Aktualijos

2021.09.10 14:49

Lietuvė iš likusių ribojimų atsisakiusios Danijos: nuspręsta, kad užtenka žaisti policininkus

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.09.10 14:49

Nuo penktadienio Danija nebelaiko COVID-19 visuomenei grėsmę keliančia liga ir panaikina paskutinius ribojimus. Kaip pažymi LRT bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck, iš pradžių buvo planuojama, kad šie pakeitimai įsigalios spalio 1-ąją, bet nuspręsta, jog situacija leidžia ribojimų atsisakyti anksčiau. Vis dėlto gyventojai raginami elgtis sąmoningai: „Valdžia tikisi, jog nereikės nieko medžioti, kad testuotųsi ar skiepytųsi“, – sako pašnekovė.

„Kovidas suvaldytas tiek, kad nebekelia grėsmės sveikatos sistemai“

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ribojimai buvo naikinami nuosekliai, stebint susirgimų kreivę, todėl penktadienį didelių pokyčių neįvyko: atsisakyta vos kelių paskutinių reikalavimų, niekur nebereikės rodyti ir galimybių paso.

„Tie ribojimai buvo likę tik didelio masto renginiams: kai viduje susirenka daugiau nei 500 žmonių, o lauke – daugiau nei 2000, tada žmonės turėjo turėti tuos galimybių pasus.

Dabar laikoma, kad kovidas egzistuoja, bet yra suvaldytas tiek, kad nebekelia grėsmės sveikatos sistemai. Suvaržymai buvo įvesti būtent dėl to, kad nesusitvarkė ligoninės. Tai niekas nesako, kad atvejų nėra, jų yra ir į ligonines žmonės patenka, bet tie skaičiai nebekelia grėsmės sveikatos sistemai“, – komentuoja lietuvė.

Anot A. Hoffbeck, šalis nebematė prasmės toliau taikyti apribojimų, nes didžiausios rizikos grupės jau paskiepytos. Pašnekovė pažymi, kad yra paskiepyta 96 procentai vyresnių nei 65-erių metų gyventojų.

„Vyresni žmonės, sveikatos darbuotojai – visi tie, kurie dirba kontaktinį darbą, yra apsaugoti. Nuspręsta, jog užtenka žaisti policininkus ir medžioti, kas su skiepu, kas be skiepo, su testu ar be testo nuėjo į restoraną pavalgyti. Tai laikoma resursų ir lėšų švaistymu“, – sako LRT bendradarbė.

Ir toliau apeliuojama į žmonių sąmoningumą

Vis dėlto, pašnekovės teigimu, visuomenei nėra siunčiama žinutė, jog gyvenimas grįžta į visiškai įprastas vėžes. Danijos valdžia ragina žmones neatsipalaiduoti ir elgtis sąmoningai.

„Iš sveikatos ministerijos pareiškimas toks: šiuo metu nebetaikome jokių priverstinių ribojimų, bet labai primygtinai siūlome laikytis tų naujų elgesio taisyklių. Jei nelabai reikia, nieko nelieskite, jeigu karščiuojate ar nosis varva – į darbą neikite, jeigu žinote, kad kas nors iš pažįstamų susirgo – izoliuokitės ir išsitirkite.

Sakoma, kad Danijos kultūra ir visuomenės sąmonė yra pagrįsta ne draudimais, baudomis ir gaudymais, o logiškais argumentais, prieinamumu ir nemokamumu. Taigi testai yra nemokami ir valdžia tikisi, kad visuomenei to užteks, kad nereikės nieko medžioti, kad testuotųsi ar skiepytųsi“, – dėsto LRT bendradarbė.

Anot A. Hoffbeck, žmonės rekomendacijų laikosi, o tam tikri pandemijos metu įvykę pokyčiai, neabejoja ji, įsitvirtino darbo kultūroje ir visuomenėje. „Pavyzdžiui, mano darbovietėje, kol viskas buvo uždaryta, visiškai pertvarkė patalpas. Nebėra tiek stalų, kiek buvo žmonių. Tu nebeturi savo darbo vietos. Gali ateiti į biurą, jei tau reikia, bet esi skatinamas dirbti iš namų. Gali su didelėmis kompensacijomis įsirengti sau darbo vietą namie.

Jeigu atsibudai iš ryto ir tau skauda gerklę, praneši darbdaviui, kad eisi pasidaryti testo, į biurą neisi ir niekas net nemirktels. Priimta, kad esi atsakingas už savo sveikatą, už savo bendradarbių sveikatą ir kad vėl visuomenė galėtų normaliai funkcionuoti ir nebūtų tokios situacijos, kokia buvo“, – sako lietuvė.

Kad žmonės suvokia situaciją ir toliau laikosi rekomendacijų, pritaria ir Danijoje gyvenanti lietuvė Sandra Danielsen. Jutlandijos ir Fiuno lietuvių bendruomenėje už viešuosius ryšius atsakinga pašnekovė tikina, kad matyti, jog žmonės bendrauja drąsiau, tačiau supranta, kad padėtis bet kada gali pasikeisti.

„Viskas atidaryta, visur einame be kaukių. Matyti, kad žmonės būriuojasi drąsiau, gali pamatyti važiuodamas ar praeidamas, kad viduje jau vyksta choro ar šokių repeticijos.

Bet žmonės laikosi rekomendacijų: dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo, jei įmanoma. Sakyčiau, kad žmonės ribojimų panaikinimą sutinka ramiai, džiaugiasi tyliai, nes nežinome, kas bus rytoj, kitą savaitę ar kitą mėnesį. Šiandien viskas atidaryta, bet jeigu situacija pasikeis drastiškai, vėl gali būti uždaryta“, – komentuoja pašnekovė.

Gyventojai skiepijasi noriai, bet jaunimą pasiekti sudėtingiau

Remiantis Danijos sveikatos valdybos rugsėjo 9 dienos duomenimis, šalyje nuo COVID-19 abiem vakcinos dozėmis yra paskiepyti 73 proc. gyventojų. S. Danielsen pažymi, jog žmonės skiepijasi noriai ir supranta, kodėl tai svarbu.

„Danai sako, kad turime tą padaryti dėl visuomenės. Kad verslas klestėtų, kad mokyklos būtų atidarytos, kad vaikai, studentai galėtų mokytis. Jie supranta, kad tai yra susiję ne tik su asmeniniais norais ir įsitikinimais“, – mintimis dalijasi pašnekovė. Pasak lietuvės, susipriešinimo tarp pasiskiepijusiųjų ir nepasiskiepijusiųjų nesijaučia, mat kiekvienam palikta galimybė pačiam apsispręsti.

LRT bendradarbė A. Hoffbeck atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu daugiausia susirgimų fiksuojama tarp 10–30 metų žmonių. Būtent į jaunimą pastaruoju metu orientuota ir skiepų kampanija.

„Dabar problema likusi amžiaus grupė nuo 20 iki 30 metų. Juos gana sunku sugaudyti, jie mažiau apie savo sveikatą galvoja. (...) Be to, jau prasidėjo mokslai, jie turi darbus. Tai dėl to atsirado į juos orientuotų vietų: prekybos centruose galima pasiskiepyti, planuoja vakcinas atvežti į universitetus“, – pažymi LRT bendradarbė ir priduria, jog norint pasiskiepyti nebereikės ir iš anksto registruotis, užteks turėti su savimi ID pažymėjimą.

Ji pasakoja, kad Danija nuo spalio 1-osios jau planuoja pradėti skiepijimą trečiąja vakcinos doze. Pirmiausia bus skiepijami vyriausieji, paskui sveikatos sektoriaus darbuotojai ir kitos grupės – ta pačia eilės tvarka, kokia buvo vakcinuojama ir iki šiol.

Per pastarąją parą Danijoje nustatyta 591 naujas COVID-19 atvejis. Šalyje viena vakcinos doze paskiepyta 75,6 proc., o abiem – 73 proc. suaugusiųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt