualijos

2021.10.19 18:46

Švedijos darbdaviai raginami atlaidžiau vertinti kalbos įgūdžius: kokių iššūkių patiria prastai švediškai mokantys lietuviai?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.10.19 18:46

Švedijos darbo agentūra paragino darbdavius ​​apsvarstyti galimybę įdarbinti žmones, kurių švedų kalbos įgūdžiai yra riboti, nes nauja statistika rodo, kad mažėjant nedarbui trūksta darbo jėgos, skelbia „The Local“. Lietuvių profesionalų klubo Stokholme pirmininkė Milda Ferreira sako, kad mažesni reikalavimai dėl švedų kalbos mokėjimo būtų svarbūs ir Švedijoje gyvenantiems tautiečiams, mat dalis jų darbo rinkoje taip pat susiduria su sunkumais.

Iš viso rugsėjo pabaigoje Švedijos valstybinėje užimtumo tarnyboje (šved. Arbetsförmedlingen) buvo užregistruoti 388 tūkst. bedarbių. Ir nors per metus nedarbo lygis sumažėjo nuo 9 proc. iki 7,5 proc., kvalifikuotų darbuotojų itin trūksta.

Užimtumo tarnyba rugsėjį fiksavo 124 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginimui – 60 tūkst. pernai ir 80 tūkst. prieš dvejus metus, rašo „The Local“.

Švedijos darbdaviai taip pat stengiasi užpildyti tam tikras pradinio lygio darbo vietas, pavyzdžiui, padavėjų restoranuose. Manoma, kad problema šioje srityje kilo dėl to, kad daugybė viešbučių ir restoranų sektoriaus darbuotojų per pandemiją buvo atleisti ir per tą laiką susirado darbą kitame sektoriuje.

Rugsėjo mėnesį kaip bedarbiai buvo įregistruota daugiau nei 219 tūkst. užsienyje gimusių žmonių, palyginti su 248 tūkst. pernai. Remiantis ataskaita, daugiau nei 177 tūkst. darbo ieškančių asmenų gimė šalyje, esančioje už Europos ribų, skelbia „The Local“.

Ataskaitoje priduriama, kad daugelio darbo ieškančių žmonių švedų kalbos žinios neatitinka lygio, kurio dažnai reikalaujama, ir darbdaviai raginami imtis veiksmų, kad išlaikytų ir pritrauktų reikalingų darbuotojų: peržiūrėti reikalavimų sąrašą, įvertinti, ar būtų galima samdyti žmogų, turintį mažiau patirties ar prasčiau mokantį švedų kalbą.

Švedų kalbos reikalavimai darbe kelia iššūkių ir lietuviams

Lietuvių profesionalų klubo Stokholme pirmininkė Milda Ferreira portalui LRT.lt sako, kad darbdavių skatinimą apsvarstyti silpniau švediškai kalbančių darbuotojų įdarbinimo galimybes ji vertina pozityviai. Be to, tokia idėja aktuali ir Švedijoje gyvenantiems lietuviams.

„Pažįstamų lietuvių rate esu susidūrusi su tokiais atvejais, kad asmenys su aukštuoju išsilavinimu arba susiduria su sunkumais gauti, pakeisti nemėgstamą darbą, arba priima pasiūlymą eiti žemesnes pareigas dėl nepasitikėjimo savimi ir savo švedų kalbos žiniomis.

Esu girdėjusi ir tiesiogiai iš gerai pažįstamo potencialaus darbdavio, kad vienas ar kitas iš esmės kvalifikuotas asmuo netiko, nes nepakankamai gerai kalbėjo švediškai“, – komentuoja pašnekovė.

Tiesa, svarbu, kad silpnai švediškai kalbantis ir įsidarbinti bandantis užsienietis gerai mokėtų anglų kalbą, pažymi M. Ferreira.

„Galbūt įdarbindamas darbdavys to ir nepatikrins, nes anglų kalbos mokėjimas švedų visuomenėje yra savaime suprantamas. Tačiau anglų kalbos reikalavimas susijęs ne tik su galimybe atlikti kasdienį darbą, pavyzdžiui, tarptautinėje Švedijos kompanijoje, bet ir su paprasčiausiu poreikiu komunikuoti darbo vietoje, jeigu švedų kalba per silpna“, – sako lietuvė.

M. Ferreiros teigimu, švedų kalbos poreikis priklauso ir nuo darbo, ir nuo įmonės pobūdžio. Kuo labiau įmonė orientuota į tarptautinę rinką, tuo didesnė svarba teikiama anglų kalbai. Ji taip pat pažymi, kad siekiant padėti užsieniečiams integruotis Švedijoje siūlomi nemokami švedų kalbos kursai.

„Dažnai jie organizuojami ir pagal specialybės sritis, pavyzdžiui, specialūs švedų kalbos kursai inžinieriams. Tai labai padeda tiesiogiai ieškant darbo pagal specialybę, kur švedų kalbos žinios yra pageidaujamos“, – komentuoja pašnekovė.

Vis dėlto lietuvė sako, kad tokie kursai neduos rezultato, jeigu užsieniečiui nebus suteikiama galimybė ir toliau lavinti kalbos įgūdžių darbe. Anot M. Ferreiros, pasitaiko atvejų, kad įmonės darbuotojai pastebi, jog naujas kolega prastai moka švedų kalbą, ir todėl su juo bendrauja angliškai.

„Dėl to daug užsienio kilmės darbuotojų, nuo pat pradžių silpnai kalbančių švediškai, taip ir lieka su žemu kalbos mokėjimo lygiu. Tiesa, tokių situacijų dažniausiai būna tarptautinėse įmonėse“, – teigia pašnekovė.

Ji pažymi, kad šiuo metu Švedijoje labai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos daugelyje sektorių – tiek aukštos kvalifikacijos profesijų (gydytojų, slaugytojų, farmacijos darbuotojų, IT specialistų, mokytojų, darželio auklėtojų bei inžinierių), tiek žemesnės kvalifikacijos arba nekvalifikuoto darbo (sunkvežimių vairuotojų, restoranų personalo, statybininkų).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt