Aktualijos

2021.10.18 18:33

Užsienio lietuviai prekybos žmonėmis tinkle: nuo priverstinio darbo iki išnaudojimo nusikaltimams

Simona Crisafulli, ITLIETUVIAI.IT2021.10.18 18:33

Italija yra šalis, turinti oro, žemės ir vandens kelių, todėl vieniems tai tranzitinė, kitiems – galutinio tikslo valstybė. Joje kasmet užfiksuojama dešimtys, šimtai tūkstančių imigrantų. Sudėtinga atskirti neteisėtai atvykusį imigrantą nuo prekybos žmonėmis aukos. Naujausiais duomenimis, Italijoje yra net 4 100 asmenų, daugiausia visoje Europos Sąjungoje, įtariamų prekyba žmonėmis. Į prievartinės prostitucijos ir neteisėto darbo pinkles patenka ir lietuvių.

Nors apie išaiškintus priverstinės prostitucijos atvejus pastaraisiais metais italų spaudoje pranešama rečiau, paieškos sistemoje įvedus itališkai „lietuvė prostitutė“, iki šiol galima rasti įvairiausių intymias paslaugas siūlančių skelbimų skirtinguose Italijos miestuose. Neabejojama, dalis į prekybos žmonėmis pinkles patekusių aukų bijo ar net nežino jomis tapusios, todėl nesikreipia pagalbos, nors įvairių pagalbos priemonių yra. Viena jų – šiuo metu LR vidaus reikalų ministerijos lėšomis finansuojamas informacinis pagalbos langelis „Tu – ne viena(s)“, kurio simbolis – žydra širdelė.

Aukomis gali tapti visi

Jungtinės Tautos prekybą žmonėmis priverstiniam darbui laiko viena rimčiausių šių laikų socialinių problemų ir nurodo, kad pastaraisiais metais mažiausiai 136-ių pasaulio valstybių piliečiai buvo patekę į priverstinio darbo pinkles 118-oje skirtingų pasaulio valstybių.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų departamento puslapyje rašoma, kad prekyba žmonėmis yra „žmonių verbavimas, pervežimas ar perkėlimas, slėpimas ar laikymas, panaudojant jėgą, apgaulę ar grasinimus, turint tikslą juos išnaudoti pelnui gauti. Šio nusikaltimo aukomis gali būti vyrai, moterys ir visų amžiaus grupių vaikai bet kuriame pasaulio regione. Prekybos žmonėmis nusikaltėliai dažnai naudoja prievartą ar naudojasi apgaule veikiančių įdarbinimo agentūrų paslaugomis ir teikia melagingus pažadus apie galimas išsimokslinimo ar darbo galimybes, siekdami įvilioti ar priversti jų aukas.“

Žmonių prekyba yra skirstoma į žmonių kontrabandą, kitaip tariant, nelegalų migrantų judėjimą valstybėje (anglų k. smuggling), ir prekybą žmonėmis.

Šie du reiškiniai tarpusavyje dažnai yra glaudžiai susiję, nors nebūtinai žmonių kontrabandos aukos yra nelegalūs imigrantai.

Prekyba žmonėmis yra sudėtingas procesas, nes nepasižymi paprastomis schemomis. Dažniausiai jose figūruoja tokie asmenys: pervežėjas / kontrabandininkas / prekiautojas žmonėmis, išnaudotojas, auka. Jie visi pasižymi skirtinga atsakomybe ir susipinančiais vaidmenimis, kaip – ne visada suprantama ir pačiam žmogui.

Tarkime, asmuo, pats nežinodamas, gali tapti kontrabandininku, kai tiesiog norėdamas pagelbėti žmogui suveda jį su asmenimis, galinčiais pagelbėti kitoje šalyje susirasti darbą ar neteisėtai keliauti. Aukos kartais pačios tampa kontrabandininkais ar išnaudotojais. Kartais išnaudotojai net nesuvokia tokie esantys (pavyzdžiui, prostitucijos paslaugas įsigyjantys klientai, jiems patiems nežinant, besinaudojantys prekybos žmonėmis aukos paslaugomis).

Skirtingose šalyse – skirtingos išnaudojimo formos

LR VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė sako, kad prekybos žmonėmis formos skiriasi tiek pagal žemynus, tiek Europos Sąjungos viduje. Pašnekovės teigimu, prekyba žmonėmis skirtinguose žemynuose pagal vyraujančias formas išsidėsčiusi skirtingai.

„Tarkime, Šiaurės ir Pietų Amerikoje vyrauja prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, Vidurio ir Pietų Afrikoje – priverstiniam darbui, bet, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje, arčiau Europos, atsiranda ir seksualinis išnaudojimas, ir kitų prekybos žmonėmis formų. Paminėtina, kad Afrikos, Azijos šalių piliečiai vežami išnaudoti į Europos šalis. Kalbant apie Europą, joje beveik pusė prekybos žmonėmis aukų yra ES piliečiai, t. y. didelė jų dalis parduodama savo valstybėje narėje, kita dalis vežamos į kitą valstybę narę“, – sako S. Mickutė.

Pasak specialistės, ES į prekybos žmonėmis spąstus dažniausiai pakliūva moterys.

„Moterys ir mergaitės sudaro didžiąją visų prekybos žmonėmis aukų ES dalį (72 proc.) ir beveik visas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukas (92 proc.). Beveik ketvirtadalis visų prekybos žmonėmis aukų yra vaikai (22 proc.), daugiausia ES piliečiai ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukos. Taip pat Europoje išnaudojama priverstiniam darbui, elgetavimui, nusikalstamoms veikoms, surogatinei motinystei, seksualiniam išnaudojimui virtualioje erdvėje ir kt., tačiau šių aukų skaičius yra daug mažesnis“, – pabrėžia VRM atstovė.

S. Mickutė akcentuoja, kad Lietuva nuo kitų ES šalių skiriasi savitumu šioje srityje. Lietuvos piliečiai pastaraisiais metais daugiausia buvo išnaudojami prekybai žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui ir daug mažiau seksualiniam išnaudojimui, priešingai nei išnaudojami asmenys, pavyzdžiui, Vidurio Europos šalyse.

Aukas sudėtinga atskirti

Su didžiule imigracija susidurianti Italija taip pat išsiskiria pasauliniame prekybos žmonėmis nusikaltimų kontekste. Čia kasmet atvyksta tūkstančiai imigrantų, tarp jų – ekonominiai, politiniai migrantai, bėgantys iš politiškai, ekonomiškai ar socialiai nestabilių Šiaurės Afrikos valstybių.

Redžio Kalabrijos regiono kovos su mafija prokuratūros prokurorės Saros Amerio teigimu, Pietų Italijos regionai – Sicilija, Kalabrija ir Apulija – yra labiausiai paveiktos migracijos procesų. Prokurorė sako, kad būtent pietinės Sicilijos ir Kalabrijos dalys yra populiariausios Centrinio Viduržemio regiono (ypač – Magribo šalių) prekybos žmonėmis aukų išlaipinimo vietos, o Apulija ir rytinės Kalabrijos pakrantės yra naudojamos asmenų iš Rytų Viduržemio regiono išlaipinimui, kai išplaukiama iš Graikijos ir pervažiuojama Turkija.

Pareigūnė akcentuoja, kad neteisėtai atvykusį imigrantą atskirti nuo prekybos žmonėmis aukos yra labai sudėtinga.

„Prekyba žmonėmis yra nusikalstamas reiškinys, kuris įsilieja į migracijos srautus, bet jų neuždengia. Prekyba žmonėmis šiuo atveju yra skirta pažeidžiamam asmeniui į valstybės teritoriją įvežti, turint tikslą išnaudoti jį darbo veiklai, prostitucijai arba elgetavimui. Neteisėtas imigrantų patekimas į Italiją ir jo organizavimas yra kiek kitokia nusikalstama veika nei prekyba žmonėmis. Italijoje, ypač Kalabrijos regione, Džoja Tauro slėnyje, yra ypač paplitęs imigrantų išnaudojimas citrinvaisių, alyvuogių, pomidorų derliui nuimti, o labiausiai išnaudojami šiam darbui yra Vidurio Afrikos gyventojai“, – pabrėžia prokurorė S. Amerio.

Per pastaruosius dvejus metus ypač išaugo neteisėto patekimo į Italijos teritoriją ir neteisėto apsigyvenimo šalyje atvejų skaičius (lyginant su 2019 m., 2020 m. padidėjo net 32,6 proc.), pornografinės medžiagos laikymas ir virtualios pornografijos atvejų (lyginant su 2019 m., 2020 m. išaugo net 50,3 proc.). Pernai, lyginant su 2019 m., net 45,2 proc. padaugėjo ir išaiškintų nepilnamečių pornografijos atvejų.

Etniniu pagrindu suformuotos grupuotės, planuojančios ir organizuojančios pervežimą iš gimtosios šalies į Italiją, pasirūpina padirbtais dokumentais, kelionės maršrutu ir pervežimo būdu. Joms patikėta užduotis pasirūpinti nelegaliai sienas kertančiais žmonėmis, apgyvendinant juos „saugiose“ vietose.

Italų policijos tyrimų duomenimis, Italijoje aktyviausiai veikiantys prekybos žmonėmis organizavimo srityje asmenys yra nigeriečiai, rumunai, italai ir albanai. O prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra nigeriečiai, rumunai ir italai, nemaža jų dalis – nepilnamečiai asmenys.

Lietuvės – prostitucijos pinklėse

Duomenų apie lietuvius, tapusius prekybos žmonėmis aukomis Italijoje, yra labai mažai. Tai patvirtina ir Italijos, ir Lietuvos specialistai.

„Aš neturiu patirties su lietuviais, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis, tačiau buvo nustatyta lietuvių kilmės asmenų, atsakingų už ne ES piliečių įvežimo į Italiją organizavimą. Vis dėlto tarp įvežtų asmenų niekada nebuvo lietuvių ar Baltijos valstybių piliečių“, – sako Redžio Kalabrijos regiono kovos su mafija prokuratūros prokurorė S. Amerio.

„Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija kasmet vykdo Lietuvos teisėsaugos institucijų ikiteisminių tyrimų prekybos žmonėmis srityje analizę, kurios metu išryškėja prekybos žmonėmis tendencijos t. y. kokie Lietuvos Respublikos piliečiai, kur ir kokiomis formomis išnaudojami užsienio valstybėse. Išplėstiniai statistiniai duomenys kaupiami nuo 2013 m., tačiau dar niekada nebuvo atvejų, susijusių su Italijos Respublika. Paaiškinti šį reiškinį būtų sudėtinga. Gali būti įvairių, kompleksinių priežasčių, nes gretimose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Prancūzijoje, Lietuvos Respublikos piliečiai yra išnaudojami tiek priverstiniam darbui, tiek nusikalstamoms veikoms daryti“, – pabrėžia S. Mickutė

LR VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresniosios patarėjos Sonatos Mickutės nuomone, Italijoje didžiausia problema – prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, todėl šiam nusikaltimui užkardyti yra skiriamos rimtos valstybės priemonės.

Nors italų spaudoje pastaruoju metu nebeskelbiama į prostitucijos ir išnaudojimo tinklą patekusių tautiečių istorijų, ankstesniais metais pasitaikydavo sulaukti tokių žinių. Taip pat aptinkama keletas senesnių straipsnių apie suimtas narkotikus pardavinėjusias lietuves prostitutes.

Keleto metų senumo straipsniuose italų kalba yra nurodoma, kad kai kurios lietuvės šioje šalyje buvo įsitraukusios į prostitucijos tinklą. Pavyzdžiui, 2013 m. Salerne (Kampanijos regione) buvo sumušta ir apiplėšta lietuvių kilmės prostitutė. Kita prostitucija besiverčianti lietuvių kilmės moteris buvo sužalota 2019 m. Osio Soto miestelyje, Bergamo provincijoje (Lombardijos regione). 2012 m. Lančiano mieste, Kjeti provincijoje (Abrucų regione), su 130 g heroino rankinėje buvo sulaikyta dar viena lietuvių kilmės prostitutė.

Veneto regiono saugumo politikos ir migruojančių srautų komiteto tyrimo ataskaitoje (2013 m.) nurodoma, kad tik 2002 m. Veneto regione buvo nustatyta lietuvė, patekusi į prostitucijos ir žmonių išnaudotojų tinklą. Taip pat 2011 m. Teramo mieste (Abrucų regione) buvo išaiškintas baras, kuriame su oficialiai studentams skirto privataus būrelio iškaba veikė prostitučių namai, kuriuose seksualines paslaugas už pinigus teikė striptizo šokėjos. Tąkart tarp nusikalstamos veiklos už prostitucijos organizavimą įtariamųjų buvo ir viena 49 m. lietuvė.

Popolio miestelyje, Peskaros provincijoje (Abrucų regione), 2012 m. būtent lietuvės merginos, prieš kurią buvo panaudota prievarta, parodymais buvo išaiškinti prostituciją ir neteisėtą žmonių kontrabandą organizavę naktinio baro savininkai.

Deja, iki šiol paieškos sistemoje įvedus itališkai „lietuvė prostitutė“ galima rasti įvairiausių intymias paslaugas siūlančių skelbimų skirtinguose miestuose (pvz., Turine, Romoje, Milane, Bolonijoje, Riminyje, Veronoje, Ravenoje). Tiesa, nežinia, ar minimos „Marina“, „Karla“, „Ritta“, „Valleria“, „Anna“, „Cristina“, „Nicol“, „Lorena“, „Sofie“ tikrai visos yra lietuvės.

Nuo 2008 m. iki 2021 m., remiantis tik viešai internete prieinamais spaudos šaltiniais, Italijoje nužudytos mažiausiai trys moterys, identifikuojamos kaip lietuvės (viena iš jų – striptizo šokėja), mažiausiai dvi nubaustos už žmogžudystę ginant artimą ar ginantis. Moteržudystės (it. femminicidio) – gana jautrus ir aktualus Italijoje reiškinys.

Dirbo nelegaliai?

Italų spaudoje aptinkama ir kitokių pavienių galimai su prekyba žmonėmis susijusių atvejų, kai, tarkime, 2019 m. Peskaros finansinių nusikaltimų inspekcija, patikrinusi apie šimtą įmonių, aptiko šimtą nelegaliai dirbusių asmenų, tarp jų „50 ES piliečių – italų, rumunų, lietuvių ir kt., bei 3 ne ES piliečius“.

Italijos spaudoje šiais ir praėjusiais metais taip pat nuskambėjo atvejai, kai Lietuvoje registruotos transporto kompanijos vergiškomis sąlygomis įdarbino ne ES piliečius. Straipsniuose aprašomi ukrainiečių, baltarusių, uzbekų, turkų ir filipiniečių atvejai, kai pasirašoma sutartis žmonėms nesuprantama kalba, nurodomi atlyginimai tarp 100 ir 600 eurų, nepadengiamos ligos išlaidos, kai kurie iš jų dirba su netikrais asmens dokumentais.

Viename straipsnyje minimas ukrainiečio Jevgenijaus atvejis, kai, dirbdamas lietuviams priklausančioje transporto įmonėje, per devynis mėnesius uždirbo vos 800 eurų. Dabar vairuotojas neturi pinigų net grįžti į savo kilmės šalį. Kitas, kaip straipsnyje minima, lietuvių įmonėje dirbantis rusas Artemas pasakoja, jog karantino metu darbo padaugėjo, bet atlyginimas dar sumažėjo.

Italijoje, Benevente (Kampanijos regione), advokatų kontoroje „Studio legale de Nicolais“ dirbanti teisininkė Rūta Kavaliūnaitė pabrėžia, kad, įtarus prekybą žmonėmis, visi atvejai yra atidžiai tiriami.

„Būna atvejų, kai į vilkikus sulipa žmonės. Tai gali vykti paslapčia ir vairuotojui nežinant, o gali būti ir susitarus dėl užmokesčio. Įvykio aplinkybės yra nustatomos tiriant, ar yra nusikaltimo elementų. Jie patvirtinami arba atmetami tyrimo metu, o teismo procese nustatoma, ar buvo arba yra susitarimas, o gal vairuotojas – niekuo dėtas. Žinau atvejį, kai buvo patikrinti vilkiko vaizdo įrašai ir išteisinti abu – vilkiko vairuotojas ir įmonės vadovas. Buvo patvirtinta, kad žmonės sulipo paslapčia, pasinaudodami prekių krovimo momentu aikštelėje. Tokiais atvejais atsakomybė yra bendra, todėl ir vairuotojas, ir įmonė turi būti atstovaujami advokato“, – pabrėžia teisininkė.

Pasak R. Kavaliūnaitės, už neteisėtą žmonių gabenimą (italų k. Il delitto di favoreggiamento dell’ingresso clandestino degli stranieri) Italijos BK 12 str. numatyta bausmė yra nuo 1 iki 5 metų laisvės atėmimo ir 15 000 eurų bauda už kiekvieną nelegaliai vežtą asmenį. Beje, įstatymas numato bausmės didinimą esant kitų sunkinamųjų aplinkybių. Teisininkė sako, kad vykstant tyrimui yra taikomas įtariamų asmenų ir transporto priemonių areštas.

Prekyba žmonėmis – sudėtingas reiškinys

Nors prieš du dešimtmečius Sicilijoje, Palerme, JTO konferencijoje buvo priimta konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, situacija ne itin gerėja. Būtent minėtoje konvencijoje rašoma, kad prekyba žmonėmis apima „prostituciją ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, prievartinį darbą, surakinimą ir vergystę, kai kuriais atvejais – prekybą organais, taip pat kitas dar nežinomas žmonių išnaudojimo formas“.

Pabrėžiama, kad ES 2017–2018 m. prekybos žmonėmis aukų buvo daugiau nei 26 000. Net 72 proc. jų – moterys ir merginos (dauguma, net 60 proc., tapo seksualinio išnaudojimo aukomis). Tarp penkių labiausiai paveiktų ES šalių – ir Italija.

Naujausi teisėsaugos duomenys rodo, kad Italijoje yra net 4 100 asmenų, o tai daugiausia visoje ES, įtariamų prekyba žmonėmis. Jų atžvilgiu pradėti tyrimai, o aukomis tapę asmenys daugiausia yra iš Nigerijos ir Rytų Europos valstybių. Bylose dažnai minimas „lover boy“ reiškinys, kai, pažadėję geresnį gyvenimą skurdžiau gyvenančioms merginoms ir moterims iš Rytų Europos, vyrai vėliau jas įtraukia į prostitucijos Italijoje tinklą.

Pabrėžtina, kad Italijoje neteisėtas darbas ar prostitucijos paslaugų teikimas nėra automatiškai priskiriami prekybai žmonėmis.

2021 m. kovą pateiktoje Italijos VRM Viešojo saugumo departamento centrinės kriminalinės policijos ataskaitoje nurodoma, kad prekybai žmonėmis yra priskiriami:

- seksualinis išnaudojimas, kai naudojamasi žmogaus kūnu prieš jo valią, bet prekybai žmonėmis nėra automatiškai priskiriama prostitucija;
- išnaudojimas darbe, kai žmogui sukuriamos vergovės sąlygos, iš jo atimami dokumentai, kai jis verčiamas dirbti šantažo būdu ar pasinaudojant jo silpnumu. Vien neteisėtas darbas pats savaime taip pat nėra prilyginamas prekybai žmonėmis;
- prekyba žmonėmis yra nepilnamečių išnaudojimas, kai nepilnametis paimamas iš šeimos ir išvežamas į kitą valstybę, siekiant išnaudoti jį renkant išmaldą ar nusikaltimuose, pavyzdžiui, vagystėms, kontrabandai, narkotikų prekybai;
- prekyba žmonėmis yra seksualinis nepilnamečių išnaudojimas, kai, pasinaudojant apgaulės būdu, nepilnametis yra išviliojamas iš namų ir verčiamas teikti seksualines paslaugas ar dalyvauti pornografinėse fotosesijose.

Italijos VRM Viešojo saugumo departamento centrinės kriminalinės policijos ataskaitoje sakoma, kad prekybai žmonėmis būdingi šie požymiai (gali būti vienas, o gali būti ir keletas): žmogus įkalinamas, verčiamas prieš sao valią atlikti įvairius veiksmus, seksualiai išnaudojamas, išnaudojamas darbe, įvairiai šantažuojamas ir prieš jį smurtaujama, įskaitant smurtavimą buitinėje aplinkoje.

Prekyba žmonėmis – tai ir žmogaus organų išėmimas ir pardavimas nelegalioms operacijoms, kai žmogus yra prievarta, naudojantis galia ir žmogaus silpnumu, verčiamas aukoti savo organus (dažniausiai vieną iš inkstų, taip paliekant auką gyvą).

Kiti prekybos žmonėmis aukos požymiai:

- žala kūnui ar psichikai;
- patiriama emocinių kančių;
- patiriama ekonominių nuostolių;
- nustatomas žmogaus esminių teisių pažeidimas;
- asmuo perkeliamas iš vienos vietos į kitą;
- asmuo perkeliamas apgaulės būdu arba panaudojant jėgą;
- po žmogaus perkėlimo vykdomas išnaudojimas.

Prekyba žmonėmis ne tik kenkia į jos pinkles patekusiai aukai, bet ir turi kolektyvinių pasekmių, tarkime, sugriuvus planams ar jų neįvykdžius, susikuria mechanizmas, dėl kurio kentės daug žmonių (artimieji, bendruomenė ir pan.).

Aukos – socialiai pažeidžiamos

2019 m. vykdyto ir LR VRM finansuoto projekto „Raktas“ viena iš įgyvendintojų – Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Daukantaitė-Vansavičienė sako, kad prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra labai įbaugintos, o kartais net nesupranta, į kokią situaciją papuolė.

„Auka yra statistiškai socialiai pažeidžiama, žemesnio išsilavinimo, turinti mažesnes pajamas, turinti skolų, priklausomybių. Auka dažnai neidentifikuoja savęs kaip aukos, nežino prekybos žmonėmis požymių, yra įbauginta, ja manipuliuojama, iš jos atimamas pasas, banko kortelė, „įskolinama“ už pragyvenimą, kontroliuojama jos dienotvarkė, buvimo vieta. Auka, įtardama ar suvokusi, kad pakliuvo į prekybos žmonėmis pinkles, bijo kreiptis į policiją, nes nemoka vietos kalbos, per mažai orientuojasi aplinkoje, kurioje gyvena, arba mano, kad teisėsauga jai ne pagelbės, o apkaltins, nubaus. Praktikoje susiduriama su problema, kad žmogus suvokia esantis auka, bet gali nenorėti pagalbos“, – sako Ispanijos lietuvė.

A. Daukantaitė-Vansavičienė siūlo šviesti visuomenę, tęsti ir efektyvinti švietimą mokyklose apie prekybos žmonėmis pavojus, stiprinti prevenciją potencialioms aukoms lengvai prieinamose vietose (renginiuose, internete, išvykimo iš šalies vietose, keleiviniame transporte, parduotuvėse ir kt.), taip pat ragina užsienio lietuvių bendruomenes aktyviau dalytis informacija.

Pašnekovė įsitikinusi, kad užsienio lietuviai gali prisidėti, kurti ir palaikyti emociškai saugią bendruomeninę terpę, aktyvią ir reguliariai bendraujančią, kur dalijamasi patarimais, pagalba, informacija, kur klausiama nebijant, kad išjuoks.

„Kai esame arčiau vienas kito, pasitikime, galime greitai reaguoti, pagelbėti pakliuvusiajam į bėdą, suteikti emocinį palaikymą, nukreipti į pagalbą teikiančias visuomenines organizacijas ar teisėsaugos institucijas. Šiam tikslui pasitarnavo Ispanijos lietuvių bendruomenės 2020 m. sukurta prevencinė priemonė – mobilioji programėlė „Raktas“ ir projekto metu atsiradęs užsienio lietuvių bendruomenių atstovų neformalaus bendradarbiavimo tinklas“, – pabrėžia Agneta Daukantaitė-Vansavičienė.

Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė vertina Italijos lietuvių profesionalų įgyvendinamo projekto, kurį finansuoja LR vidaus reikalų ministerija, „Tu – ne viena(s)“ siunčiamą žinutę. Ji sako: „Žinodamas, kad tu ne vienas, tikrai būsi drąsesnis, sąmoningesnis ir rasi sprendimą.“

Pagalbos grandinė

Jei jūs ar jūsų pažįstamas atsidūrė situacijoje, kai yra įtariamas prekybos žmonėmis atvejis (t. y. žmogus įkalinamas, verčiamas prieš savo valią atlikti įvairius veiksmus, seksualiai išnaudojamas, engiamas, išnaudojamas darbe, įvairiai šantažuojamas, prieš jį smurtaujama, jis verčiamas rinkti aukas ar viliojamas už pinigus parduoti kurį nors iš organų), netylėkite ir kreipkitės į specialias visuomenines institucijas.

Prokurorė S. Amerio pabrėžia, kad tose Italijos zonose, kur populiarios žemės ūkio veiklos ir kur ydingai paplitęs išnaudojimo darbe reiškinys, veikia darbuotojų profesinės sąjungos ir laisva valia susibūrusios organizacijos. Būtent į šias organizacijas galima kreiptis pirmiausia.

Pasak prokurorės, užsieniečiai gali paprašyti pagalbos tuomet, kai policijos būna fotografuojami, jiems vos atvykus į Italijos teritoriją.

„Kai kurie užsieniečiai būna apklausiami Teritorinės komisijos, tuomet taip pat būna pateikiami specialūs klausimai, siekiant patvirtinti prekybos žmonėmis hipotezę. Prekybos žmonėmis auka, esant tai įrodančių elementų, turi teisę į nemokamą teisinę apsaugą ir vertėjo paslaugas“, – akcentuoja S. Amerio.

Neįkainojamą vaidmenį atlieka ir visuomeninės organizacijos: identifikuoja prekybos žmonėmis atvejus, suteikia psichologinę, teisinę pagalbą, vertėją, laikiną prieglobstį, lydi procese, kol aiškėja tolesnis aukos likimas, procedūros sprendžiant, ar auka pasiliks šalyje, ar grįš į kilmės šalį. Visame pagalbos kelyje dalyvauja ištisa grandinė atsakingų asmenų – nuo visuomeninių organizacijų, policijos, konsulinių įstaigų iki socialinių darbuotojų, bendruomenės, šeimos narių, artimųjų.

„Kiekviename Italijos teritorijoje esančiame policijos komisariate yra sudarytos visos sąlygos pateikti pranešimą apie nusikaltimą, bendradarbiaujant moteriškosios lyties pareigūnei, kurios buvimas galbūt palengvintų pasidalijimą patirtomis kančiomis“, – pažymi prokurorė S. Amerio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt