Aktualijos

2021.10.12 19:23

Eilės prie parduotuvių ir privalomai skiepytis suskubę darbuotojai: lietuviai papasakojo, kas vyksta Latvijoje

Kristina Kybartaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.10.12 19:23

Pirmadienį Latvijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Šis sprendimas įnešė naujų ribojimų, jie labiausiai paveiks nevakcinuotus nuo COVID-19 asmenis. Latvijoje gyvenantys lietuviai pasakojo, kad kai kuriuos nauji ribojimai paskatino suskubti pasiskiepyti, tačiau yra ir tokių, kurie mieliau praras darbą, negu sutiks vakcinuotis.

Dėl įsigaliojusios nepaprastosios padėties nuo pirmadienio nevakcinuoti žmonės negali patekti į didžiuosius prekybos centrus, lankytis renginiuose, o nuo lapkričio 15 d., jei žmogus nebus pasiskiepijęs arba persirgęs, negalės dirbti, taip pat be testo nepateks pas gydytojus.

Kaip pasakojo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius, tokia padėtis įvesta dėl kritinės situacijos ligoninėse. Jos šalyje perpildytos, dėl to negali atlikti kitų operacijų, testų.

Pasak pirmininko, skiepytiems asmenims taip pat bus daugiau ribojimų: bus mažinama renginių, ribojamas žmonių skaičius juose, o dėvėti kaukes reikės bet kokioje įstaigoje ar bet kokiame renginyje.

Kaip pasakojo pašnekovas, tai, kad nepaprastoji padėtis bus įvesta, nekėlė abejonių jau ketvirtadienį. Anos jo, naujos taisyklės paskatino žmones skubėti skiepytis.

„Jau ketvirtadienį, kai krizių valdymo taryba nusprendė šalyje įvesti nepaprastąją padėtį ir liko tik sulaukti Vyriausybės patvirtinimo (jis buvo gautas pirmadienį), dauguma žmonių jau registravosi dėl vakcinacijos ar persirgimo ištyrimo, kad gautų sertifikatus“, – sakė jis.

Šiuo metu gyventojams suteikta proga pasiskiepyti ar gauti persirgimo sertifikatą. Pasak R. Žalnieriaus, dar dvi savaites darbuotojai galės testuotis ir viešosiose įstaigose už tai mokės darbdaviai, o vėliau testuotis privalės savo lėšomis. Po lapkričio 15 d. testai nebegalios, bus privaloma arba būti visiškai pasiskiepijus, arba turėti antikūnų.

Pirmininko teigimu, kad įsigaliojo nepaprastoji padėtis, labai jaučiama ir prie didžiųjų prekybos centrų, prie jų nusidriekė eilės.

„Nuo vakar dienos prie didžiųjų prekybos centrų rikiavosi žmonės, didėjo eilės, nes reikia parodyti ne tik sertifikatą, bet ir asmens dokumentą, jo dažnai žmonės neturėjo. Didelė problema yra ir tai, kad kai kurie darbuotojai, kurie peržiūri sertifikatus, nelabai dar mokėjo tai daryti, skenuoti pažymėjimus“, – pasakoja R. Žalnierius.

Jis sakė, kad kol kas nefiksuota atvejų, kai į prekybos centrus bandoma patekti su svetimais ar suklastotais sertifikatais, mat tikrinama pakankamai atidžiai.

Pasak pašnekovo, nors kai kurie žmonės naujomis taisyklėmis piktinasi, suvokia, kad tai yra vienintelė išeitis, tad didelių protestų ar mitingų nekyla.

Jei sergamumo situacija pasitaisytų, šiuo metu trims mėnesiams įvesta nepaprastoji padėtis gali būti atšaukta.

Kai kurie mieliau praras darbą, nei skiepysis

Rygoje įsikūrusios lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Naglė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakojo besidžiaugianti, kad švietimo įstaigos liko dirbti kontaktiniu būdu. Tačiau apribojimų neišvengta ir čia.

Latvijoje mokykloms už paskiepytus darbuotojus skiriamos premijos

„Anksčiau vakcinuotiems nereikėjo nešioti kaukių. Dabar turime kaukes nešioti visi: ir vakcinuoti, ir nevakcinuoti. Anksčiau 1–3 klasių mokinukai galėjo nedėvėti kaukių, bet dabar ir jie sėdi pamokose su kaukėmis. Mokytojai, aišku, kai kurie nelabai patenkinti, kad reikia nešioti kaukę, bet laikosi šių apribojimų, nes kiekvienas supranta, kad jei reikėtų grįžti į namus mokytis, tai būtų katastrofa. Vaikai mokyklos išsiilgę, dveji metai praktiškai praleisti, mes turime būti čia, mokykloje, ir dirbti gyvai“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu Latvijoje labai padidėjęs sergamumas būtent mokyklose. Kaip pasakoja pašnekovė, kiekviena mokykla kartą per savaitę, bendradarbiaudama su laboratorija, daro testus, o, atsiradus bent vienam atvejui klasėje, visa grupė privalo karantinuotis.

„Anksčiau tai buvo seilių testai, dabar tie vadinamieji pagaliukai. Jeigu atsiranda bent vienas klasėje teigiamas atvejis, tai visa klasė išleidžiama į karantiną. Vaikai karantinuojasi 14 dienų, bet jie turi teisę 10 d. darytis papildomą testą ir jei visos klasės atsakymai yra neigiami, grįžta į mokyklą“, – dėstė J. Naglė.

Anot jos, nors pradžioje buvo tėvų, kurie protestavo prieš privalomą vaikų testavimą, galiausiai jie suprato, kad kitos galimybės mokytis kontaktiniu būdu nėra.

Lietuvių mokykloje, pasak direktorės, šiuo metu pasiskiepiję 90 proc. visų darbuotojų, tačiau yra mokytojų, kurie skiepytis neketina.

„Tik keli mokytojai yra nepasiskiepiję. Dabar nauji įstatymai sako, kad, ko gero, su tais mokytojais reikės atsisveikinti. Deja, yra tokių mokytojų, kurie geriau atsisveikins su mokykla, negu eis skiepytis“, – apgailestauja J. Naglė.

Paklausta apie skatinimą skiepytis, ji pasakojo, kad nemažai mokyklų paskiepijo daugiau nei 80 proc. savo darbuotojų. Tokioms mokykloms skiriamos premijos iki 5000 eurų, juos galima panaudoti mokytojų kvalifikacijai kelti, premijoms ar įrangai pirkti.

Taip pat skatinami ir senjorai – pirmadienį nutarta, kad pasiskiepijusiems prie pensijos bus pridedama 20 eurų.

Latvijoje šiuo metu yra 43 proc. pasiskiepijusių žmonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt