Aktualijos

2021.08.07 18:48

Skiepų greitoji ir planai vakcinuoti mokyklose: kaip Baltijos šalys ragina gyventojus skiepytis?

Ugnė Jonaitytė, LRT.lt2021.08.07 18:48

Matydama naujų COVID-19 atvejų augimą, Lietuva ieško priemonių, kurios paskatintų žmones aktyviau skiepytis. Kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje susirgimų skaičius taip pat auga, todėl ir čia imamasi sprendimų: gyventojai skiepijami turgavietėse, gali išsikviesti skiepų greitąją, be to, artėjant naujiems mokslo metams, daugiau dėmesio skiriama ir moksleiviams bei pedagogams. LRT.lt domėjosi, kaip vakcinacija vyksta kaimyninėse šalyse.

Grąžina kai kuriuos ribojimus

Pasak Estijoje gyvenančios lietuvės Kristinos Andlos, šiuo metu COVID-19 situacija šalyje vėl augimo stadijoje. Per pastarąją parą nustatyta per kelis šimtus atvejų, iš jų apie 75 proc. sudaro susirgę nepasiskiepiję asmenys. Tiesa, kol kas itin griežtų ribojimų šalis nesiima.

„Estija ir per patį COVID-19 piką neskubėjo įvesti griežtų apribojimų, o dabar jau kurį laiką estai gyveno įprastu ritmu, net ir prievolė dėvėti kaukę buvo panaikinta prieš keletą mėnesių. Visgi nuo rugpjūčio 2 dienos kaukes vėl privaloma dėvėti viešajame transporte“, – portalui LRT.lt pasakoja Estijos lietuvių bendruomenės narė.

Nuo rugpjūčio 9 dienos bus taikomos ir papildomos priemonės renginiams. Viduje vykstantiems renginiams, kuriuose numatytas dalyvių skaičius būtų daugiau nei 50 žmonių, galės dalyvauti tik pasiskiepiję, persirengę arba neigiamą COVID-19 testą turintys asmenys. Lauke vykstantiems renginiams ši sąlyga taikoma tada, jei planuojamas dalyvių skaičius yra daugiau nei 100 asmenų.

Skiepijimo tempai netenkina

Anot pašnekovės, Estijos Vyriausybė nepatenkinta dabartiniais vakcinavimo rodikliais ir vertina juos kaip per lėtus. Šiuo metu Estijoje viena arba abiem vakcinos dozėmis yra pasiskiepiję 49,88 proc. gyventojų. Visiškai paskiepyti yra 43,88 proc. gyventojų. K. Andla pažymi, kad daugiausia pasiskiepijusių yra Hyjumos saloje – 73,11 proc., o vangiausiai skiepijasi rytinėje Estijos dalyje Ida-Virumoje – 41,54 proc.

Lietuvė atkreipia dėmesį, kad pavasarį norintys gauti vakciną turėdavo ilgai laukti skaitmeninės registracijos eilėse arba vykti skiepytis į kitą regioną, o dabar vakcinacija lengvai prieinama.

Ji pasakoja, kad atsirado galimybė skiepytis ne tik ligoninėse ar skiepijimo centruose, bet ir tam tikrose vaistinėse, be to, į mažesnius miestelius ar gyvenvietes reguliariai vyksta skiepobusai.

„Vyriausybės tikslas yra iki rugsėjo 22 d. paskiepyti 70 proc. visų suaugusių gyventojų. Aktyviam skiepijimosi procesui yra pasitelkiamos įvairios priemonės: jau minėti skiepobusai, vaistinės, nuo pirmadienio Taline veikia ir vakcinos greitoji – ją galima išsikviesti ir pasiskiepyti nuo COVID-19 viruso, jei norinčių yra ne mažiau nei 10. Tokią greitąją gali išsikviesti didesnė giminė, kaimynai, draugų kompanija. Tik kadangi pastaruoju būdu skiepijama tik „Janssen“ vakcina, asmenys turi būti sulaukę 18 metų.

Nuo rugpjūčio 4 d. dešimtyje Estijos regionų pradėjo veikti vakcinavimo koordinatoriai, jų tikslas – konsultuoti, organizuoti ir koordinuoti vakcinavimo renginius bei kitokiais būdais pagreitinti skiepijimosi procesą. Tokie koordinatoriai artimiausiu metu pradės dirbti ir visuose kituose Estijos regionuose“, – vardija lietuvė.

Galimybių paso idėjos kol kas nesvarsto

Anot pašnekovės, Estijos gyventojai skiepijasi noriai – skiepijimosi centruose visuomet pilna žmonių, o prie skiepobusų, kurie atvyksta į mažesnius miestelius, nusidriekia ilgos eilės.

„Visgi tenka tiek socialinėse medijose, tiek žiniasklaidoje išgirsti nemažai ir vakcinos priešininkų, jie ne tik agituoja nesiskiepyti, bet ir skleidžia faktais nepagrįstą informaciją“, – nuotaikas Estijoje apibūdina K. Andla.

Tiesa, kol kas šalyje nesvarstoma įvesti galimybių paso, tačiau jau pasigirdo kalbų, jog, blogėjant situacijai, norintieji gyventi įprastą gyvenimą su savimi turės turėti ES skaitmeninį COVID skiepų sertifikatą.

„Kol kas tai tik kalbos, o skiepo sertifikatas naudojamas tik keliaujant“, – komentuoja lietuvė.

Anot pašnekovės, šiuo metu Estijoje skiepijimas yra laisvai pasirenkamas, nėra privalomo vakcinavimo tvarkos. Vis dėlto K. Andla sako, jog šis klausimas buvo iškilęs dar metų pradžioje, kai ne vienas medikas atsisakė skiepytis.

„Ligoninių vadovybės motyvavo, kad tokia medikų pozicija kelia grėsmę ne tik ligoniams, medikų kolektyvui, bet ir pačiam darbuotojui, kuris atsisako skiepytis. Darbo inspekcija dar sausį išreiškė savo poziciją, kad kiekvienas darbdavys jau ir dabar gali įvesti privalomą darbuotojų skiepijimą, pakeisdamas darbuotojo pareigybinius nuostatus.

Tokiu atveju atsisakęs skiepytis darbuotojas būtų nušalinamas nuo darbo, o nušalinimo priežastis būtų ne tai, kad jis atsisakė skiepytis, bet tai, kad jis neatitinka kvalifikacijos reikalavimų“, – aiškina lietuvė. Tiesa, K. Andla sako negirdėjusi tokių priemonių pritaikymo pavyzdžių.

Ruošiasi naujiems mokslo metams

Estijoje gyvenanti lietuvė taip pat pastebi, kad, artėjant naujiems mokslo metams ir moksleivių grįžimui į ugdymo įstaigas, daugiau dėmesio skiriama ir vaikų bei mokytojų skiepijimui.

Anot K. Andlos, šalyje jau paskiepyta apie 70 proc. pedagogų, tačiau Estijos Vyriausybė tikisi šį skaičių padidinti iki 90 proc., nes norima kuo greičiau turėti galimybę saugiai grįžti prie įprasto mokymosi būdo.

„Būtent dėl tos priežasties, prasidėjus naujiems mokslo metams, beveik visose Estijos mokyklose mokytojai ir moksleiviai nuo 12 metų, turintys tėvų sutikimą, galės pasiskiepyti savo mokyklose“, – pasakoja ji.

Be kita ko, dauguma Estijos mokyklų vadovų kreipėsi į mokinių tėvus su rekomendacijomis bei prašymais pagalvoti apie savo vaikų skiepijimą, pažymi tautietė.

„Vyresni vaikai labiau už skiepijimąsi, nes retas kuris nori ir toliau mokytis nuotoliniu būdu. Jie suvokia, jog, norint lankyti būrelius, treniruotes, mokyklą ar, galų gale, su draugais susitikti, skiepas bus jų žalioji šviesa.

Tėvų reakcijos visokios – vakcinos priešininkai aršiai kritikuoja tokius direktorių kreipimusis, o jos šalininkai arba nieko nekomentuoja, arba tiesiog tyliai nuveda savo vaiką pasiskiepyti“, – sako pašnekovė.

Skiepijimo tempai stipriai sumenkę ir Latvijoje

Latvijoje gyvenantis lietuvis Tomas Kaikaris situaciją šalyje dėl COVID-19 apibūdina kaip stabilią, nors naujų susirgimų skaičius po truputį auga. Kaip pasakoja tautietis, palyginus su skiepijimo pradžia, šiuo metu vakcinacijos tempai yra sumažėję apie 7 kartus. Iki šiol Latvijoje visiškai paskiepyta 36,9 proc. šalies gyventojų.

„Vakcinavimas vyksta, noro yra. Dabar organizuojami autobusų turai į savivaldybes, vakcinacija vyksta turgavietėse. Sunku įsivaizduoti, kokį rezultatą pasieks tokios akcijos“, – komentuoja T. Kaikaris.

Imasi griežtesnių priemonių

Tiesa, šalis jau svarsto ir apie griežtesnes priemones. LRT.lt primena, kad Latvijos parlamentas per pirmąjį svarstymą trečiadienį pritarė Vyriausybės pateiktoms COVID-19 infekcijos plitimo valdymo įstatymo pataisoms, kurios, be kita ko, suteiktų teisę darbdaviams teisę atleisti samdomus darbuotojus, kurie iki šių metų spalio 1-osios nebūtų gavę COVID-19 sertifikato. Taip pat jomis kai kurių sričių darbuotojai būtų įpareigoti privalomai skiepytis nuo šios ligos.

Deputatų siūlymai antrajam svarstymui bus priimami iki rugpjūčio 18-osios, o antrasis ir galutinis šio įstatymo pataisų svarstymas numatytas šio mėnesio pabaigoje arba ateinančio mėnesio pradžioje.

„Tikriausiai ta linkme ir judėsime, nes politinis kursas nepasikeitė. Iš kitos pusės, niekas neparodė, kas pakeistų nevakcinuotus, kai Latvijoje yra kvalifikuotų darbuotojų stoka ir net dabar bandoma vilioti geresne alga iš įmonės į įmonę“, – sako pašnekovas.

Nuo birželio 1 dienos pasiskiepiję ar COVID-19 persirgę Latvijos gyventojai gali išsiimti skaitmeninį COVID-19 sertifikatą, kuris suteikia tam tikrų lengvatų kai kuriose srityse. Pavyzdžiui, pasiskiepijusiems arba persirgusiems asmenims leidžiama eiti į kiną, teatro spektaklius, koncertus ir klubus, dalyvauti ekskursijose po muziejų grupėse, dalyvauti grupinėse repeticijose, nedėvint nosį ir burną dengiančių kaukių ir nesilaikant 2 metrų atstumo.

Sporto klubuose Latvijoje taip pat leidžiama lankytis tik šį COVID-19 sertifikatą turintiems asmenims. Visą sąrašą lengvatų, taikomų šį dokumentą turintiems asmenims, galima rasti ČIA.

Pasak T. Kaikario, būtent Vyriausybės sprendimai dėl ribojimų nepasiskiepijusiems visuomenėje kelia diskusijas. „Šiuo metu gyventojai yra gąsdinami tuo, kas bus, jeigu nepasiskiepysi“, – teigia pašnekovas.

Artėjant naujiems mokslo metams, jis pastebi ir išaugusį dėmesį moksleiviams bei pedagogams. „Kaip variantas buvo svarstoma dalyti mokyklas į dvi dalis: viename korpuse mokytųsi nepasiskiepiję, kitoje – pasiskiepiję. Kitas siūlymas buvo mokymosi metu visiems dėvėti kaukes. Dar kitas – paskiepyti eina į mokyklas, nepaskiepyti mokosi nuotoliniu būdu.

(...) Bet jeigu atleis pusę mokytojų, tai neskiepytiems vaikams vis tiek nebus kam vesti pamokų. Taigi variantų yra, bet konkretumo dar ne. Nesinori spekuliuoti, laukiame sprendimų“, – komentuoja Latvijoje gyvenantis lietuvis.

Lietuva svarsto apie „nepasiskiepijusių karantiną“

LRT.lt primena, kad Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 53 proc. žmonių.

Siekiant padidinti vakcinavimo tempus, šalies miestuose gyventojų laukia mobilieji vakcinacijos punktai, taip pat kursuoja skiepobusai, veikia galimybių pasas. Šis dokumentas aktualus organizuojant renginius.

Jei renginyje dalyvauja tik asmenys, turintys galimybių pasą, tai uždarose ir atvirose erdvėse renginį galima stebėti ne tik iš sėdimų vietų, o uždarose erdvėse žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius yra neribojamas.

Turint galimybių pasą, taip pat leidžiama lankyti pacientus gydymo įstaigose, gavus įstaigos leidimą ir laikantis nustatytos lankymo tvarkos.

Tiesa, Lietuvos Vyriausybė jau planuoja griežtinti priemones. Pirmadienį žadama patvirtinti nutarimą, kuris numatytų ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems nebūtų galima lankytis ligoninėse (išskyrus būtinąją pagalbą), grožio salonuose, kavinėse, važiuoti viešuoju transportu.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė tokiam nutarimo projektui. Siūloma, kad dalis draudimų įsigaliotų dar iki rugsėjo 13-os dienos, kiti – po rugsėjo 13-osios.

Vyriausybė taip pat ketina priimti sprendimą nebeteikti gyventojams nemokamo testavimo galimybių pasui gauti.

Nepasiskiepiję ar nepersirgę asmenys iki šiol galimybių pasą gali gauti pasidarę antigeno testą (galioja 48 valandas nuo ėminio paėmimo momento) arba SARS-CoV-2 PGR tyrimą (galioja 72 valandas nuo ėminio paėmimo momento).

Iki šiol tokių testų kaina buvo kompensuojama biudžeto lėšomis, tačiau siūloma, kad nuo rugpjūčio 10 dienos, norint gauti galimybių pasą, reikės privačioje klinikoje pasidaryti PGR testą, jo kainos valstybė nekompensuos. Tokie testai kainuoja apie 70 eurų.

Tiems asmenims, kurie skiepytis negalės dėl medicininių priežasčių, valstybė suteiks galimybę PGR testą atlikti nemokamai mobiliuosiuose punktuose. Plačiau apie numatomus ribojimus skaitykite ČIA.

Be to, varstoma, kad tam tikrų profesijų atstovams būtų privaloma vakcinuotis, o atsisakę jie galėtų būti nušalinami nuo darbo.

Nors nepasiskiepijusieji tokius planus kritikuoja, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad reikia kelti klausimą, ar verta ir vėl uždaryti verslus ir įvesti ribojimus visiems, kai dalis žmonių saugojosi ir pasiskiepijo.

„Kritiką vertinu kaip kritiką ir dar kartą noriu pabrėžti, kad planuojamų ribojimų gali prireikti, dėl jų yra sutarta, bet jie dar nepriimti. Jeigu ligoninės pasieks tokią užimtumo ribą, kada mes turėsime mažinti sveikatos priežiūros paslaugas žmonėms, kurie serga kitomis ligomis, jie taip pat turi teisių.

Didelė jų dalis yra pasiskiepiję ir apsaugoję save ir savo aplinkinius“, – ketvirtadienį po susitikimo su parlamentinių frakcijų vadovais sakė I. Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt