Aktualijos

2021.07.18 20:39

LRT trumpai. Svarbiausios savaitės naujienos iš Lietuvos: prastėjanti COVID-19 situacija ir dveji Nausėdos metai prezidento poste

LRT.lt, BNS2021.07.18 20:39

Blogėjanti situacija dėl COVID-19, Gitano Nausėdos dveji metai prezidento poste, pataisos dėl migrantų ir šalį alinę karščiai, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.

Su COVID-19 susijusios naujienos

Per šią savaitę Lietuvoje patvirtinti 545 COVID-19 atvejai. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 279 tūkst. 745 žmonės

Koronavirusas šią savaitę nusinešė 3 gyvybes. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4404 žmonės.

Viena vakcinos doze šalyje paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 43 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 312. Mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 46,6 proc. žmonių.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje vėl pastebimas susirgimų koronavirusu skaičiaus augimas. Anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, šalyje jau prasidėjo ketvirtoji COVID-19 banga. Ekspertas nieko gero nežada ir teigia, kad ligoninės vėl greitai gali būti užpildytos COVID-19 užsikrėtusiais pacientais.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad prastėjant epideminei situacijai daugiau veiklų gali tapti prieinamos tik su galimybiu pasu.

Taip pat šią savaitę Vyriausybė papildė sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19. Jame įrašyti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai.

Migrantų krizė:

* Pareigūnai pastebi, kad sulaikomų migrantų skaičius po truputį mažėja – pastarąją savaitę jų skaičius per parą neviršijo šimto. Vis dėlto prezidentūra ir ministrų kabineto nariai teigia turintys informacijos, kad migrantų srautai gali dar augti, o premjerė pažymi, jog situacijos kol kas negalima vadinti gerėjančia.

* Seimas šią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria išaugusi neteisėta migracija per Baltarusiją pripažinta hibridine agresija. Priimtos ir pataisos, kurios pagreitins prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, taip pat apribos neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą, susiaurins kitas jų teises.

Jas kritikuoja žmogaus teises ginančios organizacijos, tačiau Vyriausybė teigia, jog tokios pataisos yra būtinos. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad nelegalių migrantų teisinės padėties klausimus reikia spręsti gerbiant jų teises, tačiau nepadarant iš Lietuvos pereinamojo kiemo.

* LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad irakiečiai žmonių kontrabandininkams už kelionę į Lietuvą moka nuo 6 iki 15 tūkst. JAV dolerių. Tokią sumą nurodė patys migrantų vedliai. Surinktais duomenimis, migrantai iš pradžių atvyksta į Minską, kelias dienas praleidžia viešbutyje, o paskui yra nuvežami ir paleidžiami prie sienos su Lietuva.

Visą naujausią informaciją apie padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje rasite ČIA.

Dveji Gitano Nausėdos prezidentavimo metai

Šalies vadovas G. Nausėda surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė antruosius kadencijos metus. Apžvelgdamas savo pasiekimus, jis išskyrė artimą asmeninį ryšį su Lenkijos prezidentu, taip pat išsakė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai dėl lėto skiepijimo, o nesutarimus su Vyriausybe pavadino „natūraliais“.

Prezidentas sakė esąs nusivylęs dėl to, kaip valdantieji „marinavo“ jo siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau palaikantis premjerės Ingridos Šimonytės aktyvumą užsienio politikoje.

Be kita ko, šalies vadovas pažymėjo, kad nebūtų pasirašęs Seimo pavasario sesijoje teikto Partnerystės įstatymo dėl beveik vienodo santuokos ir partnerystės apibrėžimo.

Politikų turtas

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė politikų ir valstybės tarnautojų 2020 metų turto deklaracijas. Tarp šalies vadovų turtingiausia yra Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen šeima, o tarp Seimo narių ir ministrų – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis su sutuoktine.

Didžiausią turtą tarp Lietuvos politikų deklaravo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Tėvystės atostogos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad nuo kitų metų tėčiams priklausytų dviejų mėnesių tėvystės atostogos, kuriomis negalėtų pasinaudoti mama. Pasak ministrės Monikos Navickienės, taip tėčiai galėtų labiau prisidėti prie vaiko auginimo, o mamos – greičiau grįžti į darbo rinką.

Siūlymai dėl automobilių taršos mokesčio

Aplinkos ministerija siūlo keisti automobilių taršos apmokestinimą – pakeisti ir didinti registracijos mokestį, taip pat įvesti naują naudojimo mokestį, kuris būtų mokamas kasmet. Anot ministerijos, pakeitimai skatintų persėsti į mažiau taršius automobilius ir panaikintų kliūtis parduoti taršų automobilį.

Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo atleidimas

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atšaukė Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką iš pareigų, nustačius trūkumų darbe po to, kai pavasarį nusižudė buvusi ligoninės medikė. Direktorius teigia, kad vertinant neatsižvelgta į teigiamus jo nuveiktus darbus.

Seksualinis išnaudojimas

Menininkas, visuomenės veikėjas Denisas Kolomyckis apkaltino Vilniaus kunigą dėl prieš 17 metų patirto seksualinio išnaudojimo, jam tuo metu buvo 10 ar 12 metų. Su nukentėjusiuoju susitiko tyrimą atliekantys Vilniaus arkivyskupijos atstovai. Kaltinamas kunigas nušalintas nuo viešų kunigo pareigų atlikimo, o baigus tyrimą vyskupijoje medžiaga bus perduota į Vatikaną.

Karščio banga

Šią savaitę Lietuvą ir toliau alino karštis. Vietomis termometro stulpeliai kilo iki 35 laipsnių. Penktadienį Lietuvoje buvo pagerintas 90 metų senumo karščio rekordas, po to beveik visoje šalyje fiksuota tropinė naktis, skelbia Hidrometeorologijos tarnyba.

Gyventojai šlavė elektrinius kondicionierius ir ventiliatorius, o prekybininkai įspėjo, kad vėsinančių įrenginių atsargos vis labiau senka. Anot statybos specialistų, namų vėsinimas ateityje gali tapti didesniu rūpesčiu nei šildymas.

Šeštadienį šalyje praūžė liūtys, kai kur gyventojai liko be elektros. Beveik visi gedimai fiksuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionuose. Dėl škvalo išverstų medžių šeštadienį buvo sutrikęs eismas geležinkelio ruože Vilnius-Kaunas, o ugniagesiai sulaukė septynių dešimčių skambučių apie nuvirtusius medžius.

Skurdo rodikliai

Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 proc. punkto. Absoliutaus skurdo rodiklis siekė 5,1 proc. ir buvo 2,6 punkto mažesnis nei užpernai. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė sako, kad praėjusiais metais pablogėjo labiausiai skurstančių asmenų padėtis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.