Aktualijos

2021.07.30 11:49

Užsienio lietuviai – apie griežtėjančią tvarką nepasiskiepijusiesiems: kol vieni skuba vakcinuotis, kiti protestuoja

Kristina Kybartaitė, LRT.lt2021.07.30 11:49

Vakarų Europoje vėl augant užsikrėtimo COVID-19 skaičiams, kai kurios šalys imasi griežtų veiksmų skatindamos gyventojus pasiskiepyti. Tiek Italija, tiek Prancūzija paskelbė suteikiančios daugiau galios žaliajam (arba sveikatos) pasui – nepasiskiepijusiems žmonėms nebus galima lankytis restoranuose, renginiuose ir pan. Čia gyvenantys lietuviai sakė, kad nors dauguma tokias priemones palaiko, kyla ir nemažai pasipiktinimo.

Praėjusią savaitę paskelbta, jog nuo rugpjūčio 6 dienos Italijoje lankytis įvairiose laisvalaikio vietose bus galima tik su žaliuoju pasu, t. y. bus būtina būti pasiskiepijus nuo COVID-19 arba turėti neigiamą testo, atlikto ne anksčiau nei prieš 48 valandas, rezultatą.

Neturintiems šio sertifikato žmonėms nebus galima valgyti kavinių ar restoranų patalpose, taip pat be jo nebus galima lankytis teatruose, kino teatruose, stadionuose, muziejuose, sporto klubuose, baseinuose ir pan.

Pažymėtina, kad Italijoje žalieji pasai bus išduodami ir pasiskiepijusiesiems viena vakcinos doze, taip pat ir persirgusiesiems COVID-19.

Sulaukė ir palaikymo, ir kritikos

LRT bendradarbė Italijoje, portalo itlietuviai.it vyr. redaktorė Neringa Budrytė pasakojo, kad sprendimas daugiau galios suteikti žaliajam pasui sulaukė prieštaringų reakcijų. Nors yra nemažai kritikuojančių, kai kuriuose regionuose fiksuotas tikras norinčiųjų skiepytis antplūdis.

„Šalies premjeras pabrėžė, kad taip norima apsaugoti šalį nuo dar vieno karantino, kuris ekonomikai būtų nebepakeliamas, tad žaliasis pasas yra sąlyga, kuri padės išlaikyti ekonomiką atvirą. Po Mario Draghi žodžių, kad „kvietimas nesiskiepyti yra kvietimas mirti“, vakcinų rezervacijos sistemose pastebėtas tikras norinčiųjų pasiskiepyti bumas. Kai kuriuose regionuose skaičius išaugo ir 200 proc.“, – sakė N. Budrytė.

Pasak jos, ketvirtadienio duomenimis, žaliąjį pasą parsisiuntę buvo jau daugiau nei 41 mln. gyventojų ir tai yra daugiau nei pusė visos šalies populiacijos.

„Iš esmės galima sakyti, kad italai šią žinią sutiko palankiai, net jei daugelyje miestų įvyko didesni ar mažesni protestai. Tarp jų dalyvių buvo ir vakcinų priešininkų, ir tų, kurie tikino esantys ne prieš vakcinas, bet prieš žmonių skirstymą, kad žaliasis pasas yra diskriminuojantis ir negali būti taikomas, nes pažeidžia žmonių teises“, – aiškino pašnekovė.

Pasak jos, nors kol kas žaliasis pasas bus reikalingas restoranuose, teatruose ir pan., kalbama, kad jo gali būti pradėta reikalauti ir ilgomis distancijomis važinėjančiame viešajame transporte.

Maitinimo įstaigos jaučiasi engiamos

Sicilijoje gyvenanti ir savo šeimos restoraną turinti tautietė Simona Crisafulli sakė nepalaikanti žaliojo paso idėjos, nors pabrėžė, jog tikrai nėra nusiteikusi prieš skiepus, o priešingai – palaiko sveikos visuomenės idėją.

„Konkrečiai mes blogai reaguojame, nes dabartinė Italijos Vyriausybė yra toji, kuri sprendimų neaiškina, nekomunikuoja, o tiesiog nutarimus numeta ir jų turi laikytis. Žinau, kad Mesinoje jau kyla pasipriešinimo banga ir žmonės netgi galvoja apie nepaklusimą šiam sprendimui, kuriuo Vyriausybė nori permesti policijos funkcijas restoranams ir barams.

Mes neprieštarautume, jei Vyriausybė kartu su šiuo sprendimu pastatytų ir po policijos atstovą prie kiekvieno baro, kuris tikrintų – turi ar ne vadinamąjį žaliąjį pasą“, – sakė ji.

Anot S. Crisafulli, restoranams buvo labai sunku atsidaryti po antrojo karantino, tad Vyriausybės sprendimą įvesti žaliąjį pasą prieš pat aktyviausias italų atostogas, kai daugelis jau yra atostogų vietose ir net negalės skiepytis, ji vadina neteisingu labiausiai nukentėjusių verslų atžvilgiu.

„Suprantu priežastį, bet nepateisinu šio sprendimo, nes mes, maitinimo srities atstovai, kurie dvejus metus tik aukojamės ir visada turime atlaikyti sunkumus be jokios pagalbos, jaučiamės dar labiau engiami sprendimo, dėl kurio laiku nebuvo jokio išankstinio perspėjimo. Esame tie, kurie laikomės visų taisyklių, bet šitas reikalavimas, žinant italų gyvenimo būdą, jau yra nepakeliamas“, – nusivylimo neslepia lietuvė.

Prancūzijoje pastebi prieš skiepus nusiteikusių žmonių suaktyvėjimą

Prancūzijoje taip pat plečiamos vadinamojo sveikatos paso galiojimo ribos. Jau nuo praėjusios savaitės į laisvalaikio ir kultūros įstaigas bei renginius nuo 50 žmonių įleidžiami tik pasiskiepijusieji arba ne anksčiau nei prieš dvi paras gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą asmenys.

Nuo rugpjūčio 9 d. sveikatos pasas bus būtinas kavinėse, restoranuose, dideliuose prekybos centruose, ligoninėse, lėktuvuose bei tolimųjų maršrutų kelionėse traukiniais ir autobusais, o verslams, kurie netikrins, ar klientai turi sveikatos pasą, grės baudos. Išimtys dėl šių dokumentų bus taikomos vaikams iki 17 metų.

Paryžiuje gyvenantis lietuvis Linas Maknavičius LRT.lt portalui sakė, jog sveikatos paso tikrinimas jam asmeniškai pasipiktinimo nekelia.

„Pats neseniai buvau keliuose klasikinės muzikos koncertuose, sveikatos paso tikrinimas nesudaro jokių nepatogumų. Aš pats visiškai pasiskiepijęs jau prieš du mėnesius. Dauguma mano draugų ir kolegų (bet ne visi) taip pat aktyviai skiepijasi. Prezidentui paskelbus apie naujas priemones, tą pačią minutę medicininių paskyrimų registracijos svetainė „Doctolib“ užlūžo nuo užklausų skaičiaus, o laisvų vietų vakcinacijai neliko kelioms savaitėms į priekį. Dabar vakcinacijos tempai greitėja, atidaryta naujų centrų“, – pasakojo tautietis.

Pasak jo, remiantis apklausomis, 76 proc. prancūzų pritaria naujoms priemonėms, bet besipriešinančiųjų irgi yra. L. Maknavičiaus teigimu, nors nauja tvarka išprovokavo demonstracijas keliuose miestuose, jos nebuvo masinės, streikų, viešųjų paslaugų ar kelių blokavimo nebuvo.

„Pastebimas „antivakserių“ judėjimo suaktyvėjimas, ypač socialiniuose tinkluose. Tačiau tikimės, kad galbūt išvengsime didesnės ketvirtosios bangos ir naujų suvaržymų. Pirmosios ir trečiosios bangos karantinai Prancūzijoje buvo ypač griežti: savideklaracijos su priežasties nurodymu bet kokiam išvykimui iš namų (iki 10 km, paskui iki 1 km), kelionių tarp regionų draudimas, masinis darbas iš namų, tik būtinųjų prekių parduotuvės ir t. t. Manau, nuo ketvirto karantino verslas, turizmas ir net viešasis sektorius sunkiai nukentėtų“, – dėstė pašnekovas.

Niekas nebenori, kad šalis užsidarytų

LRT bendradarbė Paryžiuje Goda Klimavičiūtė pasakojo, kad dauguma lietuvių jos aplinkoje skiepytis labai norėjo ir tai jau yra padarę.

„Buvo tokių, kurie gal abejojo, neskubėjo, bet ir jie pasiskiepijo. Viena draugė buvo persirgusi, bet nežinojo, kad jai reikėjo tik vienos dozės. Kadangi ruošėsi keliauti, greitai ir pasiskiepijo. Prancūzijos lietuvių grupėje viename socialiniame tinkle yra įvairių nuomonių, kaip ir tarp prancūzų, bet, manyčiau, tų, kurie už skiepus, – daugiau“, – apie bendras nuotaikas skiepų klausimu pasakojo pašnekovė.

Jos teigimu, niekas nebenori, kad šalis vėl užsidarytų, todėl pasiskiepyti yra sudarytos visos sąlygos. Vis dėlto tie, kas yra nusiteikę nesiskiepyti, dėl įvedamo sveikatos paso pyksta.

„Pyktį reiškia protestais. Praėjusią savaitę, remiantis pateikiamais skaičiais, protestavo 161 tūkst. prancūzų, iš jų 11 tūkst. – Paryžiuje. Protestai nebuvo taikūs, buvo ir sužeistų, visi nukentėję – policininkai. Civiliai nenukentėjo“, – pasakojo G. Klimavičiūtė ir pridūrė, kad ateinantį šeštadienį numatyti dar 4 protestai Paryžiuje.

Pašnekovė sako, kad Prancūzijoje skiepai bus aktualūs ir moksleiviams, nes tikimasi, kad naujais mokslo metais jau veiks visos mokyklos.

„Jei pradinukų klasėse bus nors vienas užsikrėtęs, klasė bus iškart uždaroma. Vidurinių klasių moksleiviai galės tęsti mokslus mokykloje, bet tik pasiskiepiję, neskiepyti – nuotoliniu būdu“, – aiškino ji.

Pasak pašnekovės, iš 12–18 metų jaunuolių sveikatos paso bus reikalaujama nuo rugsėjo 30 d. Medikai ir kiti darbuotojai, dirbantys medicinos ir slaugos įstaigose, privalės pasiskiepyti iki rugsėjo 15 d., o po šios datos nepasiskiepiję turės sustabdyti savo darbo veiklą.

„Visos kultūrinės įstaigos kol kas veiks, o į jas pateks visi turintys pasą, taip pat ir turistai. Tai nereiškia, kad jie bus visi paskiepyti, nes pasui gauti užtenka ir PGR testo. Bet jis galioja tik 48 valandas ir nuo rudens bus mokamas, todėl, manau, nedaug kas norės nuolat krapštinėti nosį ir mokėti pinigus, kad galėtų nueiti į kavinę ar kino teatrą“, – kalbėjo G. Klimavičiūtė.

Šiuo metu Prancūzijoje visiškai paskiepyta apie 50 proc. gyventojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.