Aktualijos

2021.09.28 20:44

Vieni su baime laukia šildymo sezono, kitur paramą žada valdžia: užsienio lietuviai papasakojo apie augančias kainas jų šalyse

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.09.28 20:44

Dujų ir elektros kainos kaip ant mielių auga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tiesa, kol dalis lietuvių piktinasi ir su nerimu laukia prasidėsiančio šildymo sezono, užsienyje gyvenantys tautiečiai sako žiemos kol kas nebijantys ir dėl šiltesnio klimato, ir dėl valdžios žadamos paramos.

Elektros ir dujų kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas, dėl to kyla ne tik prekių, bet ir komunalinių paslaugų kainos. LRT.lt domėjosi, kaip į tokius pokyčius reaguoja užsienyje gyvenantys lietuviai.

Vokietijoje nerimą kelia aukšta infliacija

Kaip pasakojo LRT bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas, šiemet dujų kainų pokytis Vokietijoje ypač didelis: esą kovą didmeninė kaina svyravo apie 16 eurų už megavatvalandę, o rugsėjį viršijo 55 eurus. Taip pat stipriai augo Vokietijoje vis dar intensyviai deginamų anglių kaina.

Pašnekovas teigė, kad žmonėms Vokietijoje šiuo metu nerimą kelia beveik 5 proc. siekianti metinė infliacija ir bendras kainų augimas, o šilumos ir dujų brangimo tema bent kol kas neatrodo itin opi.

„Skaičiuojama, kad dujų ir elektros tarifai gyventojams gali išaugti kitų metų pradžioje tuo atveju, jeigu didmeninės dujų kainos nemažėtų. Bet net ir brangstant kurui Vokietijos gyventojai yra neblogai apsaugoti nuo didelių išlaidų šildymui: žiemos Vokietijoje yra gerokai šiltesnės negu Lietuvoje, absoliuti dauguma namų yra gerai apšiltinti“, – sakė M. Savickas.

Pasak jo, vietos gyventojus dabar labiau gąsdina išaugusios kitos kainos.

„Man susidarė įspūdis, kad tiek Vokietijos lietuviai, tiek patys vokiečiai kol kas labiau pastebėjo ir kalba apie išaugusias paslaugų, nekilnojamojo turto ir benzino kainas. Jos kanda jau dabar, pavyzdžiui, litras 95 rūšies benzino degalinėje kainuoja eurą šešiasdešimt tris centus. Skaičiuojama, kad po Naujųjų kaina svyruos apie du eurus“, – pasakojo M. Savickas.

Danai pasiruošę mokėti daugiau

LRT radijo laidoje „10–12“ kalbinta LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck patvirtino, kad šioje šalyje taip pat auga elektros kainos ir žmonės yra perspėjami, kad sąskaitos bus didelės. Taip atsitiko dėl to, kad žmonės linkę rinktis žaliąją energiją.

„Danijoje dauguma elektros energijos pagaminama iš žaliųjų priemonių, tarkim, apie 60 proc. visos elektros energijos ateina iš saulės, vėjo ir vandens. Šiemet buvo tokie metai, kai nei vėjo, nei saulės nebuvo labai daug. Buvo apsiniaukusi ir rami vasara, o ir visi metai. Todėl perspėjama, kad elektros kainos kils.

Tai nėra labai gera naujiena žmonėms, kadangi danai labai rūpinasi aplinkosauga, dauguma jų pertvarkė namus, kad jie būtų šildomi elektra, nusipirko elektrinius automobilius, turi elektrinius dviračius, tad buvo pasiruošę naudoti švarią saulės ir vėjo energiją. Jie jaučiasi taip, tarsi būtų nubausti už tai“, – LRT RADIJUI kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, apskaičiuota, kad vienai šeimai elektros kainos išaugs apie 60 eurų per mėnesį. Vis dėlto tokia suma didelio nerimo nekelia.

„Lietuvai tai tikriausiai yra labai daug, tačiau danams tai gana suvirškinama dėl didesnių atlyginimų. Tai suma, kurią jie truputį pajaus, bet ne tokia, kad sudaužytų žmonių biudžetus“, – tikino A. Pileckytė-Hoffbeck.

Estijoje keičiamos vartojimo tendencijos

LRT bendradarbis Estijoje, Baltijos šalių prekių ženklų strategas Vaidas Matulaitis LRT.lt sakė, kad dramatiškas elektros energijos kainų augimas kelia susirūpinimą ne tik paprastiems Estijos gyventojams, bet ir pramonininkams.

„Pavyzdžiui, pieno perdirbėjai skelbia, kad jei elektros energijos kainos išliks tokio lygio, tai Estijos pieno perdirbėjams papildomai kainuos 800 000–1 000 000 eurų. Stambios pieno produktų gamybos įmonės „Valio“ vadovas Maido Solovjovas teigia, kad dėl to gamykla bus priversta kelti gaminių kainas mažiausiai 1 proc.“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak jo, „Valio“ pateiktais skaičiavimais, dėl elektros kainos pokyčių per metus Estijos gyventojų išlaidos išaugs maždaug 300 eurų. Šią sumą sudarytų tiek tiesioginės išlaidos už elektros energiją, tiek šalutiniai veiksniai, tokie kaip pabrangusios prekės ir paslaugos.

Estijoje atliktų „GroupM“ tyrimų duomenimis, pandemijos ir kylančių kainų fone keičiasi ir vartojimo tendencijos. 51 proc. apklaustųjų atsakė, kad laukia prekių išpardavimo ir nuolaidų, 39 proc. apklaustųjų teigia, kad apribojo savo kasdienių pirkinių krepšelį, ir 31 proc. įvardijo atidėję didesnių pirkinių planus.

Anot V. Matulaičio, praėjusią savaitę Estijos Vyriausybė pasiekė principinį susitarimą, kad kitų metų biudžete būtų numatytos kainų augimo stabilizavimo priemonės. Premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad pagrindinis biudžeto tikslas – investuoti į žmones: pakelti algas mokytojams, gelbėtojams ir policijos pareigūnams, padidinti pensijas, numatoma parama vienišiems pensininkams ir visuomenės psichinės sveikatos gerinimui.

„Bene pagrindinė priemonė kovoje su augančių kainų poveikiu yra sprendimas nedidinti akcizų. Akcizų pakėlimas buvo planuojamas 2022 gegužės 01 d. Tam, kad išlaikyti žemesnius akcizus, per artimiausius kelis metus iš valstybės biudžeto žadama panaudoti apie 265 milijonus eurų. Šis sprendimas sulaukia kritikos, nes kainų ir gyventojų išlaidų kilimas vyksta jau dabar, o vyriausybės numatomos priemonės geriausiu atveju duos efektą tik kitais metais“, – aiškino pašnekovas.

Prancūzijoje – rekordiškai aukštos dujų kainos

Energijos vartotojų Prancūzijoje augančios kainos taip pat neaplenkė. Kaip pasakojo LRT RADIJO bendradarbė Goda Klimavičiūtė, rugsėjo 15 dieną dujų kaina pasiekė 79,31 euro už megavatvalandę, o tai, pasak jos, yra visų laikų aukščiausia kaina Europos lyginamojoje rinkoje.

„Elektros energijos pardavimo tarifai peržiūrimi dukart per metus: vasarį jie padidėjo 1,6 proc., o rugpjūtį – 0,48 proc. Šiuo metu kainos didėja didmeninėse rinkose (jose elektra prekiaujama prieš ją tiekiant galutiniams vartotojams), todėl baiminamasi, kad kitą vasarį staigiai išaugs reguliuojamos kainos.

Nors Prancūzija elektros energiją daugiausia gamina iš savo atominių elektrinių, kainos elektros rinkoje atitinka dujų kainas. Europoje kaina už megavatvalandę nustatoma atsižvelgiant į paskutines šiluminės elektrinės elektros energijos, pagamintos per veiklos piką, gamybos išlaidas. Europos elektros tinklai yra sujungti vienas su kitu, o Prancūzijai kita jėgainė yra Vokietijoje ir veikia dujomis. Kadangi dujos brangesnės, elektros energijos gamybos kaina taip pat didesnė“, – dėstė pašnekovė.

G. Klimavičiūtė sakė, kad, asociacijos „UFC Que Choisir“ skaičiavimais, 2022 metais Prancūzijoje elektros kainos gali šoktelėti 10 proc. ir tai pridėtų vidutiniškai 150 eurų prie namų ūkio sąskaitų už elektrą per metus.

„Siekdama numaldyti šį kainų padidėjimą, rugsėjo viduryje Vyriausybė paskelbė apie išskirtinę 100 eurų pagalbą beveik 6 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Ji bus teikiama gruodį“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad norėdami apsisaugoti nuo neplanuoto elektros kainų šuolio Prancūzijos gyventojai gali pasikeisti elektros tiekėją ir pasirinkti fiksuotojo tarifo pasiūlymą, kai kaina už kilovatvalandę yra stabili vienus ar kelerius metus.

Italija žada gyventojams kompensuoti kainų kilimą

LRT bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė pasakojo, kad šioje šalyje, nors jos klimatas gerokai švelnesnis nei Lietuvos, dėl prognozuojamų aukštų kainų gyventojai buvo sunerimę. Vis dėlto juos ramina valstybės žadama parama.

„Italijoje jau kurį laiką garsiau kalbama apie didesnį elektros ir dujų kainų kilimą. Nors šaltasis sezonas čia trunka gerokai trumpiau nei Lietuvoje ir šildymo išlaidos gerokai mažesnės, žmonės buvo stipriai sunerimę. Tačiau premjeras Mario Draghi šiandien (ketvirtadienį, – aut. past.) susitikęs su šalies pramonės atstovais pasiuntė gerą žinią, viešai pažadėdamas, kad Vyriausybė darys viską, jog kainų kilimo gyventojai bent kol kas nepajustų“, – pasakojo pašnekovė.

Pasak jos, premjeras teigė, kad be Italijos Vyriausybės įsikišimo elektros kainos galėtų kilti net iki 40 proc., o dujų – apie 30 proc.

„Todėl, anot M. Draghi, Vyriausybė per paskutinį šių metų trimestrą yra pasiruošusi skirti 3 milijardus eurų šiam kilimui kompensuoti. Buvo pabrėžta, kad ši parama turės labai didelę socialinę vertę, nes kainų kilimas, be abejonės, skaudžiai smogtų finansinių problemų turinčioms šeimoms ir mažoms įmonėms, kurios ir taip išgyvena nelengvus laikus. Sprendimas Vyriausybėje dėl konkrečių priemonių priėmimo bus svarstomas artimiausiu metu“, – sakė N. Budrytė.

Vyriausybės planuoja teikti paramą

Italija – ne vienintelė šalis, planuojanti skirti paramą savo gyventojams. Kaip praneša „Financial Times“, didėjančios dujų ir elektros sąnaudos verčia Europos vyriausybes diskutuoti apie milijardinius pagalbos paketus namų ūkiams ir nukentėjusiems tiekėjams, nes artėjant žiemai energijos krizė kelia vis didesnį susirūpinimą.

Italijos planai labai primena praėjusią savaitę Ispanijos priimtą sprendimą peržiūrėti, anot Vyriausybės, perteklinį energetikos įmonių pelną ir suteikti mokesčių lengvatų vartotojams. Manoma, kad bendrovės tokį žingsnį, dėl kurio krito jų akcijų kainos, skųs teismui.

Prancūzija jau paskelbė skirsianti 100 eurų subsidiją beveik 6 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Jungtinės Karalystės Vyriausybė taip pat pranešė svarstanti galimybę energetikos bendrovėms teikti skubias valstybės garantuojamas paskolas, kad jos galėtų perimti nuostolingus klientus iš žlungančių mažesnių tiekėjų, ir pripažino, jog kelių įmonių bankrotas tėra dienų klausimas, dėstoma „Financial Times“.

Didmeninės dujų kainos šuolį lėmė dėl užsitęsusios žiemos Europoje ištuštėjusios saugyklos, taip pat sumažėjęs gamtinių dujų eksportas iš Rusijos į Šiaurės Vakarų Europą prieš paleidžiant prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt