Aktualijos

2021.09.21 14:16

Užsienio lietuviai skiepytis nuo COVID-19 nesiveržia: vieni bijo šalutinio poveikio, kiti klauso skiepų skeptikų

Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.21 14:16

Lietuviai emigrantai skirtingai linkę skiepytis šalyse, kuriose gyvena. Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai ir lenkai skiepijasi prasčiausiai iš visų emigrantų. Kitose šalyse, kur lietuvių bendruomenės gana gausios, skiepytis linkę maždaug pusė jų. Tyrimų, tokių kaip Norvegijoje, kol kas daugiau šalių nėra atlikusios. 

Vangus skiepijimasis Norvegijoje

Kaip skelbia Norvegijos „Aftenposten“, pasiskiepijusių viena vakcinos doze lietuvių skaičius siekia 44,2 proc., dviem vakcinos dozėmis – 29,1 proc. Aktyviau už lietuvius Norvegijoje skiepijasi atvykėliai iš Somalio, Eritrėjos, Pakistano, Tailando ir kitų šalių. Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Violeta Dobrovolskienė teigia, kad pasirodę tyrimo rezultatai sukėlė daug diskusijų tarp lietuvių socialiniuose tinkluose. Tačiau šie duomenys skiepytis nepaskatino.

„Lietuviai paaiškina tuo, kad vakcina nėra 100 proc. ištirta, kad turi pašalinių poveikių ir dar vienas geras dalykas, kad Norvegijoje neprivalomi skiepai, tai jie šituo ir naudojasi“, – argumentus dėl tautiečių nesiskiepijimo vardija pašnekovė.

Pasak jos, vieni lietuvaičiai puikiai žino, kad COVID-19 yra pavojinga liga, ir jie daug nediskutuoja, klauso visų Skandinavijos medicinos specialistų patarimų, o kiti renka visą informaciją iš Lietuvos skeptikų, kurie pasisako prieš skiepus. „Aš irgi turiu draugų, kurie neigė šitą virusą, o kada susirgo stipriau negu gripu, tai jie ir kitiems pataria: skiepykitės, nes pasekmės po šios ligos dar neaišku kokios pasiliks“,– pasakoja V. Dobrovolskienė.

Airijoje tautiečiai dėl skiepų pasidaliję maždaug per pusę

Airijoje gyvena gana gausi lietuvių bendruomenė, tačiau tyrimų, kaip skiepijasi emigrantai, nėra. Dublino lietuvių bendruomenės pirmininkė Laima Prokofjevienė pasakoja, kad įspūdį apie tai, kiek lietuviai linkę skiepytis, galima susidaryti iš diskusijų socialiniuose tinkluose ir tautiečių susitikimų.

„Lietuviai nėra iš tų bėgančių ar eilėse stovinčių, laukiančių savo skiepo. Bet ir teigti negalėčiau, kad lietuviai nesiskiepija, lietuviai taip pat eina skiepytis“, – teigia Airijos lietuvė. Jos nuomone, skiepijasi maždaug pusė lietuvių.

Anot jos, nesiskiepijančių lietuvių argumentai yra panašūs kaip ir visur, Airijos lietuviai dviračio neišranda. „Tai vėlgi: nepatikrinta vakcina, šalutiniai poveikiai, visa kita, kalba ir apie 5G“, – sako L. Prokofjevienė.

Jos žodžiais, tie, kurie nesiskiepija, nežiūri į bendrą situaciją Airijoje, bet atsižvelgia į padėtį Lietuvoje. „Ne paslaptis, kad Lietuvoje gana stipriai susipriešinusios dvi komandos, todėl taip ir išeina – tie, kurie nesiskiepija, sako, kad atimamos jų teisės“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Airijoje, pasak čia gyvenančios lietuvės, dar negalima pasirinkti vakcinos, kaip Lietuvoje. Žmogus gauna žinutę, jau būna paskirtas laikas ir vieta, ir nesvarbu – dirbi ar nedirbi, toli važiuoti ar netoli.

Švedijos lietuviai skiepijasi noriai

Švedijoje gyventojai skiepijasi aktyviai, dauguma skiepo laukė ne vieną mėnesį, sako Švedijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas Darius Kvainauskas. Todėl ir čia gyvenantys lietuviai, pasak jo, skiepijasi noriai, ypač jaunimas.

„Manau, kad Švedijos visuomenės nuomonė ir valdžios pateikimas šiek tiek padeda. Man atrodo, dabar mes esame viena iš penkių Europos šalių, kuri neįvedė ir neplanuoja įvesti jokių galimybių pasų. Tai tas vakcinavimasis išeina tiesiog savanoriškas. Tie, kurie vakcinuojasi, daro tai dėl visuomenės, nejaučia prievartos“, – dėsto Švedijoje gyvenantis lietuvis.

Vis tik jis priduria, kad ir čia pasitaiko lietuvaičių skiepų skeptikų. Tačiau jų tikrai mažiau nei Lietuvoje, teigia D. Kvainauskas.

„Lietuviai mėgsta grįžti į Lietuvą, aplankyti šeimas, o nepasiskiepijusiems kelionės labai pasunkėja. Dėl to didelė dalis ir iš mano draugų skiepijasi, bent jau labai padėjo tą norą [skiepytis] pakylėti galimybės keliauti į Lietuvą ir kitur“, – skiepijimosi argumentus dėsto D. Kvainauskas.

Švedijoje, jo teigimu, dabar labai lengva gauti skiepą. Kitaip buvo vasaros pradžioje, kai buvo skiepijamos tam tikros amžiaus grupės. Švedai labai sekė, kada ateis jų eilė, ir iškart suskubdavo registruotis. Šiuo metu situacija jau kitokia, pavyzdžiui, Stokholme važinėja skiepobusas. Švedijos Vyriausybė ėmėsi aktyvesnės skiepų reklamos.

Ispanijos lietuviai dideliu skiepijimosi aktyvumu pasigirti negali

Itin sunkią pirmą COVID-19 bangą išgyvenę ispanai žino, kaip svarbu skiepytis, sako Ispanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Agneta Vansavičienė. Čia jau didelis procentas viešojo sektoriaus, ypač švietimo darbuotojų yra paskiepyta. Lietuvių emigrantų skiepijimosi tempas panašus kaip ir kitose šalyse. Dideliu aktyvumu pasigirti negali.

„Dalis lietuvių Ispanijoje iš tiesų skiepijasi, tačiau dalis vis dar susilaiko nuo to sprendimo. Tiesiog nori palaukti galbūt didesnių tyrimo rezultatų apie skiepų poveikį, kitiems galbūt pritrūksta žinių, nesiskiepija ir dėl savo įsitikinimų, įvertina savo sveikatos būklę“, – pasakoja Ispanijoje gyvenanti lietuvė.

Tiksliau pasakyti, kiek procentų lietuvių vengia skiepytis, pašnekovė teigia negalinti. Ji pažymi, kad nesiskiepija ir vyresnio amžiaus emigrantai, ir jaunesni saulėtoje šalyje gyvenantys lietuviai. Skiepą gauti Ispanijoje dabar paprasta, panašiai kaip Lietuvoje, sako A.Vansavičienė.

„Patogiose vietose įrengiami laikini skiepijimo centrai, veikiantys 24 valandas per parą, tam tikruose rajonuose važinėja autobusai, ten pasiskiepyti galima be išankstinės registracijos“, – apie skiepų prieinamumą pasakoja Ispanijos lietuvė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt