Aktualijos

2021.09.15 17:13

Pasaulio lietuviams atstovaujanti Armonaitė – kaip juos įtraukti į Lietuvos ekonomiką ir apie planus mažinti mokesčius grįžtantiesiems

Daiva Lapėnaitė, Pilietybe.lt2021.09.15 17:13

Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė, pasaulio lietuvių atstovė Seime Aušrinė Armonaitė interviu portalui „Pilietybė.lt“ teigia, kad apie diasporos įtraukimą į Lietuvos ekonomiką kalbama jau ne vienus metus. Tačiau tik tapusi ministre ji pamatė, kokį galingą potencialą turi lietuviai pasaulyje. JAV viešinti ministrė išskyrė tris blokus, ant kurių ketina statyti diasporos įgalinimą.

„Kartais atrodo, kad esu tik ekonomikos ir inovacijų ministrė (EIM), bet kaip diasporos atstovė pamačiau, kiek daug ekonomine ir vertybine prasme galima padaryti diasporos politikoje: tai ir talentų pritraukimas, ir investicijų bei eksporto paieška, rinkų įveiklinimas, ir konsultacijos, – kalbėjo A. Armonaitė. – Kai žiūri į visą šitą lauką, matai, kad čia diasporos gali būti labai daug.“

A. Armonaitė neslėpė žinanti, kad kai kurie už ją užsienyje balsavę žmonės mano, jog ji yra užsiėmusi kitais reikalais. Tačiau, jos teigimu, būtent būdama ne tik pasaulio lietuvių atstovė Seime, bet ir ministrė, pamatė, jog gali padaryti kur kas daugiau.

Ministrė išskyrė tris blokus, kur, jos teigimu, šiandieniniame pasaulyje diaspora gali atlikti ypač svarbų vaidmenį.

Diasporos atstovų įtraukimas į konsultacijas ir sprendimų priėmimą

„Pirmiausia paskyrėme diasporos klausimų atstovą ministerijoje. Tai Karolis Žemaitis, mano patarėjas“, – kalbėjo A. Armonaitė. Ji ragina ir kitas institucijas paskirti diasporos klausimų patarėjus ar tuos klausimus išmanančius ministrų komandose dirbančius pareigūnus.

„Kiti dalykai, kur bandome rodyti lyderystę, yra rinkų paieška, plėtra, diversifikacija įmonėms, investicijų pritraukimas. Kas gi, jei ne pasaulio lietuviai, yra geriausi kanalai ir kontaktai mums dirbti su tokiomis rinkomis ir investicijomis?“ – klausė A. Armonaitė.

Ji akcentavo, kad vienas Vyriausybės prioritetų yra komercijos atašė tinklo pasaulyje mezgimas. Šiuo metu Lietuva turi trylika komercijos atašė įvairiose šalyse, o per ateinančius trejus metus siekia jį padvigubinti.

„Mes keliame uždavinį dirbti aktyviau su įvairiose šalyse esančiais diasporos atstovais. Tai daroma per agentūras „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, kurios turi savo atstovų užsienyje. Tikimės, kad visos šios institucijos kartu su ambasadomis ir konsulatais dirbs kaip „Team Lithuania“ komanda“, – sakė ministrė.

Norinčiuosius patekti į „Team Lithuania“ ji kvietė dalyvauti konkursuose ir tapti Lietuvos komercijos atašė savo gyvenamojoje šalyje: „Versli Lietuva“ nesiunčia atstovų iš Lietuvos, bet ieško tose šalyse jau esančių diasporos atstovų.“

A. Armonaitė pabrėžė, kad jos ministerija vykdo įvairias reformas, pavyzdžiui, inovacijų reformą, į kurios patarėjų tarybą įtraukė žmonių iš užsienio, „kad jie pasidalintų įžvalgomis šioje srityje ir dalyvautų mūsų konsultaciniame mechanizme“.

Ministrė priminė, kad egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos – Ekonominės diplomatijos taryba, kurioje dalyvauja ne tik tradiciniai nariai, kaip verslo asociacijos, bet ir pasaulio lietuvių organizacijos.

„Jų dalyvavimas ten yra labai naudingas. Norime į konsultacinius mechanizmus labiau įtraukti pasaulio lietuvius, organizacijų atstovus, kad jie prisidėtų savo įžvalgomis, – kalbėjo A. Armonaitė. – Matau labai didelę organizacijų pasiūlą: tai ir „Global Lithuanian Leaders“ (GLL, lietuvių profesionalų tinklas, vienijantis daugiau kaip 2 tūkst. profesionalų 22 šalyse, trijuose kontinentuose, – red.), ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, yra ir naujų organizacijų, o kur dar universitetų studentų atstovybės.“

Investicijų ir eksporto rinkų pritraukimas bei kontaktai

„Visai neseniai paskelbėme viešąjį pirkimą verslo kontaktų su profesionalais ir verslo kontaktams megzti. GLL atliks šitą paslaugą. Manau, kartais valstybei nereikia pačiai siųsti atstovų, kartais yra nevyriausybinių organizacijų, kurios tą daro ir žino geriau, kurios turi sąrašus, kontaktus, tinklus, istorinę partnerystę“, – pažymėjo A. Armonaitė.

Talentų pritraukimas

„Turime programą „Kurk Lietuvai“, į kurią stengiamės pritraukti daugiau finansų, nes matome, kad jauni žmonės, kurie atvyksta stažuotis į Lietuvą, lieka Lietuvos kompanijose. (…) Matome, kad tai yra neišnaudotas resursas Lietuvos darbdaviams pritraukti žmones atgal“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Kaip vieną priemonių, kaip pritraukti lietuvių ar lietuviškų šaknų turinčių talentų į Lietuvą, ministrė įvardijo mokestinės lengvatos planus.

„Norime sumažinti mokesčius žmonėms, kurie grįžta į Lietuvos darbo rinką, – atskleidė ministrė. – Kad penkerius metus Lietuvos darbo rinkoje nedalyvavę žmonės galėtų mokėti mažesnį – 8 proc. – gyventojų pajamų mokestį. Dabar prie to dirbame, nes tikimės, kad taip daugiau žmonių sugrįš ir įsidarbins Lietuvos įmonėse.“

Pasak A. Armonaitės, dabar geriausias laikas grįžti į Lietuvą. „Nebuvo gyvenime geresnio laiko grįžti į Lietuvą“, – teigė ji.

Ministrė ir pasaulio lietuvių atstovė Seime vizito JAV metu susitiko su 70-metį švenčiančia JAV lietuvių bendruomene, verslininkais ir sprendimų priėmėjais, taip pat su „SpaceX“ atstovais. Su Elono Musko įmonės atstovais ji ne tik tarsis dėl investicijų Lietuvoje, bet ir į kosmosą išlydės pirmą visiškai civilinį erdvėlaivį „Inspiration4“, kuriuo į orbitą pirmą kartą skris ir 1 x 1,5 m dydžio Lietuvos vėliava.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt