Aktualijos

2021.09.14 12:55

Danijos Vyriausybė siūlo, kad imigrantai turėtų atidirbti už gaunamas išmokas

LRT.lt2021.09.14 12:55

Danijos Vyriausybė siūlo, kad imigrantai dirbtų 37 valandas per savaitę mainais į pašalpas. Numatyta, kad reikalavimas atidirbti būtų taikomas tiems, kurie išmokas gauna nuo trejų iki ketverių metų ir neturi bent kokio nors išsilavinimo bei tam tikro danų kalbos mokėjimo lygio, rašo BBC.

Vyriausybė teigia, kad naujasis planas yra skirtas padėti migrantams integruotis Danijos visuomenėje.

„Mes norime įvesti naują darbo logiką, kad žmonių pareiga – prisidėti prie gerovės ir būti naudingiems, o jeigu jie negali susirasti nuolatinio darbo, turėtų atidirbti už gaunamą pašalpą“, – kalbėjo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Ji pridūrė, kad per daugybę metų nieko nereikalaudama Danija padarė meškos paslaugą daugybei žmonių, skelbia BBC.

Anot M. Frederiksen, pirmiausia naujoji tvarka būtų orientuota į iš išmokų gyvenančias moteris, kurios kilusios iš ne vakarietiškų šalių. Vyriausybės duomenimis, šešios iš dešimties moterų, atvykusių iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos, Danijos darbo rinkoje nedalyvauja, rašo „The Local“.

„Tai gali būti darbas rinkti cigarečių nuorūkas ar plastiko šiukšles paplūdimyje arba padėti atlikti įvairiausias užduotis įmonėje. Svarbiausias dalykas – ištraukti tuos žmones iš namų“, – pažymėjo darbo ministras Peteris Hummelgaardas.

Kairiųjų atstovė Mai Villadsen planą pasmerkė ir pavadino klaidingu, rašo „The Local“.

„Bijau, kad galiausiai viskas baigsis valstybės remiamu socialiniu išnaudojimu, žmonės bus verčiami atlikti beprotiškiausius darbus“, – sakė M. Villadsen.

Dar nenustatyta data, kada 179 vietų parlamentas balsuos dėl pasiūlymo. Pastaraisiais metais Danija ne kartą griežtino imigracijos politiką, dabar ji taiko vienas griežčiausių taisyklių Europoje ir yra išsikėlusi tikslą prieglobsčio prašymų skaičių numažinti iki nulio, skelbia „The Local“.

Ar pokyčiai būtų aktualūs lietuviams?

LRT bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck sako, kad šis pasiūlymas labiausiai kritikuojamas dėl to, jog atidirbančiam už išmokas žmogui nebeliktų laiko ieškoti darbo.

„37 valandos yra darbas visu etatu. Jeigu žmogų siunčia 37 valandas rinkti šiukšles ar ką nors kita daryti, kada jis turi ieškoti darbo, vaikščioti į interviu“, – komentuoja pašnekovė.

Vis dėlto ji sako abejojanti, kad tokia tvarka paliestų Danijoje gyvenančius lietuvius.

„Fokusuojamasi į tuos žmones, kurie neturi išsilavinimo, yra baigę mažiau nei 6 klases, nekalba daniškai ir gyvena iš mažiausių pašalpų. Spėliojama, kad Danijoje tokių žmonių yra apie 20 tūkstančių. (...)

Nemanau, kad lietuvius tokie pokyčiai paliestų. Abejoju, kad yra daug tautiečių, kurie atvyksta turėdami mažesnį nei 6 klasių išsilavinimą ir trejus iš ketverių Danijoje praleistų metų gyvena iš pačių žemiausių pašalpų“, – mintimis dalijasi A. Hoffbeck.

Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad kartu svarstoma mažinti ir išmokas ką tik studijas baigusiam jaunimui iki 30 metų. Anot pašnekovės, tokie pokyčiai būtų aktualūs ir Danijoje besimokantiems tautiečiams. Kaip aiškina A. Hoffbeck, pagal Danijoje šiuo metu galiojančią tvarką darbo po studijų neturinčiam jaunimui dvejus mokamos išmokos, siekiančios 1800 eurų iki mokesčių.

„Šiuo metu siūloma mokamą sumą sumažinti iki 1200 eurų prieš mokesčius ir sutrumpinti išmokų mokėjimo trukmę iki vienerių metų. Manau, kad tai galėtų paliesti jaunus lietuvius“, – sako LRT bendradarbė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.